Trejus metus tokio šanso laukęs "vilkų" kapitonas: pagaliau turime galimybę kažką nuveikti

Ilgai lauktas Citadele Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) savaitgalis Vilniuje – jau visai čia pat.

Šis sezono vidurio trofėjus, kurį sekmadienio vakarą į viršų kels čempionų ekipos kapitonas, kiekvienai ketveriukės komandai gali tapti ypatingu savosios istorijos momentu ar bent jau sezone taip reikiamą žiežirbą įskeliančiu įvykiu.

Dvi be didesnių šansų paleistos Citadele KMT ketvirtfinalio serijos su Kauno „Žalgiriu“, sensacingas pralaimėjimas Jonavos „CBet“ ekipai „Betsafe-LKL“ ketvirtfinalyje, Panevėžio „7bet-Lietkabeliui“ pernai užleista pirmenybių bronzinė pakyla – po visų šių nesėkmių Vilniaus „Wolves Twinsbet“ pagaliau gali sulaukti atpildo momento.

Į savoje arenoje vyksiantį finalo ketvertą vilniečiai žengia bene vieninteliai pastaruoju metu esantys teigiamame fone – kol „Žalgiris“ kapanojasi iš nesėkmingo ruožo Eurolygoje, o „7bet-Lietkabelis“ bei Klaipėdos „Neptūnas“ išgyvena tamsų periodą, „vilkai“, nors ir pralaimėjo sostinės derbį, ką tik pirmąsyk pasiekė Europos taurės atkrintamąsias.

Citadele KMT finalo ketvertą atidarys „Wolves Twinsbet“ ir „Neptūno“ mūšis dėl patekimo į finalą. Rungtynes nuo 15.15 val. tiesiogiai transliuos LRT televizija. Bilietus į abi renginio dienas dar galite įsigyti čia.

Nors ryškių favoritų statusą į sostinę vis tiek atsiveža penkis Citadele KMT titulus paeiliui nuskynę žalgiriečiai, savo argumentų turi ir „Twinsbet“ arenos šeimininkai.

Juos į priekį tempia naudingiausias „Betsafe-LKL“ krepšininkas Anthony Cowanas, o savo patirtį į aikštelę atsineša ir Eurolygos čempionas Jeffery Tayloras bei Andrew Andrewsas, prieš kelis metus tapęs vienu pagrindinių Bursos „Frutti Extra“ sidabrinio žygio Europos taurėje herojų.

Be to, ekipos vairininkas Alessandro Magro turi savo pergalės receptą, kuriuo gali pasidalinti, kadangi 2023-iaisiais su Brešos „Germani“ klubu jis triumfavo Italijos taurėje, pakeliui parblokšdamas abu šalies grandus – Milano „Olimpia“ ir Bolonijos „Virtus“.

Lietuvoje Citadele KMT čempionais tapusių žaidėjų sostinės ekipos gretose yra tik du. Tai – 2022-aisiais su „Žalgiriu“ tą padarę aukštaūgiai Marekas Blaževičius ir Regimantas Miniotas.

Tiesa, jei tada abu jie veikiau stebėjo savo komandos triumfą iš šono, tai dabar taip tikrai nebus – M. Blaževičius demonstruoja geriausią karjeros krepšinį, o R. Minioto pečiai laiko komandos kapitono atsakomybių svorį.

Citadele KMT finalo ketverto išvakarėse portale LKL.lt – išsamus pašnekesys su „vilkų“ kapitonu.

– Visą šią savaitę galite skirti pasiruošimui Citadele KMT finalo ketvertui, kadangi neturite jokių kitų rungtynių. Kaip pavyksta išnaudoti šį laiką?

– Sakyčiau, kad pakankamai gerai, jog neturime kitų rungtynių, nes vis tiek Citadele KMT finalo ketvertas yra svarbus dalykas. Turime visokių mikrotraumų – kažkam kažką skauda, kažkas gal pavargęs. Dabar pats tas laikas per savaitę padėlioti krūvius ir turėti treniruočių pasiruošimui prieš finalinį ketvertą. Viskas kaip ir į naudą. Aišku, tas ritmas gal kažkiek keičiasi, bet nematome to kaip blogo dalyko.

