Valdas Dabkus atsako į Eurobasket.lt lankytojų klausimus

Didžiausias krepšinio portalas Lietuvoje - Eurobasket.lt - prieš keletą savaičių savo lankytojams suteikė dar vieną galimybę pabendrauti su garsenybe. Šį kartą Jūs galėjote užduoti klausimus vienam iš dviejų Italijos aukščiausios lygos Serie A lietuvių Valdui Dabkui, kuris yra Varezės "Metis" narys.

Iš per šimto lankytojų užduotų klausimų buvo atrinkti net 27, į kuriuos žaidėjas, Italijoje turėjęs kelias laisvas dienas, atsakė su malonumu. Pateikiame Jums Valdo Dabkaus mintis Jūsų rūpimais klausimais.

Idealai - A.Sabonis ir M.Jordanas

- Nuo kelių metų pradėjai lankyti treniruotes?
- Treniruotis pradėjau nuo 7 metų A.Sabonio krepšinio mokykloje.

- Kodėl pasirinkai būtent krepšinį? Gal kas nors paskatino?
- Tiksliai net nežinau... Tikriausiai šeimos tradicijos: tėtis buvo krepšininkas, mama taip pat artimai susijusi su sportu. Sportas visuomet buvo viena svarbiausių temų šeimoje, tėvai labai domėjosi mano sportiniais reikalais ir skatino mane. O ir pačiam krepšinis visuomet patiko ir tapo gyvenimo būdu.

- Kada pirmą kartą įdėjai į krepšį?
- Pirmą kartą įdėjau būdamas gal devintoje klasėje, tiksliai nepamenu, nes dėjimas, kaip krepšinio elementas, man niekada nebuvo vertas išskirtinio dėmesio.

- Kokia pergalė tau buvo pati įsimintiniausia ir kokios įsimintiniausios rungtynės?
- Buvo jau nemažai įsimintinų pergalių: Lenkijos čempionų titulas su "Anwil", Pasaulio jaunių čempionato sidabras pernai vasarą Graikijoje. Įsimintinos pergalės ir su "Metis" komanda: mano debiutas Šarlerua mieste, kur per 13 minučių suspėjau pelnyti 17 taškų ir kurios pasižymėjo įspūdingomis muštynėmis. Lemiamoje šio sezono ULEB dvikovoj prieš Madrido "Real" žaidžiau starto penkete ir pavyko sulaikyti ispanu žvaigždę A.Herrerosą. Kiekvienos rungtynės kažkuo įsimintinos. Ateityje tokių, tikiuosi, dar taip pat laukia nemažai...

- Kas buvo tavo krepšinio idealas vaikystėje?
- Nieko naujo čia nepasakysiu: kaip tikriausiai ir kiekvienas, žavėjausi ir vis dar žaviuosi Arvydu Saboniu. Amerikoje Michaelas Jordanas aikštelėje išdarinėjo neįtikėtinus dalykus, pasiekė daugybę svarbių pergalių. O apskritai, gerbiu kiekviena gerą krepšininką, žinodamas kiek darbo reikia įdėti, kad visą tai pasiektum.

- Koks tavo didžiausias tikslas krepšininko karjeroje?
- Tikslai ir svajonės labai nemenkos, bet viskas susiję su sėkme ir reikalavimais sau. Sau keliu didelius reikalavimus, tad tikiuosi pavyks kažką gero nuveikti.

Įspūdis apie "Metis" - tik geras

- Kas dar patinka iš sporto be krepšinio?
- Šiaip aišku krepšinis - numeris vienas tarp sporto šakų. O dėl kitų, atvirai kalbant, nesu ypatingas kitų sporto šakų fanatikas. Labiau domina verslo naujienos, kinas ar dar daug kitų dalykų. Aiškų pažiūriu svarbias futbolo rungtynes ar Formulę-1.

- Ar džiaugiesi, kad išėjai iš Lenkijos klubo?
- Nei labai džiaugiuosi, nei liūdžiu. Tiesiog taip atsitiko ir teko susitaikyti su situacija.

