"Žalgirio" laukia įtemptas sezonas

Puikiu žaidimu A.Gomelskio turnyre Maskvoje krepšinio aistruolius maloniai nustebinusio Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Rimantas Grigas jau pamiršo įspūdingas pergales prieš Maskvos CSKA ir Atėnų „Panathinaikos“.

Kauniečių ekipos strategui dabar labiausiai rūpi, kaip spėti pasirengti netrukus prasidėsiančiam Eurolygos sezonui, nes įtemptas Lietuvos (LKL) ir Baltijos (SEB BBL) krepšinio lygų tvarkaraštis beveik nepalieka laiko treniruotėms.

Kokiomis nuotaikomis pradedate reguliarųjį sezoną?

Sezonui rengėmės paskubomis. Komanda dar nėra visiškai sukomplektuota, reikia sustiprinti kai kurias pozicijas. Kai traumą gavo Mantas Kalnietis, liko 10 žaidėjų, iš jų tik penki – „maži“. Tai negerai, nes laukia labai įtemptas sezonas. Dabar svarbiausia spėti viską surikiuoti iki Eurolygos pradžios.

Pradėdami naują sezoną, per devynias dienas turėsite sužaisti net penkis mačus. Ar toks intensyvus varžybų tvarkaraštis naudingas komandai?

Tokia intensyvi sezono pradžia tik-rai nenaudinga ekipai. Net NBA komandos tiek rungtynių nežaidžia. O juk prie LKL ir BBL netrukus prisidės ir Eurolygos rungtynės. Teks daug važinėti. Žaidžiant pagal tokį tvarkaraštį, nelieka laiko rimčiau rengtis varžyboms, nes visą laiką praleidžiame kelionėse. Teks rinktis prioritetus.

BBL rungtynių mums yra per daug. Aš visada pasisakiau prieš tokį įtemptą BBL čempionatą. Pusė šios lygos rungtynių „Žalgiriui“ yra nenaudingos, nes žaidėjams trūksta motyvacijos kovoti su gerokai silpnesne komanda, ypač – po Eurolygos mačų.

Krepšinio aistruoliai vis dar kalba apie puikų „Žalgirio“ žaidimą A.Gomelskio turnyre. Tapote jo nugalėtojais. Galbūt papildoma paskata žaidėjams buvo sovietmečiu vykusių legendinių rungtynių tarp CSKA ir „Žalgirio“ atsiminimas?

Asmeniškai man CSKA ir „Žalgirio“ susitikimai – amžinos dvikovos. Žiūrovai taip pat visada laukia ir lauks šių komandų akistatų. Prieš „Žalgirio“ rungtynes su CSKA visada greičiausiai parduodami bilietai, kyla didžiausias ažiotažas. Puikiai prisimenu legendinius šių komandų mačus sovietmečiu. Juos stebėjau būdamas moksleivis, studentas. Tuo metu visa Lietuva žiūrėdavo įspūdingas, neužmirštamas rungtynes, tapusias lietuvybės simboliu. Ir dabar vaikai yra girdėję apie tuos mačus iš savo tėvų, senelių. Tačiau nežinau, ar lietuviams žaidėjams turnyre tai buvo papildoma paskata. Reikėtų jų pačių paklausti. O legionieriams tai buvo tiesiog puiki proga parodyti save.

SEB BBL Prezidentų taurės turnyre Rygoje jums sekėsi ne taip gerai kaip Maskvoje. Užėmėte tik trečiąją vietą. Kodėl?

Tikrai nenoriu žeminti turnyro organizatorių, tačiau nesuprantu, kodėl jis apskritai buvo surengtas. Varžybos pritraukė labai mažai žiūrovų. Gal jį reikėjo Lietuvoje surengti? Bent jau į „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ rungtynes būtų susirinkę daug žiūrovų į Halę, varžybos galėjo vykti ir „Siemens“ arenoje ar Šiaulių sporto rūmuose. Turbūt toks mažas susidomėjimas parodo tiek žaidėjų, tiek žiūrovų požiūrį į šį turnyrą. Krepšininkų tai neskatino kovoti.

Rygoje pirmą kartą susitikote su savo pagrindiniu varžovu LKL ir BBL turnyruose – „Lietuvos rytu“. Kokį įspūdį paliko vilniečių komanda?

Kol kas sunku pasakyti, ar jie yra pajėgesni, nes mes turnyre žaidėme prastai. Tačiau neverta abejoti, kad „Lietuvos rytas“ yra rimta ir stipri komanda. Sunku įvertinti tikrąjį ekipų pajėgumą, kol dar neįsitraukė į žaidimą visi krepšininkai. Vis dėlto neabejoju, kad būsimos dvikovos bus intriguojančios ir įdomios. Tikrasis komandos pajėgumas atsiskleidžia finišo tiesiojoje. Joje turi parodyti viską, ką sugebi, jei nori skinti laurus.

Dėl trečiosios vietos Prezidentų taurės turnyre kovojote su Tartu „Rock“ ekipa, kurioje žaidžia buvęs ilgametis „Žalgirio“ lyderis Tanoka Berdas. Kokie jūsų santykiai su šiuo žaidėju dabar?

