V.Garastas linki "Žalgiriui" brandinti žaidėjus

Tik va­lan­dą vi­sos su­dė­ties pa­si­tre­ni­ra­vu­siam Kau­no „Žal­gi­riui“ ne­pa­vy­ko į se­zo­no ati­da­ry­mo rung­ty­nes su­si­rin­ku­sių žiū­ro­vų pra­džiu­gin­ti gra­žiu žai­di­mu.

Grai­ko Ilia­so Zou­ro tre­ni­ruo­ja­miems žal­gi­rie­čiams 58:79 pir­ma­die­nį te­ko pri­pa­žin­ti sve­čių iš Ru­si­jos – Ka­za­nės „U­niks“ pra­na­šu­mą.

Šį se­zo­ną tik Eu­ro­ly­go­je ir Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) čem­pio­na­te ko­vo­sian­tys „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai pir­mas ofi­cia­lias rung­ty­nes žais spa­lio 13 die­ną su LKL de­biu­tan­te Aly­taus „Dzū­ki­ja“. Eu­ro­ly­go­je Kau­no eki­pa star­tuos spa­lio 18-ąją – tą die­ną ša­lies čem­pio­nai eg­za­mi­nuos Mad­ri­do klu­bą „Real“ (Is­pa­ni­ja).

Apie at­jau­nė­ju­sią ša­lies čem­pio­nų ko­man­dą LŽ kal­bė­jo­si su il­ga­me­čiu "Žal­gi­ro" ir Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės tre­ne­riu, Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) gar­bės pre­zi­den­tu Vla­du Ga­ras­tu. Už­ka­bin­ta ir ki­ta te­ma - Slo­vė­ni­jo­je Eu­ro­pos si­dab­rą iš­ko­vo­ju­si na­cio­na­li­nė rink­ti­nė. Mat šian­dien Kau­ne LKF vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas ver­tins Lie­tu­vos rink­ti­nės stra­te­go Jo­no Kaz­laus­ko dar­bą.

Mė­nu­ly­je žai­dė­jai neišauga

– „Žal­gi­rio“ ir "Uniks“ dvi­ko­va juk ne­atsk­lei­dė ti­kro­jo Kau­no ko­man­dos vei­do? – LŽ pa­si­tei­ra­vo LKF gar­bės pre­zi­den­to Vla­do Ga­ras­to.

– Be abe­jo, pa­gal šias rung­ty­nes ne­ga­li­ma spręs­ti apie „Žal­gi­rio“ pa­jė­gu­mą. Vi­sa­da taip bū­na čem­pio­na­tų iš­va­ka­rė­se. Ma­nau, žal­gi­rie­čiai pa­sku­bė­jo su to­kia šven­te. Ne­se­niai žai­dė­jai su­gu­žė­jo į ko­man­dą, gal rei­kė­jo už po­ros sa­vai­čių su­reng­ti to­kią šven­tę. Da­bar bu­vo tar­si tea­tre, kai vos po ke­lių re­pe­ti­ci­jų už­li­pa ant sce­nos ir vai­di­na spek­tak­lį. Juk Ka­za­nės ko­man­da jau se­niai pra­dė­jo reng­tis se­zo­nui, ji ne­ma­žai lai­ko sto­vyk­la­vo Klai­pė­do­je. „U­niks“ žai­dė­jai jau pa­si­ren­gę ko­voms.

– Ne­pai­sant fi­nan­si­nių prob­le­mų, „Žal­gi­rio“ ko­man­da su­komp­lek­tuo­ta ge­rai.

– Pa­gal esa­mą si­tua­ci­ją su­rink­ti ne­blo­gi žai­dė­jai. Bet pa­dir­bė­ti dar rei­kia. Lai­ko yra – pir­mos Eu­ro­ly­gos rung­ty­nės vyks tik spa­lio 18 die­ną Kau­ne su „Real“.

– Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius tu­rės įta­kos „Žal­gi­rio“ žai­di­mui?

