Vladimiras Romanovas: „Žalgiriui“ grėsė pražūtis

Garsių sporto komandų mecenatas Vladimiras Romanovas džiaugiasi, kad sunkmečiu gali atsiduoti savo didžiajai aistrai – sportui.

Kaunietis verslininkas V. Romanovas dažnai prasitaria, kad tiksliai net nežino, kiek turi turto. Jis apskritai nelinkęs kalbėti apie savo turtus, girtis nevaržoma prabanga. Tačiau milijonierius nuo A iki Z žino visų sau priklausančių ekipų reikalus: legendinės krepšinio komandos „Žalgiris“, futbolo komandų Kauno „Kaunas“, Edinburgo „Hearts“ (Škotija), Minsko „MTZ – Ripo“ (Baltarusija).

„Užtat dabar galiu atsigriebti, − nusišypsojo V. Romanovas. − Krizė. Atsisakėme kai kurių projektų. Daugiau laiko lieka sportui.“

Ir tai nėra tušti žodžiai. Kaunietis verslininkas sporto salėse, regis, praleidžia daugiau laiko nei darbo kabinete. Tai jis mosuoja teniso rakete ir prasibrauna į Lietuvoje vykstančių turnyrų finalus, tai mėto tritaškius „Žalgirio“ treniruočių aikštėje, tai muša baudinius sau priklausiančiame Edinburgo stadione „Tynecastle“.

Ir tai dar ne viskas. V. Romanovas nedidelę sporto salę įsirengė ir nuosavame name Kauno Žaliakalnio mikrorajone.

Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių anksčiau žiniasklaidai yra prasitaręs, kad jaunystėje svajojo sportuoti, bet vis stigo laiko šiai svajonei įgyvendinti. Tarsi norėdamas prisiminti neišsipildžiusias jaunystės svajones, V. Romanovas, įsirengė nedidelę sporto salę nuosavame name Kauno Žaliakalnio mikrorajone.

Nuo penkiolikos metų verslumo nestokojantis garsių sporto komandų savininkas namuose įrengtoje salėje po sunkios darbo dienos atgauna jėgas ir dvasinę pusiausvyrą.

Besiformuojanti nauja komanda

− Anksčiau garsėjote kaip aistringas futbolo gerbėjas ir jo mecenatas, šiais metais tapote ir krepšinio klubo „Žalgiris“ rėmėju. Kas paskatino imtis pastaraisiais metais sunkius laikus išgyvenusios ekipos gelbėjimo plano? − „Balsas.lt savaitė“ paklausė V. Romanovo.
− „Žalgiriui“ grėsė pražūtis, todėl sumanėme, kad sunkų metą išgyvenančią komandą reikia paremti.

− Kaip atsitiko, kad vieną dieną nusprendėte tapti ir legendinio krepšinio klubo rėmėju? Ar nebuvo sunki pradžia integruojantis į šios sporto šakos verslą?
− Sportas yra sportas, jeigu jis neužkrėstas kaip futbolas.

− Esate aktyvus „Žalgirio“ rėmėjas, tačiau šie metai krepšininkams nebuvo labai sėkmingi. Ar kalbėjotės su klubo valdžia, žaidėjais, narpliojote tų nesėkmių priežastis?
− Kodėl nesėkmingi? BBL ir LKL čempionatuose nepralaimėjome nė vienų rungtynių. Jeigu klausiate apie Eurolygą, nauja „Žalgirio“ komanda tik formuojasi – ir žaidėjai, ir treneriai, ir klubo vadovybė.

Mūsų laukia nelengvas kelias: bus ir ašarų, ir džiaugsmo. O nesėkmes palikite sau.

Lietuvos futbolą sužlugdė mafija

− Ar remti sportą − brangus malonumas? Kodėl tai darote?
− Remti sportą – joks malonumas, tai sunkus ir daug pastangų reikalaujantis darbas. Kai gerai jį atlieki, tuomet ir patiri malonumą. Tik tuomet, jei sportas natūralus, galima atsipalaiduoti ir žavėtis neribotomis žmogaus fizinėmis galimybėmis.

Ateis laikas, kai sporto visai neliks: ambicingi veikėjai pirks pergales, skirs savo teisėjus. Galų gale pramogų verslas nugalės sportą. Lygiai taip, kaip Amerikoje „wrestlingas“ nugalėjo boksą arba kaip lažybų mafija Lietuvoje sužlugdė futbolą. Reikia džiaugtis, kad dar galime matyti natūralų sportą – vienintelį iš nedaugelio natūralių dalykų, dar likusių šiame pasaulyje.

− Kuo skiriasi futbolo ir krepšinio verslo užkulisiai? Ar pajutote tuos skirtumus?
− Krepšinis dar neturi tokių specialistų kaip futbolas.

