"Žalgirio" ir G.Jurako bylinėjimosi istorijoje padėtas taškas

Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandai prieš dvejus metus atstovavęs slovėnas Goranas Jurakas esą buvo prastos sportinės formos, todėl neturi teisės reikalauti neišmokėto atlyginimo ir sutartyje numatytų premijų. Taip teismui nurodę „Žalgirio“ klubo teisininkai siekė išvengti beveik 300 tūkst. Lt ieškinio, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį konstatavo, kad komanda pinigus privalo sumokėti. Lietuvos apeliacinis teismo nutartimi yra padėtas taškas G. Jurako ir „Žalgirio“ bylinėjimosi istorijoje, trukusioje daugiau kaip 2,5 metų.

Slovėnas G. Jurakas Kauno „Žalgiryje“ žaidė 2007-2008 metų sezone. Jam pasibaigus krepšininkas kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir paprašė iš viešosios įstaigos Kauno „Žalgirio“ rėmėjas priteisti 215 tūkst. 696 Lt dydžio neišmokėtą atlyginimą, 69 tūkst. 56 Lt dydžio premijas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apygardos teismas krepšininko ieškinį buvo patenkinęs, tačiau „Žalgiris“ su tuo nesutiko ir siekė įrodyti, kad ieškinys yra nepagrįstas. Be to, klubas buvo užginčijęs pasirašytą sutartį su krepšininku, bet kol kas neįsiteisėjusiu sprendimu „Žalgirio“ ieškinys yra atmestas.

„Žalgirio“ atstovai teismui nurodė, kad beveik 300 tūkst. Lt prisiteisti siekęs G. Jurakas teismui nepateikė įrodymų, kad tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus (buvo profesionalus krepšininkas, buvo geros fizinės būklės, atrodė tvarkingai viešose vietose, laikėsi moralės, sąžiningo žaidimo ir sportinio meistriškumo normų ir kt.), todėl neturi teisės reikalauti prašomų priteisti sumų.

Pasak klubo, G. Jurako profesionalumas, fizinė būklė bei fizinis pasirengimas neatitiko „Žalgirio“ lūkesčių – statistiniai rodikliai buvo smarkiai prastesni nei ankstesnio sezono žaidžiant kitoje komandoje.

„Klubas didžiąja dalimi negavo to, kad pagal sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, o prasti statistiniai rodikliai leidžia daryti išvadą, kad G. Jurakas nebuvo pakankamai profesionalus krepšininkas bei geras specialistas, nebuvo pakankamai geros kvalifikacijos, nebuvo geros fizinės būklės, todėl laikytina, kad jis pažeidė Sutartį“, - „Žalgiris“ teismui aiškino, kad pažeidus sutartį G. Jurakas neturi teisės į joje numatytą atlyginimą.

Tačiau tokie argumentai neįtikino teismo. Jis nurodė, kad „Žalgirio“ teiginiai apie krepšininko profesionalumą, fizinę būklę ir pasirengimą yra nepagrįsti. Pasak teismo, 2007-2008 metų krepšinio sezono metu Kauno komanda laimėjo Lietuvos krepšinio lygos turnyrą (LKL), Baltijos krepšinio lygos turnyrą (BBL) bei pateko į Eurolygos antrą turą (TOP 16), todėl G. Jurakui priklauso Sutartyje numatyta 20 tūkst. EUR dydžio premija (69 056 Lt).

Teismas pažymėjo, kad krepšinis yra komandinis žaidimas, todėl Sutartyje yra sutarta dėl premijų mokėjimo už klubo, o ne atskiro žaidėjo pasiekimus.

Pasak teismo, natūralu, kad komandos savininkas yra suinteresuotas ne tik ir ne tiek pačiu G. Jurako dalyvavimu varžybose, kiek geru ir naudingu komandai ieškovo pasirodymu juose. Kita vertus, žaidėjo naudingumas ir pasirodymas varžybose priklauso ne tik nuo subjektyvių žaidėjo savybių, tokių kaip profesionalumas, fizinė būklė, patirtis, bet ir nuo labai daug kitokių faktorių, pavyzdžiui, žaidėjui skiriamo vaidmens, aikštelėje praleidžiamo laiko, komandos draugų perdavimų, pačios komandos ir jos varžovų žaidimo ir pan.

„Dėl šios priežasties yra neįmanoma reikalauti iš žaidėjo, kad jis pasiektų tam tikrus statistinius rodiklius ar jo komanda laimėtų tam tikrą skaičių varžybų. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie įsipareigojimai nenumatyti ir Sutartyje. Šiuo atveju profesionalaus krepšininko prievolė yra dėti maksimalias pastangas, kad jo žaidimas būtų kuo naudingesnis komandai. Atitinkamai šios prievolės pažeidimu galima laikyti ne tam tikro lygio statistinius rodiklius, o žaidėjo nesistengimą ar nepakankamas pastangas ruošiantis ir dalyvaujant varžybose, pavyzdžiui, nepakankamas fizinės būklės palaikymas, atmestinas ir nerūpestingas požiūris į treniruotes, varžybas ir pan.“, - rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Kauno „Žalgiris“ yra profesionalas krepšinio rinkoje, o jam priklausančios komandos formavimas yra viena iš pagrindinių veiklų. „Šiuo atveju rizika, kad nusamdytas žaidėjas nepateisins lūkesčių, iš esmės egzistuoja visuomet ir tenka klubui, kuris pats turi imtis veiksmų šiai rizikai sumažinti“, - mano teismas.