Valdemaras Chomičius: "Aš grįžau namo"

Šiandien (10.07) po rytinės Maskvos "Dinamo" komandos treniruotės į žiniasklaidos atstovų klausimus atsakė ekipos vyriausiasis treneris Valdemaras Chomičius.

- Su kokiais jausmais Jūs vakar vakare atskridote į Permę ir nuvažiavote greitkeliu nuo oro uosto iki viešbučio?

- Toks pojūtis, lyg niekur ir nebuvau išvažiavęs. Kai aš pirmą kartą atvykau čia prieš ketverius metus, mane sutiko taip, lyg aš būčiau grįžęs po ilgalaikės komandiruotės. Čia jaučiuosi taip pat komfortiškai kaip Lietuvoje, kur yra mano tėvynė, bei kaip Ispanijoje, kur jau 13 metų gyvena mano šeima. Kol kas negaliu to pasakyti apie Maskvą. Mes turėjome ten vos dvejas treniruotes, o savo naujajame bute nakvojau tik du kartus.

- Ar sunku bus rungtyniauti ant gimtuoju tapusiu "Molot" parketo?

[nuotrauka1]- Ketverius metus aš dariau viską, kad nė vienas "Ural-Great" varžovas nelaimėtų Permėje. Ir taip būdavo beveik visuomet. O retos išimtys tik patvirtindavo šią taisyklę. Žinoma, mes atvykome į Permę, kad kovotume dėl pergalės. Suprantu, kad tai pasiekti bus labai sunku. Žiūrint iš esmės, komandos sudėtis susirinko tik prieš tris dienas. Mes visiškai pasirengę fiziškai - vaikinai be vargo gali bėgioti visas keturiasdešimt minučių. Kitas reikalas, kad taktiškai mes nesame visiškai pasiruošę.

- Keli žodžiai apie atnaujintą "Dinamo"...

- Aš šiuo metu nenorėčiau išskirti nieko asmeniškai. Mums pavyko suburti labai įdomų kolektyvą: kažkas yra puikus snaiperis, kažkas gerai ginasi, kažkas turi tikrąjį kovotojo charakterį. Aš esu patenkintas savo komanda. Kol kas mes esame pasirengę maždaug šešiasdešimčiai procentų. Optimalią formą pasieksime po poros mėnesių. Tuomet kausimės dėl aukščiausių pasiekimų. Prastas kareivis, kuris nesvajoja tapti generolu.

- Ar Jūs jau pajutote skirtumą tarp asistento ir vyriausiojo trenerio pareigų?

- Aš likau dėkingas Sergejui Belovui už tai, kad visuos šiuos metus "Ural-Great" nesijaučiau asistentu. Mes buvome lygiaverčiai partneriai. Vienintelis dalykas, su kuriuo teko susitaikyti - kad aš jau galėsiu stovėti prie suolelio, ir teisėjas man nepriekaištaus kaip anksčiau, kai stovėdavau šalia Sergejaus Aleksandrovičiaus. Taip pat Belovui dėkingas ir mano padėjėjas "Dinamo" klube Gintaras Kručkauskas, kuris per Permėje praleistus vienerius metus įgijo daug patirties.

- Kada Jūs pastarąjį kartą lankėtės kirpykloje?

- (Juokiasi). Tai buvo gegužės mėnesį Maskvoje, prieš finalinę serijos su CSKA pradžią. Visą vasarą tam nebuvo laiko. Prižadu apsikirpti iš karto po sugrįžimo iš Permės.