Trankiai tašką karjeroje padėjęs Skučas: išėjau taip, kaip žaidžiau visada

Lietuvos krepšinio „blogiuko“ etiketę nusiplėšęs Žygimantas Skučas oficialiai paskelbė apie karjeros pabaigą.

Visgi 34-erių puolėjo finišas „URBO-NKL“ nebuvo pats saldžiausias. Antrosiose mažojo finalo serijos rungtynėse Vilkaviškio „Perlas Go“ puolėjas aikštelę paliko su fejerverkais – užsidirbo diskvalifikacinę pražangą, ją palydėdamas necenzūriniais gestais.

Po verdančių emocijų sprogimo aukštaūgis išgyvenimo mačą prieš Šakių „Vytį-VDU“ buvo priverstas stebėti iš sirgalių tribūnų, o sutrumpėjusia rotacija žaidę vilkaviškiečiai kapituliavo. 

Dėl tokio paskutinį sykį nuskambėjusio karjeros akordo kartėlio jis nejaučia, kadangi oponentai kovoje dėl bronzos demonstravo solidesnį krepšinį ir serija buvo pralaimėta „sausai“ – 0-3.

„Tribūnose sėdėti buvo keistas jausmas, o išėjau taip, kaip žaidžiau visą karjerą, – tinklalapiui nklyga.lt tarė sportbačius ant vinies kabinantis Skučas. – Paskutines bronzines rungtynes, kaip ir visas trejas, pralaimėjome, o jei serijos rezultatas yra 0-3, vadinasi, šansų laimėti kažką daugiau nebuvo. Už varžovus tiesiog buvome apie 10 proc. blogesni.

Aš emociškai ilsėtis pradėjau turbūt dar atkrintamųjų pradžioje. Galvojau, jog kiek chebra norės, tiek aš padėsiu, bet nebesidraskysiu. Kai per daug draskausi, nutinka tai, ką matėme antrajame mače Vilkaviškyje (juokiasi). 

Vyrams dėl to buvo liūdna, bet, kita vertus, turime jaunų krepšininkų, kurie lemiamame susitikime ėmėsi iniciatyvos, tik jiems pabaigoje nelabai sekėsi. Tai yra pamokos, matau augančius talentus, tad viskas bus gerai – Lietuvos ateitis šviesi.“

Vilkaviškyje iki finalinės sirenos likus pusantros minutės į konfliktą su Kajumi Leliuku įsivėlęs patyręs krepšininkas save „išsiėmė“ ne tik iš antrojo mačo, bet kaip vėliau paaiškėjo, ir iš likusios bronzinės serijos.

„Iškart žinojau, kad negalėsiu padėti komandai kitoje kovoje, – situaciją toliau aiškino aukštaūgis. – Sezono metu ne kartą kalbėjome apie diskvalifikacines pražangas. Apskritai tai tik antras toks kartas mano gyvenime. Kaip kažkas sako, kad turbūt per karjerą esu sutraumavęs gal 20 žaidėjų, bet jei paprašyčiau įvardinti bent tris žmones, niekas jų nepasakytų.

Vėliau pasirodė, kad net ant suolelio sėdėti negalėjau, dar gavau ir piniginę baudą. Visgi mano žmonai ir mamai dabar yra ramiau, kai viskas baigėsi – kalbu ne tik apie šį sezoną, bet ir apskritai mano karjerą.“

Kovingumo nestokojantis atletas Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) iš viso varžėsi trylika metų paeiliui (2012-2025 m.), o „URBO-NKL“ praleido tris pilnus sezonus (2010-2012 m. ir 2025-2026 m.).

LKL Skučas atstovavo Kauno „LSU-Baltams“, Pasvalio „Pieno žvaigždėms“, Panevėžio „Lietkabeliui“ ir Utenos „Juventus“. Antrame pagal pajėgumą čempionate be Vilkaviškio komandos jis taip pat yra vilkėjęs Kauno „Žalgirio-2“ aprangą.  

Paskutiniame „URBO-NKL“ karjeros sezone aukštaūgis per 46 dvikovas vidutiniškai rinko po 10,7 taško, 5,4 atkovoto kamuolio, 2,3 rezultatyvaus perdavimo ir 12,9 naudingumo balo.

„Iš sportininko pusės visada norisi kovoti, griūti, atiduoti visą save, bet širdelė daugiau žaisti jau nebenorėjo, – atviravo Skučas. – Pavargau nešti tą naštą, pavargau matyti neteisingus sprendimus – tiek savo, tiek ypač komandos atžvilgiu, kas yra dar skaudžiau.

Jeigu esi tvirtas, gali pakelti daug patyčių iš tam tikros profesijos žmonių. Tačiau dažniausiai tiesiog eini ir darai savo darbą, kadangi tai mano pragyvenimo šaltinis, išlaikau šeimą, bet kai dėl to kenčia visa komanda – jausmas blogas.

Džiaugiuosi, kad nebereikės viso to vėl daryti. Vasara praeina, pailsi ir kyla noras prisiminti krepšinį. Turiu draugų iš krepšinio mokyklos laikų, kuriems būtų sveika

Kaunietis neslėpė, jog jį vis dar ribojo ankstesnį sezoną patirta sudėtinga kelio trauma, privertusi gultis ant operacinio stalo bei praleisti daugiau nei penkis mėnesius be krepšinio.

„Sunkiausias momentas buvo, kai kūnas jau sakė „sudie“, – prisiminė krepšininkas. – Jei pasisamdyčiau kietą kineziterapeutą vasarai, nemažai darbo įdedant, gal dar galėčiau žaisti apie penkerius metus, tačiau nervų sistema sako „viskas“. Man nebeapsimoka to daryti nei finansiškai, nei yra noro tęsti karjerą. 

Buvo linksma, kai nieko neskaudėjo, vasario mėnesį mąsčiau, kad galėčiau žaisti ir kitą sezoną, bet kitą savaitę į telefoną užsirašiau „Karjeros galas“ su daugybe šauktukų (juokiasi). Tai padariau tam, jog vėliau neprisiminčiau tik gerų akimirkų ir nepagalvočiau apie grįžimą. Užsirašiau, kad po sezono prisiminčiau ne tik linksmas, bet ir blogas akimirkas.

Bus sveikiau, jei Kauno pakelėse aš sau ramiai pjausiu žolę, nei toliau žaisiu krepšinį. Būsiu daug ramesnis ir laimingesnis žmogus, nes ši situacija mane darė blogu žmogumi ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų.“

Kaip Skučas norėtų būti prisimenamas šalies krepšinio metraščiuose ir kokią NBA „blogiuko“ dovaną sau įteikė karjeros finišo tiesiojoje?

„Norėčiau ir manau, kad mane prisimins kaip „draugiškiausią“ žaidėją, – juokavo Skučas. – O kalbant rimtai, kiekvienas prisimins savaip, karjeros pabaigai pagaliau leidau sau nusipirkti Denniso Rodmano marškinėlius iš Detroito „Pistons“ laikų. Toks bus mano palikimas krepšiniui. Dabar lauksiu kitų „nešvarių“ vyrukų ir sirgsiu už juos.“