– Be abe­jo. Jis ski­ria­si nuo ki­tų eki­pos krep­ši­nin­kų. Yra ki­to­kio meis­triš­ku­mo žai­dė­jas, lais­vai jau­čia­si aikš­te­lė­je. Tik pir­ma­die­nį per rung­ty­nes su „U­niks“ jam ne­si­se­kė per­da­vi­nė­ti ka­muo­lius. Bet tai to­dėl, kad žai­dė­jai dar ne­tu­ri tar­pu­sa­vio ry­šio – Ša­rū­nas ma­no vie­naip, ko­man­dos drau­gas ne­at­si­den­gia, ir ka­muo­lys le­kia ne­ži­nia kur. Bu­vo per ma­žai lai­ko su­si­žais­ti.

– Krep­ši­nio ger­bė­jus džiu­gi­na, jog „Žal­gi­ris“ vėl tam­pa lie­tu­viš­ka ko­man­da. Apie to­kią sva­jo­ja­ma jau de­šimt­me­tį.

– Tai ge­riau­sias po­žy­mis. Bū­tų ge­rai, kad ir jo vir­šū­nė­je bū­tų dau­giau lie­tu­vių. Bet tai jau žmo­nių, ku­rie va­do­vau­ja ir ski­ria lė­šų, rei­ka­las. Ta­čiau la­bai ma­lo­nu, kad tre­ne­rių bū­rį pa­pil­dė žal­gi­rie­tis Gin­ta­ras Kra­pi­kas.

Tie­sa, pir­ma­die­nį „Žal­gi­rio“ are­no­je žiū­ro­vų bu­vo ne­daug. Te­le­vi­zi­ja vi­sa­da juos ati­ma. Kai švie­saus at­mi­ni­mo Vy­tau­tas Bim­ba tre­ni­ra­vo „Žal­gi­rį“, jis pra­šy­da­vo, kad te­le­vi­zi­ja ne­trans­liuo­tų rung­ty­nių.

– Bet pra­ėju­sį se­zo­ną pa­gal žiū­ro­vų lan­ko­mu­mą Eu­ro­ly­go­je „Žal­gi­ris“ bu­vo tarp pir­mau­jan­čių­jų.

– Tai la­bai džiu­gi­nan­tis reiš­ki­nys. No­rė­tų­si, kad ir šie­met taip bū­tų. Tam rei­kia per­ga­lių! Į rung­ty­nes at­ėję žmo­nės no­ri pa­tir­ti ge­rų emo­ci­jų. Jei vis­kas vyks­ta ne pa­gal ais­truo­lių sce­na­ri­jų, jie nu­si­vi­lia ir ne­be­no­ri vėl ei­ti rung­ty­nes. Bet "Žal­gi­ris" tu­ri ir iš­ti­ki­mų ger­bė­jų, ku­rie nie­ka­da ne­iš­duos sa­viš­kių.

Lin­kė­čiau, kad jau­na „Žal­gi­rio“ ko­man­da su­tvir­tė­tų, kad Eu­ro­ly­go­je pa­siek­tų an­trą­jį eta­pą ir su­teik­tų žiū­ro­vams ma­lo­nu­mą ste­bė­ti dau­giau Eu­ro­ly­gos rung­ty­nių. No­rė­čiau, kad Kau­no eki­po­je su­bręs­tų dau­giau aukš­to meis­triš­ku­mo krep­ši­nin­kų, nes jie la­bai rei­ka­lin­gi mū­sų vy­rų rink­ti­nei. Nes tik rung­ty­niau­jant Eu­ro­ly­go­je ga­li­ma iš­au­gin­ti ge­rų žai­dė­jų. Jie iš­au­ga klu­be, ne mė­nu­ly­je. Kuo dau­giau ko­man­do­je lie­tu­vių, tuo ge­riau mū­sų rink­ti­nei.

Ne­sėk­mes pri­im­ki­me ramiai

– Kad jau pra­kal­bo­te apie rink­ti­nę, įdo­mu kaip ver­ti­na­te Lie­tu­vos vy­rų pa­si­ro­dy­mą Eu­ro­pos čem­pio­na­te Slo­vė­ni­jo­je?