– Ar jau pradedate jausti įtampą?

– Ne, kol kas nesijaučia jokio jaudulio. Galbūt, kai viskas prasidės, pradėsime jaustis, bet dabar ruošiamės kaip paprastoms rungtynėms. Negalvojame labai daug. Nenoriu nuskambėti taip, lyg viskas būtų labai paprasta. Nenorime patys išsipūsti didelio reikalo, kad nebūtų įtampos ar kažko panašaus.

– Praėjusią savaitę patyrėte pralaimėjimą prieš „Rytą“, kas galbūt galėjo numušti gerą nuotaiką po patekimo į Europos taurės atkrintamąsias. Ar šios rungtynės parodė raudonų vėliavų ir skubiai taisytinų dalykų, ar turint omenyje visą kontekstą, jų nereikėtų sureikšminti, kadangi mačas įsiterpė tarp žūtbūtinių Europos taurės rungtynių ir Citadele KMT finalo ketverto?

– Gal ir sutikčiau, bet iš kitos pusės nesutikčiau, kad galime rinktis, kurios rungtynės mums svarbesnės, kurios ne. Žaidžiame prieš „Rytą“, Lietuvos čempionus, tai svarbus taškas ir reguliariajame sezone. Nemanau, kad taip turėtų atrodyti, jog mums nerūpėjo ir nebuvo svarbu. Svarbu, aišku, gaila, kad pralaimėjome. Galbūt nėra didelio streso ir panikos dėl to, nes viskas yra pakankamai gerai šiuo metu, pagrindinius savo tikslus sutvarkėme, ko norėjome ir ko klubas reikalavo. Dėl to viskas puiku.

Nėra taip, kad mes pergyvename, nes kažkas labai nesigavo ir reikia viską konkrečiai keisti. Taip, patys suprantame ir šitas laikotarpis parodo, kad po gana svarbių rungtynių, kurias per šį laikotarpį išsitraukėme, ateina ir emocinis nuovargis. Pralaimėjome prieš „7bet-Lietkabelį“, bet laimėjome prieš Trentą, pralaimėjome prieš „Žalgirį“, bet laimėjome prieš „Budučnost“. Kai šios ateinančios rungtynės yra tokios svarbos, nesureikšminame to pralaimėjimo taip stipriai, nemanau, kad atsitiko tragedija.

– Užsiminėte apie emocinį nuovargį, bet tikriausiai šis laikotarpis, kuomet Europos taurėje turėjote vieną finalą po kito, tuo pačiu ir užgrūdino? Kiek tai suteikia ramybės dėl komandos psichologinio tvirtumo, kai jau žinote, kad galite nepalūžti sunkesniu momentu?

– Taip, su tuo sutinku, šios kelios savaitės parodė, kad galime žaisti gerą krepšinį, kurį demonstruojame tada, kai labiausiai to reikia. Keista, kodėl jo negalime visąlaik tokio demonstruoti. Mes nieko neįrodėme, nieko nelaimėjome, kad galėtume rinktis rungtynes principu „šiandien norime ar nenorime“. Mes dar nesame ta komanda, kuri gali taip elgtis. Bet smagu žinoti, kad atėjus lemiamam momentui, rungtynėms, sugebame visi susirinkti save, susikoncentruoti ir padaryti darbą.

– Jūsų jaunai organizacijai šis savaitgalis yra proga įsirašyti pirmą rimtesnį įrašą į klubo metraščius. Ar jaučiasi, kad tai ypatinga savaitė ne tik žaidėjams ar treneriams, bet ir visiems jums supantiems žmonėms, kurie lygiai taip pat nori laikyti taurę savo rankose ar jausti medalio svorį ant kaklo?

– Gal pasakysiu taip, kad man, Kristupui Žemaičiui, gal net Jeffui Taylorui ir visai organizacijai tai visai kitos svarbos rungtynės ir finalinis ketvertas, nes mes čia nuo pat klubo pradžios. Dvejus metus iš eilės nepavyko patekti į tą finalinį ketvertą. Dabar patekus tas jausmas ir noras yra įrodyti dėl savęs pačių, kad praeiti metai buvo atsitiktinumas – neparankūs varžovai iškrito, tas „Žalgiris“ ketvirtfinalyje tikrai nebuvo parankiausias varžovas.

