Tiesiog apie krepšinį, alų ir valdžią...

[nuotrauka1]Praėjusią vasarą rašiau kaip televizija, transliuojanti pasaulio krepšinio čempionato kovas, padėjo mums geriau įsijausti į krepšinio rungtynes ar bruko moteriškus filmus bei įvairias mokamas televizines paslaugas. Tačiau ateityje, mums, krepšinio gerbėjams, regis, vėl teks išvysti naujus barjerus link gero krepšinio, o krepšininkams - link normalių treniruočių ir gyvenimo sąlygų atstovaujant savo šaliai.

Žinoma, kad bet koks sporto renginys nėra atsiejamas nuo alkoholinių gėrimų. Taip pat žinoma, kad žiūrint sporto varžybas yra įprasta matyti alaus reklamą. Ši reklama būna rodoma dėl to, kad televizija įsipareigoja ją rodyti mainais į transliacijos teises, kurias padeda nupirkti alkoholio gamintojai. Na, ši tiesa, manau, yra visiems aiški...

Iš reklamos gyvena televizija, iš aludarių lėšų - Lietuvos nacionalinė vyrų rinktinė. Alaus gamintojai gyvena save reklamuodami ir parduodami daugiau gėrimų. Televizijos žiūrovai gauna galimybę pamatyti aukščiausio lygio rungtynes ir atsilygina gerdami viena geriausių alų pasaulyje (įvairios lietuviško alaus rūšys yra gavusios daugybė apdovanojimų). Taigi, laimi visi - ir krepšinis, ir alaus gamintojai, ir televizijos žiūrovai.

Tačiau, regis, kad ne visi tai supranta.. Politikai mano, kad žiūrėdami krepšinį ar kokią kitą sporto transliaciją ir visuomet matydami alaus reklamą mūsų tauta iškart puola eiti į parduotuves ir galvoti, kaip gi čia nusipirkus alaus ir nusigėrus.

Aš, žmogus turintis proto, galvoju, kad taip tikrai nėra ir nebus. Manau, kad ir visi tai supranta. Valdžia, priimdama tokį absurdišką įstatymą, draudžiantį reklamuoti alkoholinius gėrimus nuo 6 iki 23 val. per televiziją ir radiją, regis, to nesupranta.

Seimo nariai tikriausiai yra taip atitrųkę nuo realybės, kad nesupranta, kad "bomžai" neturi televizoriaus ir nemato tų reklamų. Tačiau net nematydami jokių reklamų benamiai geria langų ploviklį, pigius kvepalus... Bet argi šiuos "gėrimus" kas nors reklamuoja?!

Jeigu valdininkai nori sumažinti alkoholizmą Lietuvoje, jie turi ieškoti problemos esmės, žiūrėti, kodėl žmonės taip nusigeria, kad praranda namus, šeimą, draugus. Mano nuomone, reikėtų gerinti pragyvenimo sąlygas, t.y. didinti algas, pensijas, rūpintis piliečiais. Tačiau visa tai pradedama daryti tik tuomet, kai kas nors kreipiasi į žiniasklaidą ar iškelia ultimatumą. Negi mums vėl reikės grižti į tuos laikus, kai žmonės pasistatę palapines badaudavo prie Seimo? Regis, kad valdžią tik taip galima įkalbėti.

Bet grižkime prie krepšinio. Jeigu valdininkai nusprendžia iš krepšinio rinktinės atimti jų pagrindinį finansavimo šaltinį, tai galbūt patys sugebės gauti pinigų populiariausiai sporto šakai Lietuvoje? Tikrai nemanau, kad taip bus.

Šiais metais krepšiniui buvo skirta daugiausiai pinigų iš visų sporto šakų Lietuvoje. Kitose šalyse tai būtų solidi suma, tačiau mums iki kitų toli. Juk vargani 2 milijonai litų tikrai nepadės visoms krepšinio rinktinėms, kurių yra apie dešimt.

Mano nuomone, kai mūsų rinktinė pradės grimzti į dugną, tik tada visi pagalvos, kad negerai padarėme, jog atemėme iš jų remėjus ir patys niekuo nepadėjome. Deja, tokia yra Lietuva. Kada viskas pradeda slysti iš rankų, tik tuomet susigriebiam gelbėti. Bet tikiuosi, kad viso to, ką šioje pastraipoje parašiau, niekada nebus.

Viskas, ką parašiau, yra tik mano asmeninė nuomonė ir pamąstymai. Galbūt ne viskas susiję su krepšiniu, dėl to atsiprašau tų, kuriems tai visiškai nerūpi. Baigdamas norėčiau visiems palinkėti, kad aludariai išliktų patriotai ir nenutrauktų finansavimo, bent kol atsiras kitų gerų žmonių.