Tylą nutraukęs Kurtinaitis: Jonas atvažiuos, jis nori žaisti, o su Domantu situacija – kiek kitokia

Jau ilgiau nei savaitę Lietuvos krepšinio padangę drebinant žodiniam konfliktui tarp vieno nacionalinės komandos asistentų Tomo Pačėso ir kapitono Jono Valančiūno tylą nutraukė ir vyriausiasis rinktinės treneris Rimas Kurtinaitis, rašo Krepšinis.lt.

„Situacija yra gera. Kalbėjau su Jonu, bet, aišku, telefonu nieko neprikalbėsi. Susitarėme susitikti. Viskas yra gerai. Jonas atvažiuos, nori žaisti. Jis pats supranta, kad sportinė karjera nėra amžina. Reikia kažką nuveikti ir krepšinio aikštelėje. Tie medaliai, kaip minėjome, jau buvo seniai ir norime treniruotis šiek tiek kitaip. Nupasakojau, kaip mes ruošimės ir ko norime. Turime daug jaunų ir perspektyvių žaidėjų. Ir Matą Buzelį norime turėti, bet su juo dar reikės pakalbėti. Viskas kaip ir į pozityvą pusę krypsta.

Mums Jonas yra reikalingas jau vien dėl to, kad yra patyręs. Jis mums reikalingas geros sportinės formos. Tam reikės galbūt kiek daugiau treniruotis, tą ir aptarėme“, – DELFI TV laidoje „7bet-Krepšinio zona“ dėstė ryte telefonu su JV šnekėjęs R. Kurtinaitis.

Tiesa, rinktinėje artėjančią vasarą gali nebūti kito NBA bokšto Domanto Sabonio.

„Su Domantu situacija yra kiek kitokia. Jis – geras vaikas ir patriotas, kaip ir jo tėtis. Jis tikrai norėtų žaisti už rinktinę, nuoširdžiai kalbėjo. Klausimo dar neuždarėme, bet gegužės mėnesį jis laukia šeimos pagausėjimo. Duok Dieve, jiems sveikatos. Tai bus trečias vaikas ir viena žmona paprasčiausiai gali nesusitvarkyti, todėl yra tikimybė, kad šį Europos čempionatą jis praleis.

Pats pokalbis buvo labai geras. Todėl aš manau, kad tam, kas čia buvo išnešta į viešumą, yra ne vieta. Jeigu mes visi mylime krepšinį, tai mums visiems, ir žiniasklaidai, dabar reikia to susikaupimo, ramybės ir pozityvo daugiau negu kažkokių pareiškimų laikraščiuose ir podcastuose. Situacija yra gera ir tikiu, kad viskas bus gerai“, – teigė Kurtis.

„Turime nemažai krepšininkų, tą patį Ąžuolą Tubelį. Nežinau, kokia dabar yra su Martynu Echodu situacija. Yra tų kandidatų, bet kol kas dar apskritai nesame apsisprendę, kiek žmonių norėsime pakviesti į pirmąją stovyklą. Dar nesame priėmę to galutinio sprendimų ir pavardžių aš nenoriu vardinti. Ateis savas laikas ir viskas bus pranešta. Su visais asmeniškai kalbėsiu pats“, – pridūrė strategas.

„Tikrai yra daug nereikalingo informacinio triukšmo. Mes į jį tikrai nesigiliname. Žinome, kad oficialūs žmonės turės susitikimus, konkrečiai Linas Kleiza. Taip buvo suplanuota – kai žinosime visus varžovus ir pasirengimo grafiką, nuvažiuoti, apsitarti ir susidėlioti viską. Tas padaryta.

O emocijų yra įvairių. Dažnai galbūt jos kyla iš bendros situacijos interpretacijos, viskas tikrai yra gerai. Leiskime Jonui užbaigti sezoną, svarbiausia palinkėkime būti visiems sveikiems ir tada tikrai suvažiuos visi, kad Lietuva sugrįžtų į medalių kelią“, – aistras ramino ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Mindaugas Balčiūnas, komentavęs dabartinį rinktinės vadovo L. Kleizos vizitą JAV.

Ugnies nebekurstė ir pats T. Pačėsas.

„Taigi mes vertinome prieš savaitę. Jau aš įvertinau ir viską pasakiau. Pritempimas ir bendros situacijos suasmeninimas nėra teisingas“, – tarė jis, prieš kurį laiką pasisakęs daug aštriau.

„Mums bus labai svarbi darbo etika ir tai, kokios formos tu atvažiuoji. Jei atvažiuos su pilvais, su ciza ir poreikiu regeneruotis po trijų mėnesių atostogų bei medžioklės, tai palaukit“, – aštriai žurnalisto Tomo Langvinio kanale „O, Dangau!“ rėžė T. Pačėsas.

Į tokius pastebėjimus, iš pažiūros skirtus būtent jam, iš už Atlanto sureagavo ir pats J. Valančiūnas.

„Manau, kad teigiant tokius dalykus turi būti šiek tiek treniravęs žaidėją. Kaip sakė L. Kleiza, čia yra motyvacija. Aš nežinau... Reikia žinoti žaidėją, kad jį motyvuotum. O jeigu treneris tiesiog iš pletkų bando sukurti dar kažkokių pletkų... „Gerbiamas treneris“. Tai yra žemas lygis.

