Tyrimas: daugiau nei pusei Europos krepšininkų vėluoja atlyginimai

Europos krepšinio profsąjungų asociacijos atliktas pirmas krepšininkų darbo sąlygų tyrimas atskleidė, kad net 52 proc. profesionalių žaidėjų Senajame žemyne laiku nesulaukia uždarbio.

Tik 13 proc. krepšininkų gauna didesnį nei 150 tūkst. eurų (518 tūkst. litų) metinį atlyginimą, be to, apklausos rezultatai parodo, kad JAV krepšininkai Europoje yra geriau apmokami nei patys europiečiai.

Didžiausi atlyginimai – Prancūzijoje, Italijoje ir Graikijoje

Anot tyrimo autorių, surinkta informacija turėtų pakoreguoti klaidingą įvaizdį apie profesionalius sportininkus – neva žinomus, gerai apmokamus ir lengvai dirbančius žmones.

Remiantis apklausos rezultatais, 47 proc. krepšininkų per metus uždirba mažiau nei 30 tūkst. eurų (104 tūkst. litų), 23 proc. respondentų gauna nuo 30 iki 60 tūkst eurų (104 - 207 tūkst, litų), 14 proc. žaidėjų algos siekia nuo 60 iki 100 tūkst. eurų (207 - 345 tūkst. litų). Didžiausi vidutiniai atlyginimai šiuo metu yra Prancūzijoje, Italijoje ir Graikijoje.

Skiriasi ir žaidėjų uždarbis pagal lytį. 60 proc. respondenčių moterų gauna iki 30 tūkst. eurų (104 tūkst. litų) metinį atlyginimą, ketvirtadalis krepšininkių uždirba nuo 30 iki 60 tūkst. eurų (104 - 207 tūkst, litų). Nuo 100 iki 150 tūkst. eurų (345 - 518 tūkst. litų) atlygius gauna tik 2 proc. dailiosios lyties atstovių.

Viena svarbiausių problemų profesionalūs žaidėjai laiko atlyginimų vėlavimą – su šia padėtimi susiduria 52 proc. respondentų. Graikijoje net 88 proc. žaidėjų laiku negauna užmokesčio, o solidariausiai elgiasi Prancūzijos ir Vokietijos klubai: atitinkamai 32 ir 25 proc. šiose šalyse rungtyniaujančių apklaustųjų pasisakė susiduriantys su minėta problema.

Dėl sunkios finansinės situacijos 12 proc. vyrų ir 17 proc. moterų dirba antrą darbą – daugiausia tokių krepšininkų (40 proc.) yra Suomijoje.

Kiek daugiau nei pusė visų respondentų turi tik pagrindinį išsilavinimą, 38 proc. – universitetinį išsilavinimą, 9 proc. – aukštesnį mokslinį laipsnį.

Su dopingu susidūrė trečdalis žaidėjų

Remiantis tyrimo duomenimis, pusė krepšininkų nuolat jaučia pavojų savo sveikatai. Saugiausiai jaučiasi Danijos, Ispanijos, Suomijos, Turkijos, Austrijos krepšininkai, pažeidžiamiausi Čekijoje, Graikijoje, Kipre, Prancūzijoje ir Vokietijoje žaidžiantys profesionalai.

Penktadalis krepšininkų iki 22 metų dėl traumų buvo iškritę iš rikiuotės ilgesniam nei 6 savaičių laikotarpiui, o perkopus 30 metų tokių sveikatos problemų neišvengė jau daugiau nei pusė respondentų.

Be to, statistika rodo, kad krepšininkai patiria žymiai daugiau streso nei paprasti darbuotojai. Mažiausiai streso patiria Austrijos ir Suomijos krepšininkai, daugiausiai – Graikijos.
18 proc. žaidėjų pažymėjo, kad jie yra patyrę smurtą darbe, tiek pat Europoje žaidžiančių JAV krepšininkų skundėsi esantys diskriminuojami dėl savo rasės.

Beje, beveik trečdalis žaidėjų pripažino, kad krepšinyje egzistuoja dopingo problema. Mažiausia dalis su dopingu susidūrusių krepšininkų žaidžia Suomijoje, Vokietijoje, Italijoje, Danijoje. Daugiausia – Turkijoje, Graikijoje, Kipre ir Ispanijoje.

Tyrime dalyvavo 576 profesionalūs krepšininkai bei krepšininkės iš 16 Europos šalių ir 106 skirtingų komandų. Beje, Lietuvos atstovai apklausti nebuvo.