Treneris G.Petrauskas: "Jaučiuosi "Šiaulių" krepšininkų tėvu"

Ant­ram se­zo­nui per­rink­tas „Šiau­lių“ krep­ši­nio tre­ne­ris Ge­di­mi­nas Pet­raus­kas džiau­gia­si, kad veik­lą tęs Šiau­liuo­se, nes krep­ši­nin­kai jam ta­po ant­rą­ja šei­ma. Tre­ne­rį kal­bi­no­me jam poil­siau­jant Tra­kuo­se – apie ko­man­dą ir as­me­ni­nius lai­mi­kius.

Su žai­dė­jais – į žve­jy­bą

Su „Šiau­lių“ krep­ši­nin­kais su­si­gy­ve­nęs tre­ne­ris G. Pet­raus­kas ran­da lai­ko su žai­dė­jais ir pa­žve­jo­ti, ir pa­juo­kau­ti.

Pas­te­bė­jęs, kad „Šiau­liuo­se“ žai­džian­tys ame­ri­kie­čiai ir lie­tu­viai bend­rau­ja at­ski­ro­mis gru­pe­lė­mis, G. Pet­raus­kas nu­spren­dė ko­man­dą su­bur­ti. „O tam la­biau­siai tin­ka bend­ros iš­ky­los“, – įsi­ti­ki­nęs tre­ne­ris.

„Bū­ti­nai ke­lis­kart per mė­ne­sį su­si­ren­ka­me pa­žais­ti bou­lin­go. Jau pa­tys krep­ši­nin­kai vis la­biau no­ri bend­rau­ti ir leis­ti lai­ką kar­tu“, – pa­sa­ko­jo tre­ne­ris.

Vi­du­ri­nę mo­kyk­lą Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se ir stu­di­jas Man­čes­te­ry­je (Ang­li­ja) bai­gęs G. Pet­raus­kas bend­rau­ja lais­vai .

„Ne­se­niai te­ko iš­mok­ti žve­jo­ti. Se­kė­si ge­rai – pa­ga­vau lai­mi­kį“, – pa­sa­ko­jo tre­ne­ris. Į pir­mą­ją žūk­lę jį pa­si­kvie­tė asis­ten­tas Vai­das Pau­liu­kė­nas.

Da­bar jo lais­va­lai­kį gre­ta žiū­ri­mo fut­bo­lo, te­ni­so ir bi­liar­do bei žai­džia­mo pa­plū­di­mio tink­li­nio, pa­pil­dys ir žve­jy­ba.

Links­my­bės pus­ny­se

„Šiau­lių“ krep­ši­nin­kai su tre­ne­riu net gi­lią ir šal­tą žie­mos po­pie­tę bu­vo iš­si­ren­gę į iš­ky­lą miš­ke. „Ži­no­jau, kad ne­išva­žiuo­si­me per pus­nis, bet dėl to ir bu­vo ver­ta vi­siems iš­trūk­ti į gam­tą“, – juok­da­ma­sis pri­si­me­na G. Pet­raus­kas.

Tą­kart le­gio­nie­riai iš šil­tų kraš­tų pa­šiur­po, pa­ma­tę, tiek daug snie­go miš­ke. O už­klim­pus ko­man­dos au­to­mo­bi­liui, – vi­si drau­giš­kai ėmė­si pa­dė­ti ir ne­pa­ju­to, kaip iš­gąs­tį pa­kei­tė juo­kas.

„Iš snie­go iš­trau­kę ma­ši­ną, spė­jo­me ir pa­sli­di­nė­ti, ir lau­žą su­si­kur­ti“, – džiau­gė­si G. Pet­raus­kas.

Jau­čia­si tė­vu

„Jau­čiuo­si „Šiau­lių“ krep­ši­nin­kų tė­vu. Ypač ta­da, kai šiau­lie­čiai vi­du­ry nak­ties skam­bi­na man į na­mus ir pa­sa­ko­ja, ma­tę ma­no krep­ši­nin­kus klu­be“, – juo­kė­si tre­ne­ris.

G. Pet­raus­ko tei­gi­mu, spor­ti­nin­kai pri­va­lo lai­ky­tis re­ži­mo, nes, bū­tent, nuo to pri­klau­so, – lai­mės rung­ty­nes, ar ne.

„Ka­da tu­ri dvi lais­vas die­nas, žai­dė­jai no­ri at­si­pa­lai­duo­ti ir kar­tais nuei­na pa­šok­ti į klu­bą, bet ta­da spor­ti­nin­kai ne­pail­si ir žais­da­mi pa­ti­ria trau­mų“, – sa­kė tre­ne­ris.

Pa­vė­la­vai – ša­ko­tis

Vė­luo­ti į tre­ni­ruo­tes, o dar la­biau į var­žy­bas, tre­ne­ris ne­lei­džia. Jis pri­me­na, kad tre­ne­ris tu­ri bū­ti ne tik krep­ši­nin­kų bi­čiu­lis, bet ir iš­lai­ky­ti draus­mę.

Žai­dė­jai, no­rė­da­mi pa­si­tei­sin­ti, pri­gal­vo­ja įvai­riau­sių vė­la­vi­mo prie­žas­čių: „Tre­ne­ri, tik­rai ne­gir­dė­jau ža­din­tu­vo, jis bu­vo iš­jung­tas, pa­mir­šau, kad šian­dien rei­kia į tre­ni­ruo­tes ir t.t.“.

„To­dėl vė­la­vi­mą te­ko „ap­mo­kes­tin­ti“, – pu­sę va­lan­dos pa­vė­la­vęs žai­dė­jas pri­va­lo at­neš­ti ša­ko­tį“, – juo­kė­si tre­ne­ris, pa­tvir­tin­da­mas, kad pa­sku­ti­niu me­tu, vė­luo­jan­čių­jų la­bai su­ma­žė­jo.