Kai Tanoka paliko „Žalgirį“, žiniasklaidoje buvo išpūstas burbulas, esą mes esame vos ne priešai. Iš tiesų mes labai gražiai sutariame. Tanoka kaip visada prieš rungtynes labai šiltai pasisveikino, apsikabino, paklausė, kaip sekasi. Po varžybų irgi šiltai atsisveikinome, palinkėjome vienas kitam sėkmės. Tikrai nesame susipykę.

Kokį įspūdį paliko jo žaidimas?

Jis žaidė kaip visada kovingai, buvo taiklus mesdamas iš vidutinių nuotolių. Jam šiek tiek dar trukdo neseniai atlikta kelio valymo operacija. Aišku, ir amžius savo daro. Tanokai jau sunkiau žaisti aukščiausiu lygiu. Ir pernai buvo sunku. Tai ir yra priežastis, dėl kurios mes išsiskyrėme. Nebegalėjome jam skirti tiek žaidimo laiko, kiek jis norėjo. Tanoka pripratęs būti komandos lyderiu, o mes turėjome kitą „centrą“, aplink kurį planavome lipdyti žaidimą. T.Berdas pradėjo nervintis, dėl to su juo ir teko atsisveikinti. Tai nereiškia, kad jis blogas žaidėjas. Tartu komandai jis dar labai daug padės ir pridarys daug nemalonumų varžovams. Mums Tanoka irgi įmetė nemažai taškų, gerai gynėsi, atkovojo daug kamuolių. Jis penkerius metus ant savo pečių tempė „Žalgirį“, ir tai viską pasako apie jo pajėgumą.

Šią vasarą vyrų krepšinio rinktinėje debiutavo Jonas Mačiulis. Ar žaidimas su ryškiausiomis mūsų šalies žvaigždėmis davė daug naudos jaunam žaidėjui?

Žaisdamas rinktinėje jis nepatobulėjo, nes beveik nerungtyniavo – nebuvo išnaudoti Jono sugebėjimai. Treneris kitaip matė komandos žaidimą, todėl jis daugiau sėdėjo ant suoliuko. Jonui buvo labai sunku psichologiškai. Dabar „Žalgiryje“ jį tenka net pristabdyti, nes vaikinas dega noru įrodyti, kad yra geras žaidėjas. Sakome: „Jonai, palauk truputį, leisk ir kitiems ką nors nuveikti aikštelėje“. Jis aria ir gynyboje, ir puolime. J.Mačiulis visada bus komandos siela. Dirbdamas su fizinio parengimo treneriu, jis atgavo fizines jėgas, tačiau per kai kurias rungtynes dar leisime jam pailsėti.

Į rinktinę buvo kviečiamas ir Paulius Jankūnas, tačiau jis atsisakė dėl pervargimo. Ar teisingas buvo žaidėjo sprendimas?

Dabar Paulius yra labai geros sportinės formos ir, duok Dieve, kad ją išlaikytų visą sezoną. Sprendimas nevykti į rinktinę buvo teisingas, nes joje jis būtų sėdėjęs ant atsarginių žaidėjų suolelio, o gal ir visai į rinktinę nepatekęs. Paulius nuo pat vaikystės kiekvieną vasarą praleisdavo rinktinių stovyklose. Šiemet jis mėnesį ilsėjosi ir mėnesį rengėsi sezonui Artūro Javtoko sporto klube, kuriame padedama atgauti žaidėjams jėgas.
Nerimą kelia tik tai, kad Tadas Klimavičius dar neatranda savojo žaidimo, todėl negali leisti atsikvėpti Pauliui. Jam dabar tenka labai didelis krūvis.

Kokį įspūdį palieka komandos naujokai legionieriai – Ratko Varda, Vilis Dynas ir Lorenas Vudsas?

R.Varda dar saugo neseniai išsigydytą koją, ir tai juntama aikštelėje. Reikia dar labai daug dirbti, o rungtynės jau veja vienos kitas. Legionieriai visada atvažiuoja tada, kada gali, o gali – vėlai. Visi žaidėjai susirinko tik prieš turnyrą Rygoje. Tačiau R.Varda yra patyręs žaidėjas ir per kelis mėnesius visiškai įsilies į komandą.

V.Dynas yra labai klusnus, pareigingas, gero charakterio žaidėjas ir žmogus, bet mes norėtume, kad jis drąsiau jaustųsi aikštelėje. Net raginame, kad jis daugiau atakuotų, būtų agresyvesnis, nes V.Dynas yra labai stiprus žaidžiant vienas prieš vieną.

L.Vudsas jau ne naujokas Kaune. Tai aukštas, gerai judantis žaidėjas. Jį bandome ir penktoje, ir ketvirtoje pozicijoje. Gal ir su Eurelijumi Žukausku kartais bus aikštelėje vienu metu. Eurelijų į komandą paėmėme tam, kad neliktume, kaip pernai, be aukštaūgių. E.Žukausko pagrindinis uždavinys – būti pasiruošusiam bet kada išbėgti į aikštelę. Pernai jį nuolat kamavo įvairios smulkios traumos.