− Ar dažnai apsilankote krepšinio arenose ir futbolo stadionuose, kur kaunasi jūsų globojamos komandos?
− Pagal galimybes.

− Kokių finansinių injekcijų sportui žadate ateinančiais metais?
− Bus matyti, ką parodys ateinančių metų verslo situacija.

Stebina Kauno valdžios pasyvumas

− Ar vis dar turite minčių tapti laikinosios sostinės arenos pagrindiniu operatoriumi?
− Kai įsigilinome, supratome, kad Kauno savivaldybė savo kūriniui ieško ne operatoriaus, o dotuotojo ir investuotojo. Pastatyti areną kainuoja apie 160 milijonų litų, operuoti kainuos 250 milijonų per 25 metus. Ir tai neskaičiuojant investicijų. Kad uždirbtum 4−5 milijonus litų, reikia surengti mažiausiai 75 renginius, daugiau nei 40 iš jų − „Žalgirio“ varžybos. Kad „Žalgiris“ apskritai žaistų, į jį reikia įdėti dar tris keturis kartus daugiau, nei kainuoja arenos išlaikymas.

Jei Kauno savivaldybė neketina vykdyti savo įsipareigojimų, kuriuos davė „Žalgiriui“, ji sužlugdys ne tik komandą, bet ir areną.

Visuomenę masina pramogų verslas

− Pastaruoju metu garsėjate ir kaip kultūros renginių mecenatas. Neseniai surengta serija klasikinės muzikos, baleto spektaklių, į Lietuvą atvyksta pasirodyti klasikinės muzikos garsenybių. Kodėl užsiimate šia veikla? Daugelis per krizę sako, kad kultūra – neįdomus dalykas.
− Kodėl pastaruoju metu? Renginius organizuojame ne vieną dešimtmetį. Tačiau jūs pastebite tik tada, kai atvažiuoja Maskvos didysis teatras ar kiti pasaulinio garso talentai.

Viena priežasčių – išmokome tai daryti pigiai ir kokybiškai. Dabartinis uždavinys yra iš tų renginių gauti pelno. Jei žmogui nereikalinga ir neįdomi kultūra bei sportas, kažin ar jį begalima laikyti žmogumi. Nors šiuolaikinius individus labiau traukia pramogų verslas – pigu ir gerai.

Pagalba vaikams ir talentams

− Ekonomikos sunkmečiu verslininkai dejuoja, verkia, gaili lėšų įvairiems projektams, o jūs ypač aktyviai reiškiatės visuomeninėje veikloje. Kas tai – ar tikrai nejaučiate krizės, ar esate iš tų žmonių, kurie mąsto: „O kas dar rems kultūrą bei sportą, jei visi verks, kad pinigų nėra“?
− Gerai pastebėjote, pasistengsiu reikštis ne taip aktyviai. (Šypsosi.) Kai ateina krizė ar užklumpa kokia kita bėda, žmonės paprastai dažniau meldžiasi, atsigręžia į Dievą. Žinau, kad kuo daugiau padedi vaikams, menininkams, artistams, talentams, tuo labiau tau padeda Dievas.

Geriau už Williamą Shakespeareʼą nepasakysi: „Kuo daugiau duodame, tuo turtingesni ir beribiai tampame.“

− Žiniasklaidoje teigiama, kad esate vienas iš tų Lietuvos verslininkų, kurie mato didelių perspektyvų Baltarusijoje. Ką ten ketinate veikti, kokia veikla užsiimsite?
− Perspektyvų matau ne tik Baltarusijoje ar Rusijoje. Jų matau visose šalyse, kuriose daug metų dirbu.

− Ar žinote receptą kaip pagerinti Lietuvos ūkio būklę pasaulinės krizės akivaizdoje?
− Receptus išrašo daktaras, o aš esu tik mokinys.

Atrado daugiau laiko

− Kaip turėtų keistis Lietuvos ir Rusijos verslo santykiai sunkmečio?
− Mėnulis sukasi aplink Žemę, o mus dvidešimt metų bandė įtikinti, kad Žemė sukasi aplink Mėnulį. Jeigu tuo tikime, galbūt to tikėjimo ir neverta atsisakyti.

− Kaip leidžiate laisvalaikį? Ar prasidėjęs sunkmetis nepakoregavo jūsų pomėgių, įpročių?
− Taip, kaip ir anksčiau – sportuoju ir dirbu. Krizė privertė atsisakyti daug projektų, todėl dabar turiu daugiau laisvo laiko. Daugiau laiko galiu skirti sportui ir kultūrai, eilėms kurti. Mano atlyginimas – ne didesnis už kitų kompanijos darbuotojų. Visa prabanga susikaupė iš to atlyginimo.