"Žalgiris" - tikrai ne žaisliukas

Vladimiras Romanovas po antrosios "Žalgirio" pergalės Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finale turbūt kikeno patenkintas - štai, kaip reikia tvarkytis.

Neliko blogo trenerio ir komanda laimi. Iš tiesų buvo gražu žiūrėti, kaip kovojo žalgiriečiai ketvirtosiose LKL finalo rungtynėse - tokios jų dvasios neretai trūkdavo. Ir šią dvasią tikriausiai įkvėpė jiems klubo savininkas.

Tik ne todėl, kad krepšininkai pritartų jo sprendimams, greičiau dėl to, kad absurdo teatras per LKL finalą juos gerokai supykdė.

Tačiau vien gero nusiteikimo vargu ar būtų užtekę, jei komandos tam nebūtų rengę visi ankstesni "Žalgirio" treneriai. Tik V.Romanovas, išdrįsęs pareikšti, kad Baltijos lygos finalą laimėjo jis, jų nuopelnų turbūt niekada nepripažins. Jeigu būtų kitaip, argi bankininkas bandytų profesionaliems treneriams, buvusiems garsiems krepšininkams ant lentos braižyti schemas, aiškindamas, kaip komanda turėtų žaisti?

Krepšinio mėgėjai LKL finalų laukia kaip didelės šventės. Intriga, bekompromisė kova iki paskutiniųjų sekundžių būtinas jos atributas. Tačiau šiemet šventę nustojome jausti dar prieš trečiąsias serijos rungtynes, kai išvyti iš "Žalgirio" Darių Maskoliūną buvo pasitelkti net apsaugininkai.

LKL finalas labiau primena farsą. Svarbiausias klausimas dabar - ne kokią taktiką pasirinks treneriai ir kas laimės, o kas vadovaus komandai - savininkas, sporto direktorius ar kapitonas? Ir kokių šou su cirko elementais dar sugalvos žmogus, save galintis vadinti stebuklu?

Kiek daugiau nei prieš metus su visais kauniečiais ir tūkstančiais visos Lietuvos gyventojų kovojome, kad "Žalgiris" išliktų. Krepšinio mėgėjai dėkojo V.Romanovui, nutarusiam padėti finansinių sunkumų užkluptai komandai.

Dabar jie keikia jį, pamiršusį, kad "Žalgiris" - ne žaisliukas, o visos Lietuvos pasididžiavimas. Tik dar niekada "Žalgiris" nebuvo išgyvenęs to, ką teko patirti ketvirtadienį, - šitokią šlovingą istoriją turinti komanda kaip kokia našlaitė buvo priversta žaisti be trenerių. Sirgaliai aiškiai išsakė savo poziciją, ką mano dėl V.Romanovo vykdomos politikos "Žalgiryje".

Turbūt pirmą kartą sporto halėje tvyrojo tokia neapykanta, skirta ne "Lietuvos rytui" ar nemylimiausiam Kaune šios ekipos žaidėjui Donatui Zavackui. Tik ar V.Romanovui tai rūpi? O gal kaip tik bankininkui tai suteikia pasitenkinimą - žaisti žmonių likimais ir demonstruoti savo galią, kurią jam suteikė pinigai?

Gaila sulaužytų žmonių likimų, apmaudu dėl sugadinto LKL finalo, gėda, kad krepšinio šalis Europoje taip nuskambės. O baisiausia tai, kad, kaip rodo patirtis, V.Romanovas savo komandas gali ne tik iškelti, bet ir savo rankomis sužlugdyti. Ar reikia priminti FBK "Kaunas" istoriją? Edinburgo "Hearts" patirtį?

Kaip manote, kas laukia "Žalgirio"?