Ž.Urbonas: pagrindinio įžaidėjo neturintis J.Kazlauskas puikiai manipuliuoja esamomis galimybėmis

Per pasaulio krepšinio čempionato dvikovą su Angolos ekipa Lietuvos rinktinė išsprendė pagrindinius uždavinius – laimėjo kovą dėl kamuolių ir sustabdė pavojingus varžovų priekinės linijos žaidėjus.

Buvęs krepšininkas Žydrūnas Urbonas įsitikinęs, kad vienas svarbiausių pergalės – 75:62 – faktorių buvo efektyvūs Jono Valančiūno ir Donato Motiejūno veiksmai puolant ir ginantis.

Naudingiausias susitikimo krepšininkas J. Valančiūnas atliko dvigubą dublį – pelnė 11 taškų ir atkovojo 13 kamuolių. D. Motiejūnas, surinkęs 12 taškų ir atkovojęs 5 kamuolius, buvo rezultatyviausias Lietuvos komandos žaidėjas.

Atsipalaidavimas išeis į naudą

Las Palme vykusios dvikovos pradžioje lietuviai šovė į priekį 11:3, tačiau antrame kėlinyje leido varžovams persverti rezultatą – 25:31. Šiame ketvirtyje per pirmas penkias minutes Jono Kazlausko treniruojama ekipa, neradusi kelių Angolos krepšio link, nepelnė nė taško.

„Po lengvo starto greitai atsipalaidavome“, – pastebėjo Utenos „Juventus“ klubo prezidentas Ž. Urbonas. – Visų žaidėjų akyse labai aiškiai matėsi šypsenos. Varžovai nieko ypatingo nedemonstravo. Tiesiog nežaidėme taip, kaip galime. Angolos krepšininkai atlikdavo savo derinius, žaidė grubiai, stumdėsi ir nuolat spausdavo. Tai - Afrikos čempionai, tačiau lietuviai žaidžia krepšinį kur kas geriau.

Komandų lygių skirtumai jautėsi ir šis atsipalaidavimas išeis į naudą.
Kodėl? Nes susitikimas susiklostė įtemptai. Kai yra tokios sąlygos, grūdinasi ne lengvą naštą bei atsakomybę nešantys įžaidėjai Šarūnas Vasiliauskas ir Adas Juškevičius. Tai galimybė save realizuoti ir D. Motiejūnui. Jam prasčiau sekėsi draugiškuose mačuose, tačiau jau antrose oficialiose rungtynėse jis žaidžia sėkmingai. Labai gerai, kad per tokį susitikimą, kuris nebuvo lengvas pasivaikščiojimas, jie rungtyniavo gerai, pelnė taškus. Juk lengvas pasivaikščiojimas su Angola tikrai galėjo būti.“

Po ilgosios pertraukos – tinkama taktika

Lietuviai perėmė iniciatyvą trečiame kėlinyje, kai A. Juškevičius pataikė du tritaškius paeiliui ir persvėrė rezultatą – 49:45. Savo žodį tarė ir Darjušas Lavrinovičius, pelnęs 7 taškus iš eilės ir labiausiai prisidėjęs prie rekordinės 14 taškų persvaros – 63:49. Panašus scenarijus susiklostė ir pirmame mače, kai po ilgosios pertraukos lietuviai pribloškė meksikiečius galingu spurtu 20:2 ir pergalės klausimą išsprendė dar prieš paskutinį kėlinį.

„Puikų žaidimą trečiuose ketvirčiuose lemia susikaupimas ir trenerių štabo darbas“, – tvirtino Ž. Urbonas. – Jie sugeba pakeisti tinkamą taktiką puolant ir ginantis. Mato tai, kas geriausia tinka. Jokių abejonių, kad per ilgąją pertrauką žaidėjai gauna ir tam tikros pylos, todėl šiek tiek labiau susikaupia.

