Valančiūnas – nebe Jonas, o Dirkas: sužavėti komandos draugai lietuviui lipdo legendos vardą

7 iš 7 tritaškių per vieną NBA rungtynių pusę – įspūdingas pasiekimas jau pačiam Stephenui Curry, o ką sakyti tada, kai taip pasižymi 211 cm vidurio puolėjas?

Naujojo Orleano „Pelicans“ kolektyvas ilgai nemąstė – vyriausiasis komandos treneris Willie Greenas spaudos konferencijoje atskleidė, kaip komandos draugai ėmė vadinti karjeros rungtynes sužaidusį Joną Valančiūną, rašo Krepšinis.lt.

Dešimtus metus NBA lygoje žaidžiantis 29-erių lietuvis pergalingose rungtynėse su Los Andželo „Clippers“ pasiekė karjeros rezultatyvumo rekordą pelnydamas 39 taškus ir pasižymėjo išskirtiniu taiklumu atakuodamas iš toli.

Jonas pataikė 7 iš 8 mestų tritaškių (daugiausiai karjeroje), o iki ilgosios pertraukos tikslūs buvo visi 7 jo tolimi šūviai – per tą laiką išvykoje žaidusi „Pelicans“ ekipa jau buvo susikrovusi solidžią 15 taškų persvarą (67:52).

Nors kol kas yra vieni iš šio sezono autsaiderių ir vis dar laukia sugrįžtančio lyderio Ziono Williamso, „pelikanai“ šį kartą pasiekė įtikinamą pergalę 123:104, o treneris W. Greenas po mačo buvo itin patenkintas.

„Šiandien buvo galima pamatyti, ką mes galime nuveikti aikštėje. Ir esu įsitikinęs, kad situacija tik gerės ir gerės. Kamuolio judėjimas, sumažėjęs klaidų skaičius, geras darbas gynyboje, kova po krepšiu – tikrai maloniai nuteikiantis vaizdas“, – kalbėjo 40-metis krepšinio specialistas, šį sezoną debiutuojantis vyriausiojo NBA trenerio poste.

Paklaustas apie Valančiūną, W. Greenas nesulaikė šypsenos.

„Žinote, vaikinai jį pavadino Dirku Valančiūnu“, – juokėsi treneris, be abejo, turėdamas omenyje lygos legenda tapusį ir karjerą jau baigusį universalų Vokietijos aukštaūgį Dirką Nowitzkį.

„Mes norėjome ir norime, kad Jonas mestų kamuolį iš toli, kai yra laisvas. Taip, jis tikrai pajėgus po lenta, fiziškai labai galingas vaikinas, bet tiesiog pasistengėme Jonui išaiškinti, kiek daug jis gali duoti komandai išplėsdamas savo puolimą atakuodmas iš toliau. Ir jis tikrai buvo nuostabus šį vakarą“, – kalbėjo „Pelicans“ treneris.

„Jis į aikštę žengė su didžiule energija, jautėsi labai laisvai. Jis tikrai buvo pagrindinis mūsų žmogus, tarsi gyvatės galva“, – komandos draugą gyrė ir „Pelicans“ žvaigždė Brandonas Ingramas, pelnęs 27 taškus.

Palyginimas su D. Nowtizki prajuokino ir šiaip jau geros nuotaikos po rungtynių buvusį patį Valančiūną.

„Juk aš vis dar Jonas Valančiūnas, – šypsojosi lietuvis. – Kiekvienas norėtų būti juo, nes Dirkas – vienas iš geriausių aukštaūgių, žaidusių krepšinį. Bet man dar reikia dirbti daug, kad būčiau toks kaip jis.“

 

Paklaustas, kaip jaučiasi į krepšį siųsdamas vieną taiklų tolimą metimą po kito ir apskritai iš esmės reformavęs savo žaidimo stilių, lietuvis iš karto paminėjo komandos draugus.

„Faktas, kad jaučiuosi komfortabiliai, kai tie metimai įkrenta. Tai yra komandinis penkių žaidėjų pasiekimas, dirbame kartu, o gaunu kamuolį laisvas – visa tai yra komandinio darbo rezultatas. Viskas yra labai paprasta. Jeigu esu laisvas, tuomet aš ir metu tritaškį. Na, o jeigu pataikau, metu juos ir toliau. Visada malonu matyti, kaip įkrenta pirmi metimai įkrenta. O vėliau tu stengiesi tai išnaudoti“, – teigė jis.

Vertindamas kol kas Vakarų konferencijos turnyro lentelės apačioje esančios „Pelicans“ ekipos perspektyvas, J. Valančiūnas įvardijo, koks turėtų būti ekipos artimiausias tikslas.

„Mes esame labai jauna komanda, turime žaisti kietai kiekvienose rungtynėse. Eiti į aikštę ir žaisti – visi esame lygūs, dalijamės kamuoliu, padedame vieni kitiems gynyboje. Nėra skirtumo, ar tai „Clippers“, ar koks kitas varžovas – bandome įtvirtinti savo, kaip kietai ir kovingai žaidžiančios komandos, veidą“, – pažymėjo uteniškis.

 

O vertindamas savo paties užduotis lietuvis, įprastai sau, priminė esantis komandinio tipo žaidėjas.

„Darau viską, ką treneris man nurodo. Statau užtvaras, padedu kitiems žaidėjams atsilaisvinti. Kaip ir klausdami minėjote, esu komandinis žaidėjas. Aukoju save komandai, darau viską, ko jai reikia. Priimu esamą situaciją kaip iššūkį, noriu būti ne tik geras puolime, bet ir geras gynybos žaidėjas. Sėkmingai žaisti stabdydamas pikenrolus, būti geras krepšinio gynėjas“, – teigė J. Valančiūnas.

Kol kas šiame sezone J. Valančiūnas sužaidė 22 reguliariojo sezono rungtynes, per kurias vidutiniškai pelnė po 19,3 taško ir atkovojo po 12,4 kamuolio. Tritaškius vidurio puolėjas meta pavydėtinu 51,7 proc. taiklumu (30/58 metimų).

Pažymėtina, kad šiose įsimintinose rungtynėse su „Pelicans“ vidurio puolėjui pritrūko tik vieno dvitaškio iki Lino Kleizos „lietuviško“ NBA rekordo (41 taškas), užfiksuoto 2008 metais.

Visgi Jonui pavyko pagerinti iš karto net trijų tautiečių – Domanto Sabonio, Žydrūno Ilgausko ir Šarūno Marčiulionio – rezultatyvumo rekordus. Iki šiol rezultatyviausiame savo mače NBA aukštaūgis buvo surinkęs 34 taškus.