Gal tuomet manęs nereikia? Gal pasirenkame kažką, kas daugiau duos naudos rinktinei, rezultatams? Jeigu tai yra treneris, aš puikiai suprasiu. Aš noriu, kad Lietuvos krepšinis gyvuotų. O jeigu tai esu aš, esu pasiruošęs atstovauti Lietuvai ir atiduoti 100 proc. Tikiuosi, jog nors šansą gausiu įrodyti, kad galiu būti paimtas į rinktinę. Jeigu net šanso negausiu, atvažiuosiu palaikyti į Suomiją“, – portalo basketnews.lt žurnalistui Karoliui Tiškevičiui tikino JV.

Aukščiausiai istorijoje iš visų lietuvių NBA naujokų biržoje (5-uoju numeriu) pašauktas J. Valančiūnas Lietuvos garbę nuolat gina nuo pat 2007-ųjų, kai jam tebuvo vos 15 metų.

Šalies jaunučių, jaunių, jaunimo vaikinų gretose dominavęs Jonas jau 2011-aisiais pravėrė ir vyrų rinktinės duris – beje, prieš tai tą pačią vasarą spėjęs triumfuoti ir pasaulio 19-mečių čempionate bei tapti viso turnyro MVP. Jo vidurkiai tada buvo tiesiog monstriški – 23 taškai, 13,9 atkovoto kamuolio ir net 33,1 naudingumo balo.

Jis nė vieną vasarą neatsisakė kautis už nacionalinę komandą – pernai negalėjo padėti jai per olimpinę atranką dėl to, kad neturėjo sutarties su klubu ir draudimo, bet būtų prisijungęs Paryžiuje.

Uteniškis su rinktine yra iškovojęs ir du Europos čempionato sidabro medalių komplektus (2013 ir 2015 min.). Tai – paskutiniai lietuvių apdovanojimai krepšinyje iki šiol.

Primename, kad kai Lietuvos krepšinio federacija (LKF) spalį naujuoju rinktinės treneriu paskyrė R. Kurtinaitį, šios popieriai Europos čempionato atrankoje neatrodė labai gerai – tuo metu lietuviai (1-1) H grupėje rikiavosi priešpaskutiniai ir lenkė tik lenkus, taigi teoriškai buvo už borto.

Tačiau Kurčio užkurti Lietuvos vyrai finišavo itin galingai ir pergalingai – laimėjo visas likusias ketverias rungtynes (4-0) ir į Senojo žemyno pirmenybes įskriejo su vėjeliu, t. y. triumfavę savo pogrupyje (5-1), o ketvirtadienio popietę Rygoje ištraukus grupių varžybų burtus sužinojo ir savo būsimus oponentus.

Lietuvos vyrai (FIBA-10) pirmajame etape susigrums su dabartiniais pasaulio čempionais vokiečiais (FIBA-3), taip pat juodkalniečiais (FIBA-16), suomiais (FIBA-20), britais (FIBA-48) ir švedais (FIBA-49).

Nors gali būti, kad artėjantį turnyrą praleis NBA žvaigždė D. Sabonis, R. Kurtinaičio diriguojamai Lietuvos rinktinei šalies federacija kelia tikslą užimti 1-5 vietas, taip pat – patekti į 2027 m. pasaulio taurę Katare.

„Ar užimsime? Norime užimti, bet sudėtinga dabar kalbėti, nes nežinome, ką surinks kiekviena iš tų komandų. Žinome, kad Europos čempionatas yra svarbus ir gal netgi sunkesnis nei olimpinės žaidynės ar pasaulio čempionatas. Visi žaidžia taktinį žaidimą, ne tik bėginėja. Dabar visos komandos turi savo žaidėjų tiek Eurolygoje, tiek ir NBA. Įdomu, kas suvažiuos. Net nežinau, ar tokia grupė mums yra gerai. Kaip ir iš šalies atrodo, kad ji yra lengvesnė nei kitos, bet būna visaip“, – svarstė R. Kurtinaitis.

Lietuviai ant Senojo žemyno prizininkų pakylos yra lipę 1937, 1939 ir 2003 m. (visi trys – auksas) bei 1995, 2013 ir 2015 m. (visi – sidabras).

Mūsiškiai iki užpraėjusių Tokijo žaidynių nebuvo praleidę nė vienos olimpiados nuo nepriklausomybės atkūrimo: 1992-aisiais Barselonoje užėmė 3 vietą, 1996-aisiais Atlantoje – 3, 2000-aisiais Sidnėjuje – 3, 2004-aisiais Atėnuose – 4, 2008-aisiais Pekine – 4, 2012-aisiais Londone – 8, o 2016-aisiais Rio de Žaneire – 7.

Tačiau pastaraisiais metais užduotis patekti tarp olimpiečių tapo misija neįmanoma – lietuviai dviženkliais skirtumais krito tiek 2021-ųjų atrankos turnyro Kaune finale prieš slovėnus, tiek ir lemiamoje 2024-ųjų kvalifikacijos akistatoje su Puerto Riku.

O apskritai su medaliais ant savo kaklo mūsiškiai tarptautinėje arenoje paskutinį kartą pozavo lygiai prieš dešimt metų, 2015-aisiais.

Senojo žemyno pirmenybės vyks rugpjūčio 27-rugsėjo 14 dienomis Tamperėje (Suomijoje), Katovicuose (Lenkijoje), Limasolyje (Kipre) ir Rygoje (Latvijoje). Pastaroji rengs ir finalines kovas. Į atkrintamąsias pateks po 4 geriausias kiekvieno pogrupio komandas.