Treneriui Egidijui Ženevičiui darbas "Neptūne" - naujas iššūkis

39-ių metų „Neptūno“ trenerio asistentas Egidijus Ženevičius į Klaipėdą persikėlė iš sostinės. Žaidęs krepšinį vaikystėje vėliau jis baigė mokslus Lietuvos kūno kultūros akademijoje, po kurių ir pradėjo trenerio karjerą. „Krepšinio aukštumų aikštelėje siekiau tiek, kiek galėjau, tačiau super-žvaigždė niekada nebuvau,“ – šypsosi Egidijus.

Net 17 metų pradirbęs Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje strategas, gavęs Pauliaus Juodžio pasiūlymą, nutarė priimti šį naują iššūkį.

„Su Pauliumi esame kolegos, kartus tris metus dirbame jaunių rinktinėje. Pasiūlymą priėmiau, kadangi norėjau naujų iššūkių. 17 metų dirbu šį darbą ir noriu išbandyti save su Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komanda,“ – pasakoja E. Ženevičius.

- Treneri, neslepiate, jog darbas „Neptūne“ jums – naujas iššūkis.

- Manau, tikrai taip. Būsiu „praėjęs“ visas lygas Lietuvoje. Dirbau vaikų, studentų, regionų, nacionalinėje lygose. „Neptūnas“ – naujas iššūkis. Manau, esu sukaupęs pakankamai patirties, galiu dirbti šį darbą bei padėti Pauliui.

- Kas jus jaudino labiausiai prieš atvykstant į Klaipėdą?

- Kažkokių neraminimų nebuvo. Sunkiausia buvo apsispręsti bei padaryti tokį žingsnį.

- Ar jau spėjote adaptuotis naujoje komandoje?

- Kolektyvas tikrai labai geras, išsiskiriantis draugiškumu. Su vyriausiuoju treneriu gerai sutariame ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Problemų tikrai nekyla. Būtent dėl to ir sutikau dirbti, kadangi Pauliaus darbo filosofija man tikrai tinka. Daugeliu atžvilgiu taip pat mąstau ir  aš.

- Ką galite pasakyti apie patį miestą?

- Miestas man tikrai pažįstamas. Jau daug metų dirbame su rinktine ir Klaipėdoje praleidome nemažai laiko. Miestas gražus, šalia – jūra. Klaipėda man tikrai patinka.

- Kuo užsiimate laisvalaikiu?

- Per 17 metų to laisvalaikio nelabai ir buvo. Dirbant treneriu jo yra mažai. Klaipėdoje mėgstu važinėti dviračiu, kadangi tikrai yra kur nuvažiuoti. Taip pat sportuoju, skaitau knygas, kažką mokausi bei kitaip lavinu save.

- Į Klaipėdą atvykote vienas?

Taip. Šeima liko Vilniuje, bent jau kol kas. Žmona dirba sostinėje. Kaip ji reagavo į mano apsisprendimą? Sakė, jog 17 metų nebuvau namie, tad ir dabar nuostolis nedidelis (juokiasi, - aut. past.). Ir iš tikrųjų - darbas panašus.

- Prieš atvykdamas į uostamiestį pažinojote žaidėjus ar klubo vadovus?

- Pažinojau daugelį krepšininkų. Labiausiai - Simą Galdiką, kadangi kažkada treniravau 1987 metų rinktinę, kurios žaidėjas jis buvo. Iš tikrųjų pažinojau nemažai krepšininkų. Daugelis jų prieš tai rungtyniavo įvairiose lygose.

Kolektyvas – geras, komanda, kaip ir minėjau, išsiskiria draugiškumu. Žinoma, galbūt vėliau, jei, pavyzdžiui, pralaimėsime, ir kils kažkokių problemų, tačiau šiai dienai vyrai yra darbingi.

- Kaip vertintumėte „Neptūno“ sudėtį?

- Sunku pasakyti. Pamatysime. Manau,  komanda gera ir pajėgi. 

- Ar pats prisidėjote prie komandos komplektacijos?

- Kai aš atvykau, ekipa jau buvo praktiškai sukomplektuota Pauliaus.

- Prieš kelias dienas į Klaipėdą atvyko amerikietis Arinze Onuaku. Kaip jam sekasi ?

- Manau, jis turėtų papildyti komandą. Mums trūksta jėgos po krepšiu, o Onuaku yra tokio stiliaus žaidėjas, kokio mums reikėtų. Tačiau sprendimą, ar jis galutinai liks ekipoje ar ne, priims klubo valdyba.