- Koks buvo pirmasis įspūdis apie Varezės klubą? Ir ar patenkintas šia komanda?
- Pirmasis įspūdis buvo geras. Toks pat jis ir dabar. Tiesiog dar per mažai laiko praleidau, kad būtų galima daryt išvadas. Komanda aukšto lygio, žaidžia stipriuose čempionatuose. Konkurencija labai didelė ir žaidėjų kaita nemaža - tai gal truputį neįprasta.

"Subrendusiu krepšininku savęs nepavadinčiau"

- Kodėl pasirinkai žaisti tokioje pajėgioje komandoje, jei žinojai, kad negalėsi žaisti Serie A ir būsi atsarginis?
- Pasirinkau dėl neblogų sąlygų tobulėti, nes noriu žaisti geroje komandoje. Mano statistika ULEB taurėje įrodo, kad nebuvau "suolelio šildytojas". Dabar tereikia sėkmingai įsijungti į Serie A.

[nuotrauka1]- Kaip manai, ar esi pasirengęs Italijos krepšinio lygai? Ar jau subrendai kaip krepšininkas?
- Subrendusiu krepšininku savęs tikrai dar nepavadinčiau. O dėl pasirengimo italų lygai - pasirodymas ULEB taurėje manau parodė, jog neturėčiau bijoti ir Serie A. Kaip bus, tikiuosi labai greitai pamatysime...

- Kokios tavo gyvenimo sąlygos Italijoje?
- Gyvenimo sąlygos geros: turiu klubo nuomojamą nemažą butą, vairuoju naują "Opel" automobilį, maitinuosi taip pat klubo sąskaita. Žodžiu, reikia tik žaisti.

- Kaip vertini savo naujojo klubo pajėgumą lyginant su kitomis Serie A komandomis čempionate? Ar Varezes "Metis" pajėgi nukeliauti iki Serie A finalo?
- Neabejoju, kad "Metis" viena iš pajėgiausių ekipų Italijoje. O tai jau daug, tereikia pažiurėti tarkim į Milano "Breil", Romos "Lottomatica" komandų sudėtis ir vietą turnyrinėje lentelėje. Dėl finalo, sunku pasakyti, čia kiekvienos rungtynės nežinia kaip gali baigtis. Mano nuomone, traumų gausa ir žaidėjų kaita "Metis" komandoje yra nemaža problema siekiant aukščiausių tikslų šį sezoną.

Nesijaučia esąs žvaigždė

- Palyginti gan sėkmingai debiutavai ULEB taurėje, puikiai žaidei ir jaunimo rinktinėje. Ar tikėjaisi tokio sėkmingo debiuto?
- Nežinau, ar tikėjausi. Stengiausi sužaisti kuo geriau, būti kaip galima naudingesnis komandai. Iš šono geriau atrodo, ar tai pavyko.

- Gyveni ir žaidi Italijoje. Ar seki Lietuvos krepšinio naujienas? Jei taip, tai kokiomis priemonėmis?
- Lietuvos krepšinio naujienas seku naršydamas internete ir bendraudamas su Lietuvoje likusia šeima ir draugais.

- Ar tave atpažįsta Italijos sirgaliai gatvėje? Ar daug žurnalistų dėmesio sulauki?
- Dar nesu Varezeje taip ilgai ir nesu jokia žvaigždė, kad kameros bėgiotų paskui mane. Ir be manęs komandoje yra žmonių, kurie žurnalistams įdomūs. Nors nesakau, kad neprireikia su žiniasklaida pabendrauti.

- Su kuriais komandos draugais daugiausiai bendrauji?
- Su visais bendrauju. Gal kiek daugiau su Pavelu Podkolzinu, kuris gyvena virš manęs, ir Danu Callahanu.

