Vilnius mėgsta krepšinį, bet ne Kauną

Valdžios institucijos skuba pakeisti savo pačių priimtas nuostatas, kurios dabar užkerta kelią su ES fondų parama statyti daugiau nei 10.000 žiūrovų vietų turinčius Kauno miesto pramogų ir sporto rūmus, rašoma pirmadienio "Verslo žiniose".

Pagal projektą būsimojoje Kauno arenoje turėtų tilpti beveik 15.000 žiūrovų, tačiau dar nepradėjus statybų ėmė bliukšti puoselėtos viltys statyti rūmus pasinaudojant ES parama, nes Ūkio misterijos patvirtintoje Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje, kurią vėliau palaimino ir Briuselis, numatyta, kad į paramą gali pretenduoti tik 5.000-10.000 vietų turintys sporto objektai.

"Susitarėme, kad iki kovo 1 d. Ūkio ir Finansų ministerijos pateiks reikalingus programos pakeitimus, t. y. vietų skaičius bus padidintas iki 14.600, o paramos suma - nuo 40 mln. iki 50 mln. Lt", - VŽ sako Vytautas Juškus, premjero patarėjas.

Optimistiškai nusiteikęs p. Juškus tikina, kad nusiuntus dokumentus į Briuselį vėliau vyks ir atsakingas asmuo, kad dokumentai neužsigulėtų ES biurokratų stalčiuose ir sprendimas būtų priimtas kuo greičiau. Jis tikisi, kad procesus paspartins ir lietuvių europarlamentarų, taip pat eurokomisarės Dalios Grybauskaitės tarpininkavimas.

Įtarimai dėl interesų

Viešumon iškilęs faktas, kad ES parama galima tik iki 10.000 vietų turintiems sporto objektams, didesnės arenos laukiančius Kauno "Žalgirio" krepšinio klubo atstovus su Arvydu Saboniu priešakyje sausį paskatino aplankyti premjerą Gediminą Kirkilą. Veiksmų ėmėsi ir Seimo Antikorupcijos komisija: ji kreipėsi į premjerą ir ūkio ministrą klausdama, kodėl Ūkio ministerijos patvirtintoje programoje atsirado apribojimas, dėl kurio Kauno miesto savivaldybė netenka galimybės pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama.

Rimantas Dagys, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, VŽ vakar tvirtino, kad kol kas jokio atsakymo negavo, tačiau aplinkybes ir toliau aiškinsis.
"Tai neturėtų praslysti pro pirštus, nes, kiek dalyvavau Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdžiuose, ten tik iškildavo daugiau klausimų, nes net sekretoriai negalėjo paaiškinti, kaip atsirado tie apribojimai. Jie atsirado vasarą, liepos mėnesį, nors dar pavasarį, kai buvo svarstoma programa, jų nebuvo", - sako p. Dagys.

Anot Antikorupcijos komisijos pirmininko, tokie apribojimai kelia įtarimų, jie neatsiranda "lygioje vietoje", o nežinoti apie arenos statybas, jos vietų skaičių buvo sunku.

"Žinojome apie arenos statybas, apie reikalavimus ir staiga atsiranda apribojimų. Juos pasiskiriame patys sau, jų nereikalauja net Briuselis. Šis klausimas vertas tyrimo, nes turi tiesioginės įtakos, čia slypi įvairūs interesai", - mano p. Dagys.

Galėjo nenorėti

Gediminas Navikauskas, UAB A. Sabonio "Žalgirio" krepšinio centro generalinis direktorius, taip pat nevienareikšmiškai linkęs vertinti atsiradusį apribojimą ir nemano, kad tai buvo paprasčiausia pražiopsota.

"Šis faktas nebuvo pražiopsotas. Matyt, kam nors nepatiko, kad Kaune gali būti daugiau kaip 10.000 vietų arena", - mano p. Navikauskas.

Anot jo, seniai žinoma, kad Lietuvoje vyks 2011-ųjų Europos krepšinio čempionatas, todėl turėtų būti žinoma, kokie reikalavimai keliami arenoms ir kad finalui reikalinga 12.500 vietų arena. Tokios arenos Lietuvoje nėra.

"Jei žinome, kad Europos krepšinio čempionato finalui nustatyti tokie reikalavimai, žinome, kad bus statoma tokia arena Kaune, ir programoje numatomi apribojimai, tai kažkas čia yra ne taip", - dėsto p. Navikauskas.