"Žalgirio" akcijos - A.Saboniui

Kauno miesto savivaldybė nusprendė sugrąžinti Arvydui Saboniui savo valdytas krepšinio klubo akcijas, o paramą numatė skirti vieneriems metams.

Kelerius metus „Žalgiriui“ dosniai daliję milijonus, Kauno vadovai nusprendė blaiviai įvertinti sunkią finansinę miesto padėtį ir paramą komandai teikti dalimis.

Atsisako klubo akcijų

Vakar posėdžiavę savivaldybės meras, jo pavaduotojai, administracijos vadovai numatė tolesnio savivaldybės ir „Žalgirio“ bendradarbiavimo strategiją.

Meras Andrius Kupčinskas „Laikinajai sostinei“ teigė, jog apsispręsta beveik visas savivaldybės valdomas „Žalgirio“ akcijas perduoti vienam didžiausių klubo akcininkų Arvydui Saboniui.

Administracijos direktorius Vygantas Gudėnas sakė, kad apie 34 proc. savivaldybės valdomų akcijų bus perduota A.Saboniui. Savivaldybė ketina pasilikti tik simbolinį 1 proc. klubo akcijų.

„Gal A.Sabonis suras tinkamus pirkėjus, kurie nupirks šias akcijas. Šis sandoris galėtų tapti naudingas „Žalgiriui“, – samprotavo V.Gudėnas.

Priklausys nuo biudžeto

Vakar taip pat buvo apsispręsta, jog savivaldybė ir toliau finansiškai rems „Žalgirį“, tačiau rėmimo suma, V.Gudėno teigimu, priklausys nuo miesto biudžeto būklės.

Administracijos padaliniams duotas nurodymas rengti sprendimo projektus, kuriuose „Žalgiriui“, Sporto halei ir kitoms sporto reikmėms ateinančiais metais numatyta skirti apie 6,5 mln. litų.

„Manome, kad „Žalgiriui“ galėtume skirti kasmet apie 5 mln. litų, tačiau nesiūlysime priimti ilgalaikės paramos sprendimų, kad neužkrautume finansinės naštos kitų kadencijų miesto tarybai“, – sakė mero pavaduotojos Rimantas Mikaitis.

Neslėgs akcininko pareigos

Kai savivaldybė nebus „Žalgirio“ akcininkė, ji nebeturės įsipareigojimo skirti pagal valdomų akcijų skaičių priklausančios paramos. Kadangi iki šiol savivaldybė valdė 35 proc. „Žalgirio“ akcijų, ji būdavo priversta skirti po 6,5 mln. litų paramos.

„Žalgirio“ vienerių metų biudžetas siekia apie 21 mln. litų.

Kadangi miesto savivaldybė nėra paramos davėja, „Žalgiriui“ remti buvo sukurta viešoji įstaiga „Krepšinio perspektyvos“, per kurią savivaldybės skirti pinigai pasiekdavo „Žalgirį“ ir antrąją miesto krepšinio komandą „Aisčius-Atletą“.

Siūlo gyventi taupiau

Miesto tarybos narys Erikas Tamašauskas siūlo atsisakyti „Krepšinio perspektyvų“ paslaugų ir pinigus „Žalgiriui“ ir kitoms miesto komandoms bei sportininkams skirti į pagalbą pasitelkiant praėjusiais metais sukurtą Sporto paramos fondą.

„Savivaldybės paramos reikia ne tik krepšiniui, bet ir kitiems Kauno sporto kolektyvams. Jei visa miesto parama sportui vyktų per šį fondą, būtų akivaizdžiai matyti, kiek lėšų skiriame konkrečiai komandai ir sporto šakai. Paskui galėtume palyginti pasiektų rezultatų ir finansinės paramos santykį“, – sakė E.Tamašauskas.

Jo nuomone, dabartinis pinigų skyrimo būdas „Žalgiriui“ ir „Aisčiams“ per „Krepšinio perspektyvas“ kelia juridinių abejonių ir yra neracionalus.

Teko skolintis iš banko

Viešosios įstaigos „Krepšinio perspektyvos“ direktorius Vytautas Mikėnas įsitikinęs, kad vykstantys ginčai dėl „Žalgirio“ finansavimo labai kenkia komandai.

„Žalgiris“ įstumtas į skolininko padėtį. Kadangi savivaldybė iki šiol nesumokėjo pažadėtų 2,3 mln. litų, tai „Žalgiriui“ teko imti paskolą iš banko. Visos klubo gautos pajamos yra įkeistos bankui“, – sakė V.Mikėnas.

Jis pripažino, jog „Žalgirio“ finansinė situacija labai įtempta. Anksčiau, kai savivaldybė pažadėtus pinigus sumokėdavo metų pradžioje, „Žalgiris“ galėdavo normaliai gyventi, kol vasarą sulaukdavo rėmėjų pinigų.

V.Mikėno teigimu, iki šiol su „Žalgiriu“ neatsiskaitė klubą remianti bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Šiemet, kai savivaldybė nesumokėjo visų žadėtų 6,5 mln. litų, buvo prašoma bendrovės „Kauno energija“ laiduoti už „Žalgirio“ paskolą banke, tačiau ši savivaldybės valdoma bendrovė atsisakė tai daryti.

Pinigų gali ir nesulaukti

V.Mikėnas teigė, jog „Žalgiriui“ buvo pažadėta tuos 2,3 mln. litų sumokėti šiemet, kai savivaldybė gaus pinigus už parduotas Stoties turgaus akcijas.

V.Gudėnas sakė, jog situacija dėl Stoties turgaus akcijų pardavimo sandorio iki galo neaiški, vis dar vyksta teismai.

Redakcijos šaltinių teigimu, gali atsitikti taip, jog akcijas nusipirkusi bendrovė, sumokėjusi tam tikrą sumą, gali akcijų atsisakyti. Tada vėl tektų skelbti akcijų pardavimo konkursą, procesas užtruktų.

Kitų pinigų šaltinių, iš kurių būtų galima sumokėti skolą „Žalgiriui“, išskyrus Privatizavimo fondą, savivaldybė šiuo metu neturi.

Vakar kalbintas Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius pripažino, kad nevykdomas biudžetas planas. Jo teigimu, miestas nesurenka daugiau nei 40 mln. litų.

Krepšinis ryja milijonus

2003 metais Kauno savivaldybė už 1 litą įsigijo 6 048 A.Sabonio „Žalgirio“ krepšinio centro paprastąsias vardines 100 litų nominalo vertės akcijas.

2002-2006 metais savivaldybė suteikė „Žalgiriui“ paramos po 3 mln. litų kasmet.

2007 metais savivaldybė „Žalgiriui“ skyrė 5 mln. litų.

2008 metais savivaldybė liko skolinga klubui 2,3 mln. litų.

„Žalgirio“ biudžetas sudaro apie 21 mln. litų per metus.

Klubo poreikiai per mėnesį – maždaug 1,7 mln. litų.

Paramą reikia skirstyti išmintingiau

E.Tamašauskas, Kauno miesto tarybos narys

„Žalgirį“ būtų galima remti iš praėjusiais metais įkurto Sporto paramos fondo. Tokiu būdu Kauno savivaldybė galėtų remti ne tik krepšinį, bet ir kitas sporto šakas.

Kauniečiai turi teisę žinoti, kiek lėšų skiriama vienai ar kitai miesto komandai, įvertinti jų pasiektus rezultatus ir finansinės paramos santykį.“