Mums įprasta pradėti mačą gerai, atsipalaiduoti ir perduoti varžovams iniciatyvą, o trečią kėlinį vėl laimėti. Taip buvo ir pasirengimo cikle, ir šiame čempionate. Tik negalime atsipalaiduoti su rimtais varžovais. Gerai, kad tai buvo Meksikos ir Angolos komandos. Su australais ir slovėnais negalime to leisti ir manau, kad vyrai to neleis.“

Įžaidėjai išnaudojami maksimaliai gerai

Per pirmas dvejas rungtynes pasaulio čempionate Lietuvos rinktinės įžaidėjo pozicijoje rungtyniaujantys krepšininkai atliko trylika rezultatyvių perdavimų ir suklydo vienuolika kartų. Nors Meksikos ir Angolos ekipos nugalėtos dviženkliais skirtumais, tačiau atakų organizatoriai, persivarydami aikštę ir atlikdami pirmus perdavimus, neretai klydo.

Vis dėlto naudingiausias 2001 metų LKL krepšininkas Ž. Urbonas teigė, kad be pagrindinio įžaidėjo Manto Kalniečio likę Lietuvos rinktinės treneriai atsivėrusią spragą užpildo itin gerai.

„J. Kazlauskas labai puikiai jaučia įžaidėjų situaciją ir juos išnaudoja maksimaliai gerai. Tokioje situacijoje neįmanoma geriau išsiversti. Per susitikimą su Angola dažniausiai kamuolį įžaisdavo R. Seibutis.

Jis mačą pradėjo su Š. Vasiliausku, tačiau matėsi, kad pastarajam sunkiai sekasi žaisti su atletiškais ir Šarūną spaudžiančiais varžovais. Tuomet daugiau minučių pasireikšti gavo A. Juškevičius. Vis dėlto labai smagu, kai A. Juškevičius meta į krepšį, o ne kai varosi kamuolį. R. Seibučiui įžaidėjo pozicija nėra įprasta vieta, tačiau su juo komanda jaučiasi saugiai bei užtikrintai. Pagrindinio įžaidėjo neturintis J.Kazlauskas puikiai manipuliuoja esamomis galimybėmis. Pergalė rungtynėse su Angola yra didelis trenerio nuopelnas.“

Svarbiausia persivaryti vidurio liniją

LKL ekipos „Juventus“ prezidentas Ž. Urbonas tvirtino, kad didžiausias Lietuvos rinktinės rezervas yra įžaidėjų grandis. Anot buvusio krepšininko, atakų organizatoriams svarbiausia sumažinti klaidų skaičių ir Lietuvos komandos žaidime įsivyraus ramybė bei solidumas.

Per pirmas dvejas rungtynes A. Juškevičius vidutiniškai pelnydavo po 8,5 taško ir pataikė 5 iš 6 tritaškių. Panašu, kad J. Kazlauskas tarp visų rinktinės krepšininkų labiausia pasitiki daugiausia minučių aikštėje praleidžiančiu R. Seibučiu (vid. 31). Jis per mačą vidutiniškai atlieka po 4,5 rezultatyvaus perdavimo. Tuo tarpu kol kas rečiausiai į aikštę žengdavęs Š. Vasiliauskas vidutiniškai žaisdavo po 8 minutes.

„Svarbiausia, kad jie patikimai persivarytų vidurio liniją. Kai įžaidėjai tai padaro, atlieką pirmą perdavimą, tuomet pasidaro ramu“, – pažymėjo Ž. Urbonas. – Dabar nemažai klaidų elementariose situacijose, kai reikia persivaryti aikštę ir atlikti perdavimą. Taip dažniausiai atsiranda klaidos ir išmuša iš vėžių visą rinktinę. Kartais įžaidėjai atrodo nejaukiai bei neužtikrintai.

Tačiau pirmos dvejos rungtynės buvo tarsi geros treniruotės. A. Juškevičiui ir Š. Vasiliauskui naudinga, kad pirmi varžovai buvo iš Meksikos ir Angolos. Tai svarbu jų ateičiai, kadangi šie krepšininkai dar jauni bei tobulėjantys. Manau, kad jie daugiau tokių klaidų nebedarys ir turėsime ramią ir absoliučiai solidžią rinktinę. Kol kas šioje pozicijoje vis tiek neišvengiame bangavimų.“