Treneris sudegė didžiųjų lūkesčių lauže

Kinijoje vykusiame pasaulio krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė liko be medalių, be olimpinio kelialapio ir... be trenerio. Mūsų krepšininkams atiteko devintoji vieta, ji yra prasčiausia per visą pasirodymų planetos pirmenybėse istoriją. Treneris Dainius Adomaitis apie pasitraukimą paskelbė dar prieš paskutines rungtynes, jo motyvas - nepavyko užsitikrinti vietos olimpinėse žaidynėse. Tačiau pasiekti šį tikslą buvo velniškai sunku. „Sporto gyvenimo“ kalbinti krepšinio specialistai mano, kad D.Adomaitis paskubėjo.

Skambus pasitraukimas

Lietuvos rinktinė lagaminus susikrovė praėjusį pirmadienį. Šansai patekti į ketvirtfinalį buvo prarasti dar anksčiau - šeštadienį, kai D.Adomaičio auklėtiniai pirmosiose antrojo etapo L grupės rungtynėse 75:78 nusileido prancūzams. Pirmadienį lietuviai 74:55 nugalėjo Dominikos Respublikos ekipą, tačiau pergalė reiškė tik tai, kad mūsiškiams atiteko devintoji, o ne 13-oji ar 14-oji vieta.

D.Adomaitis apie sprendimą atsistatydinti paskelbė sekmadienį. Jo pasitraukimą prisiminsime ilgai, nes po mačo su prancūzais treneris sukėlė skandalą spaudos konferencijoje. „Su australais žaidėme regbį, o dabar neleido jokio kontakto. Tai yra sumautas pokštas. Čia nėra krepšinio, nėra sistemos. Kam reikalinga VAR sistema? Nereikia būti protingam. Reikia būti sąžiningam, sustabdyti rungtynes ir peržiūrėti pakartojimą. Vyrai atiduoda visas savo jėgas, aukoja du vasaros mėnesius, palieka šeimas ir už tai negauna nė vieno dolerio. Didžiausia pagarba jiems, bet kažkas visiškai negerbia žaidimo. Tai yra sumautas pokštas“, - siuto D.Adomaitis, šiaip jau pasižymintis santūrumu.

Jo žodžiai skirti Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA). Paskutinę rungtynių su prancūzais minutę po Jono Valančiūno baudos metimo Rudy Gobertas ne pagal taisykles numušė kamuolį nuo lanko, bet teisėjas tylėjo. Tuo metimu J.Valančiūnas galėjo išlyginti rezultatą. Anksčiau tas pats teisėjas beveik tokioje pačioje situacijoje nuskriaudė graikus, kurie, beje, irgi turėjo daug lūkesčių, bet nepateko į ketvirtfinalį.

Sunkiau nei 2014-aisiais

FIBA pripažino teisėjo klaidą, bet skyrė D.Adomaičiui baudą. Daug kas palaikė trenerį, nes prastas teisėjavimas Kinijoje siutino ne tik lietuvius. Kad ir kaip būtų, skambus pasitraukimas nepakeis galutinio rezultato. Žiūrint tik į užimtą vietą, pasirodymas yra blogiausias per Lietuvos rinktinės dalyvavimo pasaulio čempionatuose istoriją. Iki šiol blogiausia pozicija buvo septintoji, ji užimta 1998 ir 2006 m.

D.Adomaitis rinktinės treneriu tapo 2016 m. rudenį. Užpernai iš Europos pirmenybių lietuviai iškrito aštuntfinalyje, taigi vieninteliu D.Adomaičio pasiekimu tapo patekimas į planetos pirmenybes. Žiūrint iš šio taško, sprendimas trauktis yra visiškai suprantamas, tačiau vertinant pasirodymus reikia atsižvelgti į kelią, kurį reikia nueiti.

2014 m. pasaulio čempionate mūsų rinktinė finišavo ketvirta. Rezultatas - daug geresnis, bet tada, kad lietuviai atsidurtų pusfinalyje, užteko atkrintamosiose varžybose įveikti vidutiniokes Naująją Zelandiją ir Turkiją. Kinijoje kelias buvo nepalyginamai sunkesnis.

Dar prieš čempionatą buvo galima numatyti, kad, norint pasiekti ketvirtfinalį, reikės įveikti kažkurią labai stiprią komandą - arba Australiją, arba Prancūziją. Jos abi priskirtos prie favoričių, abi turi daugiau garsių krepšininkų nei lietuviai. Tiek australams pirmajame etape, tiek prancūzams antrajame pralaimėta po labai atkaklios kovos.

Visi sutinka, kad rinktinės žaidimas buvo geresnis nei rezultatas. „Manau, žaidimas čempionate buvo pakankamai aukšto lygio. Rinktinė verta būti ne tokioje vietoje, kokioje atsidūrė, o žymiai aukštesnėje“, - sakė olimpinis čempionas Modestas Paulauskas. „Ar rinktinė nusipelnė devintosios vietos? Ne. Žaidimas nebuvo toks blogas, kad būtų užimta tokia vieta“, - pritarė buvęs rinktinės treneris Antanas Sireika.

Lietuvos krepšinio federacija rinktinei kėlė tikslą užimti 1-8 vietas. D.Adomaitis taikėsi aukščiau. Paskelbęs apie pasitraukimą, jis sakė, jog uždavinys buvo per čempionatą patekti į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes. Tam reikėjo tapti viena iš dviejų geriausių Europos komandų. Europoje yra ir Ispanija, Prancūzija, Serbija, todėl trenerio išsikeltas uždavinys buvo sunkiai pasiekiamas.