Labai daug reiškia. Treti metai, pirmas finalinis ketvertas, nieko nesame laimėję. Yra motyvacija ir didelis noras, pagaliau turime galimybę kažką nuveikti, kas priklauso nuo mūsų, ne nuo kažko kito. Organizacijai, žmonėms, kurie dirba, kurie būna šalia komandos, žaidėjams, treneriams – visiems čia yra labai didelis, svarbus dalykas. Sezono vidurio turnyras, kuriame norisi laimėti, norisi dalyvauti. Džiaugiamės, kad čia esame, tikrai vertiname tai.

– Citadele KMT finalo ketverte žaidėte prieš kelerius metus Vilniuje, kuomet atstovaudamas „Žalgiriui“ turėjote epizodinį vaidmenį bei laimėjote titulą. Kiek šis kartas žada būti kitoks, turint omenyje ir jūsų turimus kapitono antpečius?

– Visiškai kitas scenarijus, nes „Žalgiryje“ rolė ir minutės, kurias gavau, buvo simbolinės. Aišku, smagu, kad ir jas gavau, bet jos ne tokios reikšmingos, kaip šiais metais. Šiemet viskas pakankamai gerai klostosi, o aš pats, kaip kapitonas, džiaugiuosi, kad rezultatai ateina ir aš prisidedu prie to vienaip ar kitaip. Labai džiaugiuosi ir laukiu to finalinio ketverto. Jauduliuko nėra, bet atėjus savaitgaliui to turbūt bus.

– Jums, kaip komandos kapitonui, tikriausiai visiškai nauja patirtis vesti komandą į kovą dėl titulo. Spėju, kad motyvacinių kalbų rūbinėje nesakote, bet ar stengiatės sau priimtinais būdais komandos kovinę dvasią kelti ir laikyti aukštame lygyje?

– Teisingai sakote, aš nesu tas, kuris ateis ir sakys kažkokias frazes. Kita vertus, mes žaidžiame finaliniame ketverte, žaidžiame prieš Klaipėdos „Neptūną“, gerą komandą, pusfinalyje. Ir jeigu šioje situacijoje dar reikia kažką motyvuoti, man gal skamba kažkiek keistai. Visi esame profesionalai ir visi pakankamai aiškiai supranta, kokia yra situacija ir šių rungtynių svarba.

Aišku, būna legionieriai, kurie žaidę mažiau metų Europoje, jie gal nesupranta, kokios svarbos čia rungtynės. Su jais pasišneki kažkiek, pabendrauji apie tai, leidi suprasti, kokios svarbos tai dalykas mums, kaip klubui. Vėlgi, nenoriu nieko sakyti, mes turime labai aukšto lygio legionierius, jie puikiai supranta, aiškiai pasakyti šie dalykai, tad mano darbo irgi nėra tiek daug. Negalėčiau prisiimti daug laurų, bet stengiuosi su kiekvienu bendrauti atskirai, jų kalba, kaip jie viską supranta.

– Pastaruoju metu jūsų vaidmuo puolime yra beveik visai sunykęs – per penkerias rungtynes abiejuose turnyruose išmetėte viso labo šešis metimus iš žaidimo, nors nebuvote tik epizodinio vaidmens žaidėjas. Ar jums tai nėra svarbu? Ar nekrenta vidinė motyvacija, kai nesate žmogus, dažnai sprendžiantis atakas?

– Suprantu, ką norite pasakyti, kad mano vaidmuo puolime nėra toks svarbus, bet galbūt mano svarba pasirodo kitaip, gal nėra statistiniuose dalykuose. Iš kitos pusės, aš neturiu teisės nei pykti, nei aš noriu pykti, kai mes žaidžiame gerą krepšinį, esame trečioje vietoje reguliariajame sezone „Betsafe-LKL“, esame Citadele KMT finaliniame ketverte, Europos taurės atkrintamosiose. Nemanau, kad jei aš mesčiau daugiau metimų, tai kažką keistų, kad būtų geriau. Yra tam tikros rolės nuo sezono pradžios pakankamai nusistovėjusios. Taip, galbūt nesu pagrindinis žaidėjas puolime, bet dėl to visiškai nepergyvenu. Svarbu, yra, kas žaidžia, suprantame tas roles, visi jas vienaip ar kitaip priimame. Jeigu mes laimime, man viskas gerai, nes krepšinis yra komandinis sportas. Kažkas turi daryti ir kitus dalykus, negali visi mesti po 20 metimų.

