"Žalgirio" sėkmė Eurolygoje: puolimas, kokybė ir kantrybė (straipsnis)

Ilgai Eurolygos grandų šešėlyje tūnojęs Kauno "Žalgiris" pagaliau išlindo į dienos šviesą. Nuo 1999 metų "Top 16" etapo niekad neperžengę Lietuvos čempionai tapo didžiausia šio sezono Eurolygos sėkmės istorija, kuri Europai pranešė - legendinis "Žalgiris" sugrįžo.

Po aštuonių tuščių metų Europoje (4 pergalės ir 32 pralaimėjimai "Top 16" etape), "Žalgiris" tapo laiminčia komanda. Kai kurie tai vadina ankstyva sezono sėkme, tačiau Eurolygos istorija rodo, kad šiame turnyre atsitiktinumų būna itin mažai.

Kaip ir kiekviena sporto pelenės istorija, taip ir "Žalgirio" sėkmė turi savo priežastis ir didvyrius. Šiame straipsnyje apžvelgsiu, kaip "Žalgiris" transformavosi sezono pradžioje ir kokius kardinalius pokyčius Kaune vyriausiasis treneris Joanas Plaza sugebėjo įvykdyti.

Pasikeitimai abiejose aikštės pusėse

Prieš prasidedant sezonui, J. Plaza viešai išsikėlė tikslą surasti balansą tarp puolimo ir gynybos, tačiau net didžiausi optimistai nesitikėjo, kad ankstyvi pokyčiai duos tokių staigių rezultatų.

Darbo J. Plazai ir "Žalgirio" administracijai formuojant komandą buvo itin daug: 2011-2012 metų Eurolygos sezone Kauno komanda žaidė tarsi be gynybos ir varžovams per 100 atakų leisdavo pelnyti net 109,9 taško. Blogesnius rezultatus gynyboje praėjusį sezoną demonstravo tik kuklūs "KK Zagreb" ir "Spirou Charleroi" klubai. Lietuviai taip pat sunkiai provokavo varžovų klaidas (16,1 varžovų klaidos per 100 atakų), aplenkdami vėl  tik "KK Zagreb" ir Belgrado "Partizan". 

Trumpai tariant, praėjusį sezoną "Žalgiris" nenorėjo, negalėjo ir nemokėjo gintis.

Šiais metais "Žalgiris" pakeitė savo veidą ir po šešių turų varžovams vidutiniškai leidžia pelnyti 103,7 taško per 100 atakų. Nors J. Plaza, kaip ir dauguma kitų krepšinio apžvalgininkų, akcentuoja gynybą kaip pagerėjusio žaidimo priežastį (tai daugiau motyvacinė priemonė, nei realios situacijos nupasakojimas) - Žalgirio" praleidžiamų taškų vidurkis yra beveik identiškas lygos vidurkiui (103,4) ir dėl žaidėjų amžiaus stipriai kristi neturėtų.

Tiesa, verta paminėti, kad iš pasyvios komandos "Žalgiris" tapo aktyvia ir šiuo metu yra tarp lyderių pagal išprovokuotas klaidas (21,5 varžovų klaidos per 100 atakų). Taip pat gynybos kokybę gali pagerinti į aikštelę grįžęs Robertas Javtokas. J. Plaza R. Javtoką vadina "vienu geriausiai besiginančiu aukštaūgiu Eurolygoje ir visame pasaulyje", o kol kas atrodo, J. Plaza žino, ką kalba.

Visgi, kad ir kaip dabar tendencinga aukštinti gynybą (kadangi krepšininkus lengviau motyvuoti puolime nei gynyboje), puolimas yra būtent tai, kas pavertė "Žalgirį" laiminčia komanda.

Bene iškalbingiausias ir dažniausiai spaudoje minimas skaičius - vidutiniškai šį sezoną per 40 minučių pelnoma 83,5 taško, o tai yra geriausias "Žalgirio" rezultatas nuo 1998 metų. Šį sezoną "Žalgiris" geriau puola net nei 2003-2004 ir 2004-2005 m. sezonais, kai savo sudėtyje atitinkamai turėjo puolime sunkiai stabdomus Arvydą Sabonį ir Robertą Packą.

Genialu tai kas paprasta: "Žalgirio" sėkmės paslaptis slypi paprastume, kokybėje ir kantrybėje. Kauno komanda pirmauja lygoje pagal metimų iš žaidimo efektyvumo procentą* (59 proc.) bei bendrą visų kategorijų pataikymo procentą (173,4 proc.). Dar daugiau, "Žalgiris" per 100 atakų vidutiniškai renka 122 taškų ir tai yra beveik 22 taškais daugiau, nei praėjusį sezoną (100,4).

Supaprastinti deriniai, geresnis metimų pasirinkimas, individualus žaidėjų meistriškumas bei labiau akcentuojamas žaidimas iš vidutinio nuotolio padėjo "Žalgiriui", kuris neturi nei vieno žaidėjo iš pagrindinių "Top 10" statistinių kategorijų, sukurti efektyviausia puolimo sistemą visoje Eurolygoje nuo 2010 metų.