- Kaip komandoje atrodo "Sibiro lokys"? Ar jis tikrai, tavo manymu, pretenduoja į pirmąsias NBA naujoku biržos šaukimo vietas?
- Jis labai didelis ir jaunas. Man atrodo, šie dalykai ir daro jį tokiu patraukliu NBA komandoms. Kaip krepšininkas jis dar turi nemažai dirbti. Tikiuosi, Pavelas žais NBA ir parodys savo galimybes ten.

Apie sveikatos problemas - mitai

- Žaidi su viena iš ryškiausių Italijos žvaigždžių Andrea Meneghinu. Ar pabendrauji kartas nuo karto su Andrea? Kaip bendrauji su komandos draugais, su kuo geriausiai sutari?
- Andrea yra labai ryški asmenybe. Ir tikrai ne tik aikštelėje. Jis labai linksmas ir draugiškas žmogus, su kuriuo liūdna nebūna niekada. Yra tradicija - po kiekvienų namų varžybų žaidėjai su šeimomis vakarieniauja picerijoje kartu su ištikimiausiais klubo sirgaliais. Tai taip ir bendraujam visi.

- Tau dažnai tenka neigti kalbas apie savo sveikatos būklę, bet nejaugi tos kalbos yra visiškai niekuo nepagrįstos? Juk visgi turėjai dėl to kurį laiką nežaisti.
- Sveikatos problemos tikrai niekada nebuvo tokios, kad reikėtų baigti žaisti krepšinį. Jei kas iki šiol ir buvo, tai dalykai, su kuriais bet kuris sportininkas susiduria. Rimtesnės problemos galbūt buvo naudinga kažkam eskaluoti.

- Kaip galvoji, ko reikia Lietuvos klubiniam krepšiniui, kad jis pasiektų Ispanijos ar Italijos lygį?
- Nežinau. Skirtumas tikrai didelis. Tiek žaidimo lygiu, tiek organizacija. Gal reikia laiko? Kai bus daugiau pinigų ir Lietuvoje situacija turėtų pasikeisti.

Atstovautų bet kuriai šalies rinktinei

- Kur tavo manymu geriausia tobulėti: stipriame Lietuvos, Europos klube, JAV?
- Kaip kam sekasi. Kiekvienu keliu galima užkopti į viršūnę jei tam yra geros sąlygos, jei labai nori ir pasiseka. Aš pasirinkau antrąjį variantą ir kol kas nenusivyliau.

- Gal yra noras grįžti į kokią Lietuvos komandą?
- Šiuo metu negalvoju apie tai. Esu profesionalas ir žaidžiu ten, kur esu labiausiai reikalingas. Tiesiog noriu, kad gerai sektųsi.

- Kokiame klube labiau norėtum žaisti: ar Kauno "Žalgiryje", ar Vilniaus "Lietuvos ryte" ir kodėl?
- Jei dabar pasakysiu, tai komentaruose būsiu arba labai blogas, arba labai geras! Abi komandos patinka.

- Su Lietuvos jaunių rinktine laimėjai antrąją vietą pasaulio čempionate. Kurie iš tos komandos žaidėjų artimiausioje ateityje gali sustiprinti Lietuvos vyrų rinktinę? Kada pats tikiesi pasimatuoti rinktinės žaidėjo aprangą?
- Sunku atsakyti. Kiek žinau, kai kurie mūsų komandos nariai jau įrašyti tarp kandidatų į Nacionalinę rinktinę. Tikiuosi jiems pavyks ir linkiu sėkmės. Pats daug dirbu ir stengsiuosi, jog ir aš pamirštas nelikčiau. Su malonumu atstovausiu Lietuvai bet kurioj rinktinėj, kur tik būsiu reikalingas.

- Ką manai apie Lietuvos jaunimo rinktinę, jos galimybes ir savo šansus patekti į dvyliktuką?
- Kaip minėjau, pernai vasaros rezultatas įpareigoja mus pasirodyti neblogiau ir šiemet. O pačio patekimas ar ne priklausys nuo trenerių pasirinkimo. Kol kas jokių naujienų dėl rinktinės iš Lietuvos neturiu. Jei būsiu reikalingas - tikrai žaisiu.