Trenerių užnugaris – profesinė sąjunga

Naujoji Lietuvos trenerių profesinė sąjunga (LTPS) žada ne tik ginti savo narių interesus, bet ir padėti jiems užgriuvus asmeninei nelaimei.

LTPS įkūrė iniciatyvinė grupė, vadovaujama žinomo sportinio ėjimo trenerio alytiškio Kastyčio Pavilonio. Jis išrinktas šios organizacijos pirmininku.

– Kas paskatino įkurti Lietuvos trenerių profesinę sąjungą? – paklausėme LTPS pirmininko.

– Ši idėja jau seniai sklandė tarp trenerių. Dažnai susitikdavome ir kalbėdavome, kad gyvenime yra daug neteisybės, ji trenerius ypač paliečia tada, kai formuojamos rinktinės bei sprendžiami kiti ūkiniai, finansiniai reikalai. Dabar turėsime organizaciją, kuri gins trenerių interesus. Manau, kad jeigu į savo darbą žiūrėsime rimtai ir ne tik susirinkę kalbėsime, o dirbsime, pasieksime gerų rezultatų. Džiaugiuosi, kad valdyboje dirbs veiklūs žmonės. Dabar svarbiausia, kad visi Lietuvos treneriai ar sportininkai, kurie įstos į mūsų organizaciją, jaustų, kad bus, kas už juos pakovos, padės. Juk ne tik sporte būna problemų, esame pasiryžę padėti ir susirgusiesiems ar patyrusiesiems kitų rūpesčių.

– Ar galima sakyti, kad profesinės sąjungos tikslas – spustelėti sporto šakų federacijas?

– Nebūtinai vien federacijas. Nenorime tik spausti. Norime bendradarbiauti su Kūno kultūros ir sporto departamentu, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu. Gal mes jiems tam tikra prasme ir padėsime. Teiksime savo pasiūlymus, rengsime įstatymų projektus, sieksime, kad tie įstatymai pradėtų veikti. Kai kurie iš jų iki šiol neveikia, nors yra priimti. Teko bendrauti su Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininku Žilvinu Šilgaliu. Su jo pagalba stengsimės išjudinti Seimą. Žinoma, turime būti patys aktyvūs. Mūsų juk niekas neieškos.

Pirmiausia rūpinsimės, kad būtų aiškūs rinktinių formavimo kriterijai – vieši, išankstiniai. Ne kartą esame patyrę, kad apie tai kalbama labai abstrakčiai. Norime, kad ir sportininkai, ir treneriai viską žinotų iš anksto. Ne vieną kartą jau yra buvę, kad treneris ruošiasi pasaulio čempionatui, bet paskutinę minutę jam pasako, jog važiuos kitas. Tai – sovietinių laikų palikimas. Anuomet vykdavo tokie žaidimai, jei treneris pasirodydavo kažkam nelojalus.

– Kokių naujų įstatymų norėtų treneriai?

– Šiuo metu konkrečiai negalėčiau pasakyti. Kol kas norime įsibėgėti – kad įsikurtų profesinės sąjungos padaliniai, skyriai. Jie ir teiks savo siūlymus. Visada sunku kažką padaryti vienam. Kai yra kolektyvas – lengviau. Kol kas nenoriu spėlioti, kiek žmonių suburs mūsų organizacija. Tai priklausys nuo to, kaip sugebėsime sudominti regionus. Gerai žinau, kad daugelis tiesiog klaus: kas iš to? Nemėgstu tuščiažodžiauti, stengiuosi viską įrodyti darbais. Tokiu principu veiks ir mūsų profesinė sąjunga.