"Žalgiris“ kyla iš pelenų

31 tašku viršytas taškų vidurkis, 10 klaidų mažiau ir itin naudingas trijų krepšininkų pasirodymas – taip Kauno „Žalgiris“ šiemet Eurolygoje dar nebuvo žaidęs. Bet pirmajai pergalei to neužteko.

Kai nesiseka, tai nesiseka

„Jei būtume surinkę 104 naudingumo balus prieš kitus varžovus, tikriausiai būtume laimėję. Tačiau Sienos komandos krepšininkai kelerius metus žaidžia ta pačia sudėtimi. Jie žaidžia kaip komanda, o ne atskirų žvaigždžių būrys. Varžovų gretose, kaip jau įprasta, vėl blizgėjo lietuviai“, - apgailestavo „Žalgirio“ treneris Gintaras Krapikas.

47-erių kauniečiui ir vėl nepavyko iškovoti pirmosios pergalės Eurolygoje. „Žalgiris“ kovėsi garbingai ir iki pat galo, tačiau 93:100 nusileido Sienos „Montepaschi“.

G.Krapikui nepasisekė dvigubai. „Kai nesiseka, tai nesiseka. Grįžome be pergalės, o aš dar neatgavau ir bagažo“, - liūdnai šyptelėjo G.Krapikas.

Krepšinio specialistas pripažino, kad jį džiugina komandos pažanga ir gerėjanti žaidėjų forma, tačiau be pergalių tai nieko nereiškia. „Kovėmės garbingai, bet vis tiek likome be taško. Mūsų darbas jau ima pasiteisinti, krepšininkų forma gerėja, bet reikia rezultato“, - pabrėžė „Žalgirio“ strategas.

Panašiai kalbėjo ir naudingiausiu rungtynių žaidėjų tapęs Mantas Kalnietis (29 naudingumo balai). „Smagu dėl to, kad nebuvo to tampymosi, kai nežinome, ką darome. Ir puolime sužaidėme užtikrintai, bet liūdna, kad Sienos komanda sužaidė dar geriau“, - apgailestavo Kauno ekipos įžaidėjas.

Nelygiaverčiai keitimai

Kauno komanda Sienoje įspūdingai rungtyniaudavo iki tol, kol pavargdavo pagrindiniai krepšininkai. Pirmų trijų kėlinių pabaigose, kai G.Krapikas leisdavo atsikvėpti savo lyderiams, „Montepaschi“ laimėdavo kelių minučių atkarpas 7–10 taškų ir visas „Žalgirio“ pastangas versdavo niekais. Trečio kėlinio pabaigoje kauniečiai vėl priartėjo iki 61:66, tačiau R.Kaukėnas ir K.Lavrinovičius greitai nuramino svečių entuziazmą (72:87).

„Žalgirio“ nelaimių pranašu, lyg tyčia, vėl tapo Willie Deane‘as. Vos amerikietis pasirodydavo aikštėje, „Montepaschi“ pranašumas sparčiai šaudavo į viršų. W.Deane‘as šįkart buvo vienintelis žalgirietis, kurio naudingumo balų skaičius buvo neigiamas (–2).

„Ant Deane‘o būtų lengviausia „pavaryti“, - gynėją užstojo G.Krapikas. - Bet ne vien jis nesužaidė tuo metu.“

Paskutinę rungtynių minutę „Žalgiris“ varžovų persvarą vėl buvo ištirpdęs iki 6 taškų. G.Krapikas atmetė priekaištą, kad buvo galima dar spustelėti „Montepaschi“. „Mes ir taip per pusę minutės skirtumą sumažinome 6 taškais. Daugiau prisivyti varžovų buvo fiziškai neįmanoma“, - tikino „Žalgirio“ strategas.

Laukė žinių iš Nansi

„Nerealiai sužaidė dvi paskutines rungtynes. Nerealiai“, - vakar oro uoste, praeidamas pro interviu duodantį M.Kalnietį, šyptelėjo „Žalgirio“ trenerio asistentas Darius Maskoliūnas. Puikią sportinę formą įgijęs 22 metų M.Kalnietis pernelyg nesidžiaugė savo asmenine sėkme, nes komanda vėl parsivežė pralaimėjimą.

- Mantai, visi matome, kad pastaruoju metu žaidžiate daug geriau... – pradėjome pokalbį su M.Kalniečiu.

- Ir vis tiek pralaimėjome...

- Bet gerėjantis žaidimas turbūt teikia šiek tiek vilčių?

- Smagu dėl to, kad nebuvo to tampymosi, kai nežinome, ką darome aikštėje. Puolimas sekėsi neblogai, įmetėme nemažai taškų, bet Sienos komanda atrodė dar geriau. To mūsų gero žaidimo neužteko. Kodėl? „Montepaschi“ per daug gera komanda, kad neišnaudotų varžovų silpnybių. Jie primetė nemažai sunkių metimų, ir nuolat mus bausdavo už mažiausią klaidą gynyboje. Nors prieš rungtynes akcentavome gynybą prieš greitą puolimą, tai atlikti aikštėje ne visada pavykdavo. Gynyba šįkart buvo didžiausia problema.

- Trečio kėlinio viduryje buvote sumažinę skirtumą iki 5 taškų, bet tada buvo pakeisti keli žaidėjai, ir varžovai vėl atitrūko.

- Pavargome. Labai stengėmės, kad sumažintume atsilikimą. Energijos visai nebeliko, todėl patys pasiprašėme keitimų. O Sienos komandoje – atvirkščiai. Į aikštę grįžo pailsėję Kaukėnas su Lavrinovičiumi, ir primetė lemiamų taškų.

- Asmeniškai jums tai buvo sėkmingiausios rungtynės per karjerą?

- Tikriausiai. Užpernai buvo kelerios neblogos rungtynės, įmečiau nemažai taškų, bet šios turbūt pačios geriausios. Džiaugiuosi, kad treneriai manimi pasitiki. Pernai beveik išvis nežaisdavau, išeidavau kelioms minutėms ir vėl būdavau keičiamas. Šiemet gaunu daugiau minučių ir stengiuosi tą pasitikėjimą išnaudoti. Žinau savo vaidmenį komandoje, todėl ir rungtyniauti sekasi visai kitaip.

- Ir toliau norėtumėte užimti įžaidėjo poziciją?

- Labai norėčiau, nes šioje pozicijoje jaučiuosi geriausiai („Koks jis įžaidėjas“, - juokdamasis replikavo netoliese stoviniavęs D.Maskoliūnas). Net treneris Maskoliūnas pagyrė, kad neblogai tvarkiausi su savo užduotimis (šypsosi).

- Kaip vertinate komandos šansus prasibrauti į Eurolygos šešioliktuką?

- Šįvakar (ketvirtadienį) atidžiai seksime Sopoto ir Nansi komandų rungtynes. Labai norisi tikėtis, kad ten laimės prancūzai, ir mes vis dar būsime savo likimo šeimininkai. Atrodo, kad žaidimas gerėja. Nors viltys ir atrodo miglotos, kausimės iki pat galo.