"Žalgiryje" – sunkiau nei rinktinėje: odą auginęs Maksvytis aptarė sezoną ir auklėtinių ateitį

Kaziui Maksvyčiui pirmoji šeštadienio vakaro dalis slinko labai lėtai, užtat paskui ėmė bėgte bėgti, rašo Krepšinis.lt.

„Būdavo labai sunku laukti spaudos konferencijos žiūrint, kaip švenčia varžovai. Dabar – visai kitas jausmas. Link to ėjau nuo 2000-ųjų, kai pradėjau treniruoti, ir po tiek metų sunkaus darbo pagaliau sulaukiau“, – šypsojosi pirmą kartą karjeroje Lietuvos čempionu tapęs Kauno „Žalgirio“ vairininkas.

„Žalgirio“ arena per Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes aklinai užpildyta nebuvo lygiai dešimtmetį.

Joks sutapimas – maždaug tiek laiko LKL finale nebuvo ir panašių krepšinio dramų.

Penktasis ir baigiamasis veiksmas taip pat buvo toks, koks ir dera kulminacijai – paskutinėmis minutėmis 11:0 spurtavęs „Žalgiris“ susigrąžino čempionų titulą po metų pertraukos, laimėjęs 97:87 ir serijoje triumfavęs 3-2.

Anot K. Maksvyčio, šitokiose kautynėse pasiekta pergalė – tik saldesnė.

„Šią seriją turbūt pirmą kartą lydėjo toks ažiotažas, net išvykose palaikymas būdavo išskirtinis. Nežinau, jeigu tokioje atmosferoje būtų tekę pralaimėti... O įtampos buvo daug“, – konstatavo treneris.

Viena vertus, anot 45-erių specialisto, prieš lemiamas rungtynes buvo abejonių dėl kojos skausmus pajutusio Arno Butkevičiaus ir sirgusio Rolando Šmito.

Iš kitos pusės, ir „Rytas“ pastatė favoritus ant blakstienų taikydamas rizikingus taktinius sprendimus, kuriuos K. Maksvytis net lygino su praėjusio amžiaus krepšinio patriarcho Stanislovo Stonkaus sumanymais.

„Žalgirio“ stratego nuomone, dėl finale išgyvento streso atsakingi yra ir patys žalgiriečiai, sezono pabaigoje nebuvę geriausios sportinės formos.

„Be abejo, norėjau lengvesnės duonos. Reikia pagirti varžovus ir mano kolegą Giedrių Žibėną. Jų žaidimas net savotiškai priminė S. Stonkaus sutankintą asmeninę gynybą, kai visi besiginantys viena koja stovi baudos aikštelėje. Jie rizikavo, uždarinėjo erdves, išmušinėjo iš derinių, leido mesti iš toliau. Ir jiems tai teisinosi. Reikia atiduoti duoklę ir Marcusui Fosteriui – kad ir kiek mes jo galime nemylėti, jis tempė savo komandą, buvo viena priežasčių, kodėl „Rytas“ buvo taip arti.

Kita vertus, mes patys nebuvome labai švieži. Lyginant su sezono viduriu, šiek tiek „pasėdome“, nebebuvome tokie geri. Laikėmės iš paskutinių ir valios, žiūrovų pastangomis apgynėme savo tvirtovę“, – kalbėjo K. Maksvytis.

Valios pirmame pilname sezone prie populiariausio Lietuvos klubo vairo prireikė ir jam asmeniškai – net daugiau nei paraleliai vadovaujant šalies rinktinei.

„Labai sunkūs metai. Kai visi klausia apie krūvius, „Žalgiryje“ man jie atrodo didesni nei rinktinėje, ypač emociniai. Kiekvieną veiksmą, kiekvienas rungtynes čia analizuoja, net kartais nusibosdavo per žinias į savo veidą žiūrėti. Žurnalistai rašo pažymius, kartais supykdavome ant jų. Nervų kainavo nemažai, bet reikia tai pereiti, užsiauginti storą odą“, – dėstė K. Maksvytis.

Kokį pažymį jis pats parašytų „Žalgiriui“ už šį sezoną?

„Nedaug trūko, kad būtų blogas. Tikrai nebuvome geriausios formos Eurolygos atkrintamosiose varžybose, galėjome daugiau išspausti. LKL atkrintamosiose taip pat buvome šiek tiek išsisėmę. Antra pusė buvo prastesnė už pirmą, bet bendrai išeitų geras balas“, – svarstė specialistas.

Jo teigimu, vasarą bus stengiamasi išlaikyti daugumą žaidėjų ir kitą sezoną demonstruoti panašų žaidimo braižą.

Tiesa, dėl paskutinių sezono rungtynių herojaus – 32 taškus sušveitusio Isaiah Tayloro – ateities aiškių atsakymų K. Maksvytis neturėjo.

„Dėl jo žaidimo jokių klausimų nebuvo, daugiau kilo dėl traumų. Kad jis gali pelnyti daug taškų, parodė jau rungtyniaudamas Ispanijoje.

Kurie žaidėjai per sezoną labiausiai patobulėjo ir nustebino? Staigiai sunku pasakyti. Manau, ir Ignas Brazdeikis, ir Kevarriusas Hayesas, ir tas pats I. Tayloras anksčiau žaidė vidutiniokų komandose arba neturėjo lyderių vaidmens. Rolandas Šmitas dėjo nemažą žingsnį į priekį, A. Butkevičius, Edgaras Ulanovas, Laurynas Birutis, Tomas Dimša davė tai, ko ir tikėjomės.

Lukas Lekavičius – taip pat. Jis – atkarpų žaidėjas. Gal ne puikus, bet jo sezonas taip pat buvo geras. Kai kuriose gynybos sistemose jis žaisdavo blogai, bet apskritai darė savo darbą, matome šviesią jo ateitį klube.

Kokia I. Brazdeikio ateitis? Manau, jo širdis linksta link NBA, o jei ten nepateks, dideli šansai, kad pasiliks „Žalgiryje“. Be abejo, jo žaidimas bangavo, visko buvo, bet per šiuos metus įgavo patirties ir kitais bus geresnis.

Kalbant bendrai, norime išlaikyti tokią pačią gynybos koncepciją ir pridėti šiek tiek metančių bei kurti galinčių žaidėjų“, – planais dalinosi K. Maksvytis.

Jo paties planuose dabar – užtarnautos atostogos, nors jas ir teks derinti su „Žalgirio“ komplektacijos bei Lietuvos rinktinės, kurios vasaros pabaigoje laukia pasaulio čempionatas, reikalais.

„Pernai berods ilsėjausi mažiau nei dvi savaitės, dabar tam turėsiu penkias. Atsipūsti reikia, nes sužaidėme 92-ejas ar 93-ejas rungtynės – krūviai didesni nei NBA“, – sakė K. Maksvytis.

Lemiamą dvikovą stebėjo 14 tūkst. žiūrovų: Lietuvos pirmenybių masteliais – rekordinė minia ne tik šiame sezone, bet ir per ištisą dešimtmetį. „Ryto“ palaikymo pajėgos Kaune taip pat buvo didesnės nei kada nors anksčiau – tribūnose susibūrė maždaug tūkstantinė svečių aistruolių.

Visas pergales konkurentai skynė namuose: „Žalgiris“ prieš tai laimėjo pirmą (108:93) ir trečią (95:80) serijos mačą, o „Rytas“ atsiskaitė antroje (94:71) ir ketvirtoje (69:68) akistatose.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo „Žalgiris“ šalies čempionu yra tapęs 26 kartus, „Rytas“ laimėjo šešis titulus.