"Žalgiris" atsidūrė prašytojo vaidmenyje

Vienai stipriausių šalies krepšinio komandų gali būti pasiūlyta stoti į eilę prie Savivaldybės paramos

"Žalgiriui” jau kitą sezoną užsidarys durys į Eurolygą, jeigu klubo biudžetas bus mažesnis kaip 5 mln. eurų. Trečdalį šios sumos komanda prašo skirti Kauno miesto savivaldybės - vieno didžiausių klubo akcininkų.

Tačiau porinkiminės nuotaikos gali būti nepalankios "Žalgiriui”, kuris iki šiol paramos iš Savivaldybės sulaukia vos daugiau nei sumoka mokesčių atgal į miesto biudžetą.

Užsiprašė dvigubai daugiau

Dar pernai miesto politikai sukruto skaičiuoti, kiek nuo kito sezono vertėtų remti "Žalgirio” vyrų krepšinio komandą.

Pagal "Žalgirio” ir Savivaldybės sutartį per pastaruosius penkerius metus klubas iš miesto biudžeto kasmet sulaukdavo po 2,9 mln. litų. Mainais už tai Savivaldybei atiteko 35 proc. "Žalgirio” akcijų. Tačiau ši sutartis šiemet baigsis, ir iki prasidės kitas sezonas, klubo vadovybė norėtų žinoti, kiek plačiai miestas atvers savo piniginę.

Dabartinės Tarybos kuluaruose pripažįstama, kad tituluočiausią šalies krepšinio komandą vertėtų remti daugiau, tačiau tebediskutuojama, koks turėtų būti Savivaldybės įnašo dydis - keturi, penki milijonai ar dar daugiau.

Kelis mėnesius politikų dvejonių klausę "Žalgirio” vadovai prieš savaitę Savivaldybei įteikė patikslintą paraišką, kurioje prašoma klubui skirti 6,3 mln. litų - trečdalį būsimo komandos biudžeto, kuris pagal Eurolygos reglamentą negali būti mažesnis kaip 5 mln. eurų, arba 18 mln. litų.

Jeigu šios nuostatos komanda nesilaikys, jai teks atsisveikinti su stipriausių Europos komandų klubu. Eurolyga sąmoningai siekia, kad biudžetai didėtų ir komandos stiprėtų.

"Žalgirio” vadovai konkrečią paramos sumą įvardijo po to, kai politikai ir privačiuose, ir oficialiuose pokalbiuose niekaip negalėjo apsispręsti, kiek galėtų būti remiama komanda.

Sumokėjus mokesčius lieka nedaug

"Visą laiką Savivaldybėje girdime tik spėliojimus: gal skirsim keturis, o gal penkis milijonus. Jaučiamės taip, lyg vyktų derybos turguje, bet "Žalgiris” nėra parduodama prekė. Norėtume išgirsti argumentus, kodėl klubui skiriama tokia, o ne kitokia suma, - "Kauno dienai” sakė "Žalgirio” viceprezidentas Gediminas Navikauskas.

"Žalgiris” Savivaldybei pateikė konkrečius skaičius ir nurodė sumą, kurią klubas tikisi gauti iš akcininko, valdančio 35 proc. akcijų. Anot G.Navikausko, paramos dydis turėtų būti adekvatus turimų akcijų kiekiui.

Klubo viceprezidentas užsiminė, kad politikai linkę sureikšminti tik skiriamos paramos dydį, tačiau visiškai neįvertina, kiek mokesčių komanda sumoka atgal į miesto biudžetą.

"Žalgiris”, kasmet gaunantis po 2,9 mln. litų, beveik 2 mln. litų sugrąžina atgal miestui įvairių mokesčių forma, tarp jų - 300 tūkst. litų per sezoną Savivaldybei sumokama už Sporto halės nuomą.

Ir tai dar ne viskas. G.Navikauskas ragina įvertinti ir tą faktą, kad "Žalgiris” skatina Kauno verslą, nes perka bilietus skrydžiams lėktuvu, užsako viešbučius, kurie vėliau taip pat sumoka mokesčius į miesto biudžetą.

Šiuos argumentus klubo vadovai buvo pasirengę Tarybai išdėstyti dar šių metų pradžioje, tačiau naujosios sutarties tarp "Žalgirio” ir Savivaldybės rengimas įstrigo.

Išskirtinės sąlygos nebetinka

Miesto valdžios rūmų koridoriuose abejojama, ar besibaigiančios kadencijos Taryba ryšis šį jautrų klausimą svarstyti paskutiniame posėdyje, numatytame kovo pabaigoje. Po truputį keičiasi ir politikų tonas dėl būtinybės ženkliai didinti paramą "Žalgiriui”.

Vienas realiausių kandidatų į Kauno mero postą konservatorius Andrius Kučinskas neslėpė ryžto apskritai peržiūrėti sporto komandų finansavimo tvarką, kad nebūtų sudarytos išskirtinės sąlygos vienam klubui.

Politikas laikėsi nuomonės, kad Savivaldybei vertėtų įsteigti sporto rėmimo fondą ir remti daugiau komandų, ne vien "Žalgirį”. Be to, jis abejojo, ar su garsiausiu šalies klubu vertėtų pasirašinėti sutartį dar penkeriems metams ir buvo linkęs jį pastatyti į eilę prie paramos kartu su kitomis komandomis.

