Trinchieri – apie keistą Lekavičiaus traumą, jaunąjį Štombergą ir patirtį Vilkaviškyje

Eurolygoje tik dėl garbės kovojantis Kauno „Žalgiris“ (14-18) tarptautinį sezoną Nemuno saloje uždarys prieš niekaip nepalaužiamą Belgrado „Partizan“ (16-16) ekipą, rašo Krepšinis.lt. 

Akistatos išvakarėse Andrea Trinchieri kalbėjo apie meilę buvusiam klubui, gerą saviškių atkarpą, patirtį Vilkaviškyje ir keistą auklėtinio traumą.

„Tai mūsų paskutinės namų rungtynes šiame sezone, todėl norime atiduoti pagarbą sirgaliams pasirodydami kaip įmanoma geriau. Man šis susitikimas bus ypatingas, nes visada malonu pamatyti „Partizan“.

Tas pats bus ateityje, kai žaisiu prieš „Žalgirį“, – mintimis dalijosi dvejus metus Belgrado ekipą treniravęs italas. – Žinau, kad nebeturime šansų prasibrauti į įkrintamąsias, bet manęs tai nedomina, apie tai negalvoju.“

Dar prieš kelias savaites Serbijos grandas turėjo realius šansus patekti į kitą turnyro etapą, tačiau per paskutinius penkis mačus pasiekė tik vieną pergalę ir apsunkino savo likimą – nuo įkrintamųjų juos skiria du laimėjimai, tad trauktis nebėra kur.

Paklaustas, ar prieš „mirk-arba-gyvenk“ dvikovą sulaukė „Partizan“ sirgalių žinučių su prašymu padėti buvusiam klubui, A. Trinchieri išliko neutralus.

„Nesu socialinių medijų žmogus, nesilankau „Instagram“... Suprantu situaciją, bet esu „Žalgirio“ treneris, todėl išliksiu profesionalus. Mano širdyje visada bus vietos „Partizan“ klubui dėl besąlyginės sirgalių meilės. Kita vertus, mano darbas yra gerbti dabartinę organizaciją.

Žinau tik vieną būdą parodyti pagarbą – padaryti viską, ką galiu, geriausiai. Jei rungtynių pabaigoje varžovai bus geresni ir nusipelnę pergalės, paspausiu jiems ranką bei pasveikinsiu. Taip buvo ir Belgrade, kai žaidėme gerai, tačiau to neužteko“, – apie gruodžio pabaigoje patirtą niuksą (78:84) pasakojo 56-erių specialistas.

Tuo tarpu aiškindamas Željko Obradovičiaus kariaunos duobę, A. Trinchieri pasitelkė savo auklėtinių pavyzdžiu.

„Tai yra beprotiškos pirmenybės, pažiūrėkite į „Žalgirį“ – nuvykome į Belgradą ir laimėjome prieš „Crvena zvezda“, tada svečiuose pas Vitorijos „Baskonia“ pralaimėjome paskutinėje atakoje, nors buvome nusipelnę pergalės, bet jos nepasiekėme nepataikydami laisvų metimų. Dar vėliau turėjome 20 taškų deficitą prieš „Paris Basketball“, kuris ką tik buvo įveikęs „Panathinaikos“ Atėnuose, tačiau vis tiek laimėjome.

Tuomet keliavome į Monaką, pirmavome 39 minutes ir 43 sekundes, nusipelnydami kitokios mačo pabaigos. Pasižiūri, kad laimėjome tik kartą, bet tikiu, jog žaidžiame nuostabiai ir esame labai geroje atkarpoje, – tikino A. Trinchieri. – Šios varžybos yra neįtikėtinos, visą sezoną pirmavusi „Olympiakos“ žaidė ypatingai solidžiai bei stabiliai, bet dabar pralaimėjo trejas rungtynes iš eilės. Ar būtumėte pagalvoję, jog įvyks kažkas panašaus prieš pat atkrintamąsias? Tai yra Eurolyga.“

„Partizan“ nuo patekimo į Eurolygą 2022-2023 m. sezone „Žalgiriui“ tapo neįkandamu riešutu – pralaimėjo visas penkias akistatas. Ginčo kamuolys ketvirtadienį Nemuno saloje bus išmestas 20 val. Lietuvos laiku.

A. Trinchieri vyrams reguliarusis Eurolygos sezonos baigsis kitą penktadienį (balandžio 11 d.) Stambule prieš vietos „Anadolu Efes“ (18-14).

– Lukas Lekavičius prieš kelias dienas atšventė savo 31-ąjį gimtadienį. Ar turite naujienų dėl jo kirkšnies traumos reabilitacijos progreso?

– Ne, nėra jokių gerų naujienų. Jis turi labai specifinę, keistą bei retą trauma. Visi gydytojai bando rasti sprendimą, bet tai nėra vienos dienos užduotis. Tiesiog linkiu Lukiui greitos reabilitacijos ir grįžtančios saulės šviesos, nes žinau, kaip jam sunku.

– Buvote „Žalgirio“ dublerių rungtynėse Vilkaviškyje. Kokį įspūdį jums paliko Nacionalinė krepšinio lyga ir jos atmosfera?

– Pirmiausia, mėgavausi kelione užmiestyje, buvo saulėta ir puiku. Labai gera atmosfera, salė buvo maža, bet sausakimša. Sirgaliai palaikė namų komandą be jokių negatyvių dalykų prieš svečių ekipą, o tai man labai patiko. Šeimininkai nusipelnė laimėti, jie žaidė geriau lemiamu metu. Man labai patiko, buvo geros krepšinio rungtynės.

– Iš tos komandos Ignas Štombergas prisijungė prie pagrindinės komandos treniruočių. Ar jau spėjote įvertinti jo potencialą?

– Pamatysime.

– Paskutinės namų rungtynės. Gal tai pakeis jūsų elgesį jos? Gal bandysite labiau pasimėgauti atmosfera ar paklausyti skanduočių?

– Nežinau daug trenerių, kurie rungtynių metu gali mėgautis atmosfera. Tačiau po jų atsuki laiką ir jauti palaikymą, nes gali viską sustabdyti ir pamatyti, kaip yra palaikomi mano žaidėjai, koks nuostabus dalykas yra žaisti čia. Bet susitikimo metu esu susikaupęs į gyvą treniravimą: sprendimus, rotacijas bei kitus panašius dalykus. Nesimėgauju vykstant akistatai, tačiau patikėkite, važiuojant namo, net einant iš aikštės į rūbinę, visada atsuku laiką ir išgyvenu visas emocijas.

Man pasisekė, kad beveik visą karjerą turėjau nuostabų sirgalių palaikymą savo komandose. Pradedant nuo Kantu Italijoje, kur lygis žemesnis, bet namų palaikymas – neįtikėtinas, nes laimėjome daug Eurolygos rungtynių būdami visiški autsaideriai. Tada Bamberge – nepalyginamai geriausia arena Vokietijoje, vadinama keistuolių miestu. Vėliau „Partizan“ ekipoje ir dabar čia. Klausiu savęs, kaip viskas atrodytų be palaikymo, tačiau atsakymo neturiu.