Yra ką apsvarstyti

Patekimas į 16-uką netenkina, tikslas nepasiektas, o jei nepasiektas - kaltas treneris. Tokius motyvus nurodė D.Adomaitis. M.Paulauskas su tokiu požiūriu nesutinka. „Be reikalo prigijo tas pasakymas, kad jei komanda pralaimėjo - pralaimėjo treneris. Komanda yra visuma - žaidėjai, trenerių štabas, galų gale, federacija. Kai laimime, visi džiaugiasi, vienas kitą sveikina ir apsidovanoja. O pralaimėjome, viskas - kaltas treneris. Manau, tai neteisinga. D.Adomaitis yra geras treneris. Be reikalo jis taip paskubėjo“, - sakė olimpinis čempionas.

„Matyt žmogus neatlaikė psichologinės įtampos. Gal jis pats tikėjosi daugiau. Sakyčiau, tas pareiškimas buvo ne visai apsvarstytas, tarsi apsidraudimas: ai, blogai vadovavau, tai dabar atsistatydinu ir palikite mane ramybėje. Niekas juk nepuola smerkti, trenerio darbe visko būna. Pirmiausia reikia pasakyti, kas buvo negerai“, - teigė A.Sireika. Jis pats iš rinktinės pasitraukė 2006 m., bet neiškart po pasaulio čempionato, o išlaikęs pauzę.

A.Sireikos nuomone, ir D.Adomaičiui nevertėjo skubėti: „Reikia kalbėti, kodėl taip įvyko, o ne tiesiog konstatuoti, kad neįvykdėme uždavinio. Kodėl neįvykdėme? Kodėl buvo iškart kategoriškai priimta mintis, kad veiks J.Valančiūno ir Domanto Sabonio duetas? Man rinktinėje pritrūko žaidimo improvizacijos ir penketukų variacijų. Kad komanda būtų sunkiau nuspėjama. Dabar turėjome du didelius, jie abu eidavo į starto penketą. Kitos komandos tai išryškino, bet mes neturėjome atsarginio varianto - greitesnio, labiau atakuojančio“.

Nepaisant to, jog žaidimas nebuvo blogas, A.Sireika mano, kad yra ką apsvarstyti. „Pirmiausiai užstrigome rungtynėse su australais. Jie turėjo didelius, galingus vyrus - Aroną Baynesą, Andrew Bogutą, kurie nebijojo mūsų aukštaūgių. Gal reikėjo išbandyti kažkokį kitokį variantą, bandyti greičiau bėgti.

Neturėjome ir aiškaus snaiperio. Pas mus visi neblogai pataiko, bet ryškaus snaiperio nebuvo. Prieš čempionatą, kai manęs kažkas klausė, iš ko tikiuosi proveržio, paminėjau Roką Giedraitį, tačiau jis liko visai be dėmesio. Juk Berlyno „Alba“ žaidė aukštame lygyje ir jis ten buvo svarbi figūra. Nors čia tik mano nuomonė, negalima kitam treneriui piršti savo minčių. Visgi, manau, kad buvo galima truputį daugiau varijuoti sudėtimi“, - svarstė A.Sireika.

Pasak jo, lemiamais rinktinei trūko lyderio: „Pačioje pabaigoje reikia turėti lyderį, bet mes nebuvome išsiryškinę, kam paduosime kamuolį paskutinėje atakoje. Kai žaidžia prancūzai, su kamuoliu būna Evanas Fournier arba Nando de Colo. Australai irgi turi tokį žmogų.“

Reikia atvėsti

Po D.Adomaičio sprendimo trauktis iškart pasigirdo svarstymai, kas jį pakeis. Dažniausiai minima Kazio Maksvyčio pavardė, nes Šarūnas Jasikevičius ir Rimas Kurtinaitis treniruoja Eurolygos klubus, o ši veikla nesuderinama su rinktinės stratego darbu.

A.Sireika mano, kad skubėti neverta ir renkantis D.Adomaičio įpėdinį: „Dabar reikia ne skirti naują trenerį, o įvertinti tai, kas įvyko - ar tai buvo tik vyriausiojo trenerio klaidos, o gal ne tik jo. Kolektyvinės, improvizacinės idėjos gali kilti ne tik iš vyriausiojo trenerio. Atsakomybę turi prisiimti visi. Reikia įvertinti, o ne skubėti. Iškart paskirti naują trenerį būtų dar viena klaida.“

M.Paulauskas tikisi, kad D.Adomaitis dar pakeis savo nuomonę. „Gal taip nuspręsta pasikarščiavus, gal praeis kelios dienos ir po pokalbių su draugais, treneriais, federacija jis priims kitą sprendimą. To jam ir linkiu - nepasiduoti požiūriui, kad treneris visada kaltas dėl pralaimėjimo. Tegul paskutinį žodį jis pasako šiek tiek atvėsęs“, - sakė olimpinis čempionas.

2020-aisiais rinktinės treneriui, kad ir kas jis būtų, teks padirbėti iš peties. Vasarį prasidės atranka į 2021 m. Europos čempionatą. Liepą vyks atranka į olimpines žaidynes, kurioje dalyvaus ir Lietuvos rinktinė. O liepos 24 - rugpjūčio 9 d. vyks pačios žaidynės. Jei pavyks į jas patekti, naujajam treneriui ateinančiais metais reikės kovoti trijuose frontuose.