"Nesinori, kad beveik visi pinigai atitektų vienai komandai, o kiti klubai ir kitos sporto šakos dėl to nukentėtų. Vis dėlto Kaunas - ne vien krepšinio sostinė. Manau, kad sportą reiktų remti tuo pačiu principu kaip kultūros projektus - per sporto rėmimo programas, skelbiant konkursus, vėliau įvertinant atskaitomybę ir nesukuriant išskirtinių sąlygų vienam klubui”, - dėstė konservatorius ir akcentavo, kad už nuopelnus "Žalgiris” ir kitąmet turėtų būti remiamas ne mažiau kaip ir iki šiol.

Tačiau A.Kupčinskui kilo abejonių, ar gerai dirba "Žalgirio” vadyba, jeigu pinigų ieškoma tik Savivaldybėje?

Metami priekaištai

Apie planus kurti specialų fondą užsiminė ir Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Labanauskas, taip pat nebematantis prasmės "sudaryti ypatingas sąlygas vienai komandai”.

"Ateityje Savivaldybė neturėtų remti tik vieną ar kitą komandą. Manyčiau, vertėtų kurti specialų fondą, iš kurio finansavimo galėtų prašyti visos miesto komandos. Visiems turime sudaryti vienodas sąlygas ir neignoruoti kitų sporto šakų”, - sakė G.Labanauskas.

Jis neskubėjo vertinti "Žalgirio” galimybių gauti didesnį finansavimą: "Visi prašymai yra svarstytini ir kol kas sunku įvardyti konkrečią sumą”. Tačiau socialdemokratas abejojo, ar šis klausimas bus svarstomas kadenciją baigiančioje Taryboje.

Tačiau politikai, regis, pageidauja ne tik iš esmės peržiūrėti sutartį su "Žalgiriu”, bet ir dar aktyviau dalyvauti klubo valdyme. Komandos pusėn metami priekaištai, kad "Žalgirio” auginama jaunoji sportininkų karta ne iš karto patektų į Eurolygą, o daugiau žaistų LKL čempionate, Baltijos krepšinio lygoje ir pan. Daugiau dėmesio norima skirti "Atletui”, kuris, politikų akimis, galėtų taptų "Žalgirio” dublerių komanda.

Be to, "Žalgiris” galėtų pasistengti išlaikyti daugiau lietuvių krepšininkų, o ne skubėti samdyti kitataučius. Politikai norėtų sulaukti iš "Žalgirio” garantijų, kad neblogai žaidžiantys jauni žaidėjai turėtų ilgalaikes sutartis ir nebūtų perparduoti kitiems klubams.

Primenama nesėkmė

Galbūt papūtus naujiems porinkiminiams vėjams, pažadus žarstę politikai jau gręžiasi nuo garsiausios visų laikų krepšinio komandos?

Gediminas Budnikas, Kauno tarybos ir "Žalgirio” klubo valdybos narys, nenorėjo pripažinti, kad miesto valdžios požiūris iš esmės keičiasi: "Tokių kalbų Taryboje tikrai nėra. "Žalgiriui” reikia padidinti finansavimą, tik klausimas - kiek?”.

Jis vylėsi, kad politikai atkreips dėmesį į tą faktą, jog anksčiau nuo Savivaldybės paramos, kuri būdavo skirta priziniam komandos fondui, "Žalgiriui” nereikėjo mokėti tokių didelių mokesčių.

"Akivaizdu, kad jeigu anksčiau komanda galėjo išsiversti turėdama 12 mln. litų biudžetą, tai dabar ši suma dėl mokesčių turėtų išaugti iki 15 mln. litų”, - užsiminė G.Budnikas.

Tačiau kitiems politikams klubo indėlis į miesto biudžetą atrodo kur kas menkesnis argumentas už faktą, kad "Žalgiris” šiemet ne itin sėkmingai pasirodė Eurolygoje.

"Mums visai be reikalo prikišamas prastas pasirodymas Eurolygoje. Parodykite kitą Lietuvos komandą, kuri pačiame aukščiausiame Europos lygyje būtų užėmusi 22 vietą. Kaune tikrai negreit atsiras tokia komanda, kuri atstovautų miestui tokio aukšto lygio varžybose”, - akcentavo G.Navikauskas.

Varžovai turtingesni

"Žalgirio” vadovybei taip pat gana dažnai tenka atremti argumentus, kad krepšinis yra privatus verslas, kuris neturėtų kaulyti pinigų iš valdžios.

"Taip, tai - verslas, bet "minusinis”. Kai ši veikla bus pelninga, niekas neprašys paramos iš valstybės”, - kalbėjo Kauno klubo viceprezidentas.

"Kauno diena” ne kartą rašė, kad su savo kukliu 13 mln. litų biudžetu "Žalgiris” šį sezoną yra viena skurdžiausių Eurolygos komandų. Šį sezoną Maskvos CSKA (Rusija) klubo biudžetą sudaro 40 milijonų eurų, Barselonos "Winterthur FCB” (Ispanija) - 22 milijonai, Atėnų "Panathinaikos” (Graikija) - 20 milijonų, Maskvos "Dinamo” (Rusija) - 16 milijonų, Vitorijos "Tau Ceramica” (Ispanija) - 15 milijonų, Tel Avivo "Maccabi’ (Izraelis) - 12 milijonų.

Daugiau nei dvigubai didesnį nei "Žalgirio” - septynių milijonų eurų biudžetą - sugebėjo surinkti ir Sopoto "Prokom Trefl” (Lenkija), ir Stambulo "Fenerbahce-Ulker” (Turkija).

Dauguma šių komandų sulaukia svarios finansinės paramos ne tik iš privačių rėmėjų, bet ir iš vietos valdžios.