– Jūsų treneris jau yra iškovojęs Italijos taurę, kurią laimėjo toli gražu nebūdamas favoritu. Daugelis akcentuoja, kiek tokiame savaitgalio sprinte svarbus ne tik trenerio taktinis bagažas, bet ir gebėjimas komandą nuteikti kovai. Kiek jaučiate iš trenerio spinduliuojantį pasitikėjimą, nukreiptą į žaidėjus?

– Treneris nuo pat sezono pradžios suteikė mums visiems pakankamai pasitikėjimo. Jis visais mumis pasitiki, leidžia daryti klaidas, tas, kurios yra ne vaikiškos. Visąlaik gauni iš jo patarimą ne tik, kaip iš trenerio, bet kaip iš žmogaus.

Su ta motyvacija, vėlgi, gal sutapimas, gal ne, bet vis tiek jis yra italas ir jis moka šnekėti pakankamai gerai, yra charizmatiškas, geras specialistas. Visi juo pasitiki ir tiki. Neturime jokių problemų, pykčio – nieko. Kai tu nori eiti ir žaisti už trenerį, viskas yra kitaip, o pas mus komandoje taip ir yra. Kiekvienas žaidėjas turbūt pasakytų, kad tai vienas geresnių ar net geriausių trenerių jų karjerose. Net ir man pačiam tai vienas geriausių trenerių, su kuriais esu susidūręs. Pasitikėjimas ir motyvacija ateina su tuo, kad nori dėl jo kovoti. Turbūt tai parodo ir tai, kad Italijoje jam pavyko laimėti ne su favoritais.

– Matome, kiek triukšmo pastaruoju metu yra aplink „Neptūną“ ir Georgios Vovorą. Jūs esate ryškūs šių rungtynių favoritai. Visgi, kaip ir dabar, taip ir prieš mėnesį – „Neptūnas“ atrodė labai slogiai, bet sugebėjo mobilizuotis atsakomajam ketvirtfinalio mačui su „Rytu“ ir prasimušė tolyn. Kaip neužlipti ant to paties grėblio, ant kurio užlipo „Rytas“?

– Žaidžiame finalinį ketvertą, matome, kaip Europoje aštunfinaliuose ir ketvirtfinaliuose vyksta įdomūs dalykai. Ar dabar galvoti, kad jie pralošė daug rungtynių, kad jiems nesiseka „Betsafe-LKL“, mums būtų protinga? Nemanau. Čia yra visai kitas konceptas, žaidi vienerias rungtynes, motyvacija, noras. Jie turi gerų patyrusių ir jaunų žaidėjų, tas pats Vovoras yra geras treneris. Viskas su ta komanda yra gerai ir nemanau, kad galime nusiteikti lengvam pasivaikščiojimui. Taip, visi šneka, ypač spaudoje. Aš, jei atvirai, stengiuosi neklausyti tokių dalykų, nes tai vienerios rungtynės.

Jie žaidė prieš „Rytą“, turėjo -11, atvažiavo į Vilnių po blogos atkarpos, nelaimėję ilgą laiką, bet laimėjo prieš ir pateko į finalinį ketvertą. Ar „Rytas“ juos nuvertino, ar jie gera komanda – nežinau, norėčiau nenuvertinti ir žaisti kaip su paprasta komanda. Nenoriu galvoti, kad žaidžiame su silpnesne komanda, nes jie turi viską, kad būtų gera komanda.

– Kur klaipėdiečių žaidime slypi didžiausias potencialas, kurį reikia neutralizuoti, norint neleisti varžovams pagalvoti apie pergalę?

