V.Dilys: Treneris suteikia žaidimo laisvę, o aš ja bandau pasinaudoti

22 metų Vilmantas Dilys, dar nors ir jaunas, tačiau savo karjeroje matęs nemažai. Nuo 17 metų gynė Kauno „Žalgirio“ dublerių komandos garbę, o sulaukęs 18 apsivilko ir legendinės Kauno komandos marškinėlius.

Du sezonui su pertraukomis rungtyniavęs „Žalgiryje“, V.Dilys vėliau pasuko į Vilniaus „Sakalus“, kuriems padėjo tapti Baltijos krepšinio lygos (BBL) Iššūkio taurės nugalėtojais. Šiais metais 208 cm ūgio krepšininkas rungtyniauja Austrijoje, kur gina Traiskircheno „Arkadia“ klubo garbę.

– Kodėl pasirinkai rungtyniauti Austrijoje? Ar nesiūlė pasilikti „Sakalai“? – eurobasket.lt paklausė V.Dilio.

– Oficialaus pasiūlymo iš Vilniaus klubo sulaukiau, tačiau čia labai ilga istorija, kodėl nelikau sostinėje. Austriją pasirinkau, nes jau buvo rugsėjo vidurys ir nesinorėjo ilgiau laukti.

– Ar buvai sulaukęs kitų komandų pasiūlymų?

– Buvo pasiūlymas, kurį buvau priėmęs, tačiau nepavyko suderinti visų kontrakto sąlygų, todėl ir atsidūriau Austrijoje. Galiu įvardinti, kad tai buvo antrosios Italijos lygos komanda.

– Koks yra Austrijos krepšinio lygis? Visgi ši šalis negarsėja giliomis krepšinio tradicijomis, tačiau šį sezoną čia žaidžia trys lietuviai.

– Lygis yra gana neblogas. Keletas klubų turi gana didelius biudžetus, nusipirkę pajėgių legionierių.

– Komandoje dominuoja legionieriai. Tai reiškia, kad treneris jais labiau pasitiki?

– Tiesiog komandoje yra tokia sudėtis. Tačiau turime labai gerą įžaidėją austrą, kuris lygoje pirmauja pagal rezultatyvius perdavimus. Vietinių austrų lygis nėra labai aukštas, tad lygoje dominuoja legionieriai. Treneris taip pat nėra austras, jis iš Italijos.

– O kaip pats jautiesi komandoje?

– Tikrai jaučiuosi puikiai. Su treneriu sutariu gerai, jis man leidžia parodyti savo galimybes, suteikia žaidimo laisvę, o aš ją stengiuosi išnaudoti kuo maksimaliau.

– Ar nemanai, kad galėtumei rungtyniauti aukštesniame lygyje?

– Tiesiog šiuo metu man reikia daug laiko praleisti aišktelėje, tik taip galiu patobulėti. Gal ir būtų smagiau pajėgesnėje komandoje ar krepšinio valstybėje, tačiau suolo šildyti taip pat nesinori.

– Kokie planai dėl kito sezono?

– Turiu pasirašęs kontraktą iki vasaros. O toliau nieko negalvojau. Pasibaigs šis sezonas, tada kažką ir mąstysiu.

– Kokius tikslus iškėlė komandos vadovai? Ar pavyks juos įgyvendinti?

– Tiek vadovų, tiek žaidėjų tikslas yra laimėti čempionatą. O ar tai pavyks pamatysime jau greitai, nes už kelių savaičių prasideda atkrintamosios varžybos.

– Kokį įspūdi palieka sirgaliai? Ar būtų galima lyginti su lietuviais?

– Į varžybas susirenka keli šimtai žiūrovų. Vienoje arenoje palaiko triukšmingiau, kitoje nelabai. O su lietuviška atmosfera nėra net ką lyginti. Lietuvos sirgaliai jau ne kartą įrodė, kad jie yra geriausi (šypsosi).

– Kaip įsikūrei Austrijoje, kokias sąlygas suteikė klubas?

– Komanda davė butą. Legioneriai gaunam ir maitinimą: pusryčius ir vakarienę. Bute gyvenu vienas, nedideliam miestelį, kuriame yra apie 16 tūkstančių gyventojų, tačiau už 20 kilometrų yra įsikūrusi Viena, tad nėra labai jau blogai.

– Kaip leidžiate laisvalaikį? Galbūt kartu su kitu lietuviu Pranu Skurdausku?

– Iš tiesų, tai nelabai. Aš dažniausiai būnu namuose, leidžiu laiką prie kompiuterio, paskaitau knygą, pažiūriu filmą. Taip ir bėga dienos.

– Jaunimo rinktinės jau liko praeity. Galbūt tikiesi vasarą sulaukti kvietimo į nacionalinę vyrų rinktinę? Bent rezervinę?

– Nemanau, kad jau užaugau iki rinktinės lygio. Tačiau būtų labai idomu ir naudinga sulaukti kvietimo atstovauti rezervinei komandai.