– Iš­ko­vo­jo­me si­dab­rą, bet vi­sa­da ga­li­ma siek­ti dau­giau. Pa­da­ry­ta la­bai daug. Si­dab­ro me­da­lis – la­bai ge­ras re­zul­ta­tas, nors prieš fi­na­lą dau­gu­ma ti­kė­jo­si, kad mū­siš­kiai grįš su auk­su. Ko­dėl ti­kė­jo­si? Nes lie­tu­viai jau bu­vo nu­ga­lė­ję pra­ncū­zus. Gra­žiai ir įti­ki­na­mai. An­trą kar­tą tai ne­pa­si­kar­to­jo. Pra­leis­ta ga­li­my­bė. Bet ir si­dab­ras ži­ba. Juk pra­ėjo net de­šimt me­tų, kai mes vėl žai­dė­me fi­na­le.

– Pri­si­me­na­me, kaip 2003-iai­siais Stok­hol­me po mū­sų rink­ti­nės per­ga­lės ket­virt­fi­na­ly­je drą­siai iš­rė­žė­te: Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai žen­gia čem­pio­niš­ku rit­mu. O šie­met?

– Daug ti­kė­jau­si iš mū­sų ko­man­dos. Ta­čiau čem­pio­na­to pra­džio­je jos žai­di­mas bu­vo ne­sklan­dus, ne­už­ti­krin­tas. Bet, kaip sa­ko­ma, ge­riau ne­gra­žiai lai­mė­ti, nei gra­žiai pra­lai­mė­ti. Ir vis dėl­to ta­po­me Eu­ro­pos vi­ce­čem­pio­nais. Tai pa­siek­ti nė­ra pa­pras­ta. Kiek ko­man­dų ap­si­verk­tų iš lai­mės, tu­rė­da­mos to­kį re­zul­ta­tą.

– Ti­kriau­siai bū­tų ne­lo­giš­ka, jei rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris J.Kaz­laus­kas nu­spręs­tų pa­si­trauk­ti iš rink­ti­nės?

– Taip. Tuo­met jis tu­rė­tų pa­aiš­kin­ti, kas įvy­ko. Kiek ži­nau, jis su LKF yra pa­si­ra­šęs su­tar­tį olim­pi­niam cik­lui.

Vi­si svars­to – kas nu­tik­tų, jei lie­tu­viai bos­niams bū­tų pra­lai­mė­ję di­des­niu skir­tu­mu ir na­mo grį­žę jau po gru­pės var­žy­bų? Nie­ko ne­nu­tik­tų. J.Kaz­laus­kas ir to­liau dirb­tų. Ne­bent pats bū­tų pa­si­trau­kęs. Bet fe­de­ra­ci­ja ti­krai ne­no­rė­tų jo at­sta­ty­din­ti.

Ir po ne­sėk­min­go 2009-ųjų Eu­ro­pos čem­pio­na­to, kai mū­siš­kiai ne­pa­te­ko į at­krin­ta­mą­sias var­žy­bas, nie­kas ne­va­rė tre­ne­rių Ra­mū­no Bu­tau­to ir Ri­mo Kur­ti­nai­čio. Juk jų va­do­vau­ja­mi žai­dė­jai 2007 me­tais Eu­ro­po­je iš­ko­vo­jo bron­zą, o po me­tų olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se bu­vo ket­vir­ti. Bet 2009-ai­siais emo­ci­jų pa­gau­ti jie pa­tys par­eiš­kė pa­si­trau­kią. O juk ga­lė­jo dirb­ti to­liau. Tre­ne­rių gy­ve­ni­me yra daug nuo­puo­lių. Ne­ži­nau pa­sau­ly­je ko­man­dos, ku­ri skin­tų vien per­ga­les. Ir to­kio tre­ne­rio ne­ži­nau. Kaip ru­sai man sa­ky­da­vo, bu­vo me­daus juo­sta, o da­bar – sru­tų. Ne­sėk­mes rei­kia pri­im­ti ra­miai ir jas ana­li­zuo­ti.