– Visų pirma, tai pirmasis pusfinalis, tad svarbiausia patiems ateiti ir nusimesti tą įtampą, kuri galbūt bus per rungtynes. O tada reikės laikytis trenerių plano. Turime puikius trenerius, puikius asistentus, kurie dirba jau ilgą laiką ties šiuo dalyku ir visą informaciją mums duoda, ką reikia daryti. Lieka patiems susikaupti ir padaryti tai, ką reikia padaryti. Kažkokių asmeninių dalykų neištrauksiu, ką reikia pakeisti. Jie turi daug žaidėjų, daug opcijų. Ką sustabdyti ir ką daryti – yra tikrai daug dalykų. Ruošiamės, sportuojame, klausome trenerių ir norime viską išpildyti taip, kaip norime mes.

– Jei šeštadienį favoritai pateisintų savo statusą, sekmadienį jūsų lauktų visai kitoks fonas, nes finale su „Žalgiriu“ jau būtumėte underdogai. Ar toks statuso pasikeitimas reikalautų ir psichologinio persiorientavimo, kitokio atėjimo į rungtynes?

– Net nežinau, tas pasakymas apie underdogus ar favoritus... Visos komandos į finalinį ketvertą atvažiuos laimėti, ne dalyvauti. Mes galime sakyti, kad esame favoritai pirmame pusfinalyje ir „Žalgiris“ favoritas savajame, bet ar atvažiuos „Neptūnas“ su „7bet-Lietkabeliu“ ir sakys „šiandien nežaisime“? Vis tiek visi žais, visos vietos yra svarbios.

Jei favoritai pateisins lūkesčius ir atsidursime finale su „Žalgiriu“ mums tai nebus svarbu. Eisime žaisti, stengsimės. Kaip ir minėjau nuo pat pradžių, finaliniame ketverte viską lemia vienerios rungtynės ir ar tu favoritas, ar ne, labai sunku atspėti, kieno ta diena bus. Nėra toks didelis lygių skirtumas tarp šių komandų.

– Kas galėtų tapti stipriausiais jūsų komandos argumentais finalo ketverte?

– Galbūt labai didelis įvairiapusiškumas, turime labai įvairių žaidėjų. Turime labai gerus gynėjus. Nenoriu išskirti žaidėjų, bet tiek Anthony, tiek Andrew žaidžia gerus sezonus. Marekas su Matu labai puikiai žaidžia pastaruoju metu. Žiūri toliau, yra Thurmanas, kuris visąlaik gali sužaisti... Turime begalę gerų žaidėjų ir tai turbūt ir yra mūsų stiprybė. Turime pagrindinius mūsų gynėjus, kurie viską daro, bet vis kažkuriose rungtynėse prisijungia vienas ar du žaidėjai, kurie prisideda prie jų. Kai tu turi 4-5 žaidėjus, galinčius nulemti rungtynes, kitoms komandoms yra beprotiškai sunku atsirinkti, ką dabar daryti. Mūsų stiprybė yra įvairiapusiškumas, kad turime labai daug opcijų ir labai norime laimėti. Tikiuosi, nebus kažkokių ego dalykų, kur kažkas norės kažką įrodyti, o dalinsimės kamuoliu ir žaisime taip, kaip reikia.

– Pakalbėkime ir apie namų faktorių. „Twinsbet“ arenoje veikiausiai neturėsite garsaus sirgalių palaikymo, bet šie lankai geriausiai pažįstami ir išbandyti yra būtent jums. Ar tai yra pranašumas?

– Turbūt teisingai sakote – lankai iš visų keturių komandų mums pažįstami geriausiai. Mes čia vis tiek treniruojamės ir žaidžiame visas rungtynes. Čia yra pliusas, nors turbūt nėra tokio skirtumo, kaip sportuojant lauke ir salėje. Čia vis tiek viskas daugiau ar mažiau panašu.

Dėl fanų – žaidžiame namie, mūsų fanų daugėja, matome, girdime patys. Gal tai nebus didelis faktorius, galbūt „Žalgirio“ fanų atvažiuos daugiau, bet mes juos auginamės. Nežinau, ar bus toks didelis skirtumas kažkuriai komandai. Taip, smagu žaisti namie, savo arenoje, bet tik tiek. Nebus kažkoks kosminis skirtumas.