Priešiškumą "Ryto" atžvilgiu Lietuvoje pajutęs finalo didvyris: mes nusipelnėme būti palaikomi

Kai Vilniaus „Rytas“ lapkričio pabaigoje savo sudėtyje žiojėjusią skylę užkamšė Kroatijos rinktinės gynėju Roku Stipčevičiumi, netruko atsirasti lyginančių šį neypatingų fizinių sugebėjimų, tačiau emociškai komandą pakylėjantį gynėją su buvusiu Kauno „Žalgirio“ sirgalių dievuku Marko Popovičiumi, kuris, bet kita ko, yra ir geras R. Stipčevičiaus bičiulis, rašo Alfa.lt.

Vakarykščiame Karaliaus Mindaugo taurės finalo trileryje buvo galima įsitikinti, kad tokie palyginimai nebuvo laužti iš piršto. Ne pats talentingiausias, brangiausias ar taikliausias „Ryto“ krepšininkas perėmė rungtynių kontrolę į savo rankas ketvirtajame kėlinyje, o 9 taškų žalgiriečių pranašumą į šipulius sudaužė ne tik mirtinais savo dūriais iš už tritaškio linijos, bet ir rusendamas kovinę dvasią tarp komandos draugų ir visų „Siemens“ arenoje susirinkusių „Ryto“ sirgalių.

Nedidukas 185 cm ūgio (beje, lygiai tokio paties, kaip ir M. Popovičius) kroatas per tris minutes smeigė tris tolimas bombas ir nukirpo „Žalgirio“ pranašumą iki minimumo, o paniką favoritais laikytų ir titulą gynusių kauniečių stovykloje sėjo ir savo nepailstančiu emocijų motoru – R. Stipčevičius po taiklių savo ar komandos draugų metimų zujo iš vieno aikštės kampo į kitą ragindamas aistruolius kelti dar didesnį triukšmą, o kamuolį kontroliuojant žalgiriečiams siekė juos išvesti iš vėžių garsiais šūksniais ar plojimais tiesiai prieš veidą.

Galiausiai „Ryto“ įžaidėjui pavyko pasiekti savo – kroato tritaškiai padėjo vilniečiams pavyti „Žalgirį“, o dar vieną dūrį varžovams R. Stipčevičius pasilaikė pačiai rungtynių pabaigai. Likus mažiau nei 20 sekundžių iki ketvirtojo kėlinio pabaigos kroatas liko vienas prieš vieną su kauniečių „centru“ Brandonu Daviesu ir buvo priverstas atlikti desperatišką metimą viena ranka, tačiau po jo rankų nesudėjo ir pripuolė prie žalgiriečių neapdairiai palikto kamuolio.

Per kelias akimirkas nuo tritaškio linijos iki baudos aikštelės nuskuodęs kroatas pelnė du taškus, padidino „Ryto“ persvarą iki 68:65, ir nors Leo Westermannas dar turėjo šansą išplėšti pratęsimą trimis taikliais baudų metimais, pirmaujanti komanda šiose rungtynėse nebepasikeitė – „Rytas“ susigrąžino vienintelį kartą 2016-aisiais iškovotą Karaliaus Mindaugo taurę.

Taręs žodį aikštėje, R. Stipčevičius nevengė prožektorių šviesos ir po susitikimo, kai šventinės atmosferos persmelktoje ir cigarų dūmų pritvinkusioje „Ryto“ rūbinėje rėžė bent kelių minučių monologą apie ypatingą Vilniaus komandą ir pagrindines pergalės prieš talentingesnę „Žalgirio“ komandą priežastis.

„Po tokių rungtynių sunku pasakyti kažką protingo. Tačiau turiu pabrėžti tai, ką sako visi, – ši komanda yra ypatinga, – tikino su 13 taškų rungtynes užbaigęs kroatas. – Profesionaliai žaisti pradėjau dar būdamas 17-os, dukart laimėjau Kroatijos lygą, dukart – šios šalies taurę, kelis sykius žaidžiau Italijos pirmenybių finale, tačiau galiu drąsiai teigti – ši komanda kitokia.

Pirmiausia, turiu paminėti trenerį, nuo kurio viskas ir prasideda. Jis mums nurodo kryptį, bet žaidėjai arba, kaip aš sakau, kariai, turi sekti ta kryptimi. Kartais žaidėjai bando išvengti trenerio nustatytų taisyklių ir eiti savo keliu, tačiau turiu tik dar kartą pabrėžti – šie vyrukai yra ypatingi ir jie visiškai nusipelnė pergalės, o aš džiaugiuosi galėdamas būti viso šito dalimi.

Manau, kad nesame tokie talentingi kaip „Žalgirio“ žaidėjai. Turime būti nuoširdūs. Tačiau šiandien parodėme, kad ne talentas aikštėje yra svarbiausia. Galbūt tada, kai dar žaidė Arvydas Sabonis, žaidėjai buvo kur kas talentingesni nei dabar, tačiau šiuolaikiniais laikais turi būti pasiruošęs rungtynėms tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tam, kad laimėtum, turi turėti ir „kiaušus“ – jei būsi pasirengęs visais šiais atžvilgiais, tu laimėsi.“

Kroatijos rinktinės gynėjas, kuris šiame sezone Europos taurėje renka po 9,7, o Lietuvos krepšinio lygoje – po 9,5 taško, savo vidurkius KMT finale viršijo praktiškai per pusę ketvirtojo kėlinio, kai surinko net 11 iš 13 savo taškų. Vis tik dar prieš tai savo motyvacinėmis kalbomis R. Stipčevičius padėjo komandai išsilaikyti tinkamame kelyje ir nepaleisti „Žalgirio“ pernelyg toli į priekį.

„Visiems rungtynių metu sakiau – būkite kantrūs, rungtynių likimas spręsis jų pabaigoje. Turėjau panaudoti žodžius, kuriuos esu girdėjęs iš savo buvusių trenerių, kad kartais geriau atsilikti keliais taškais, negu pirmauti. Tokiu atveju pirmaujanti komanda susiduria su pakilusiu spaudimu, tad geriau jau atsilikti ir laukti savojo momento.

Kaip matėte – tas momentas atėjo ir mes pabaigoje žaidėme puikiai“, – kalbėjo patyręs 32-ejų gynėjas.

Paklausus apie savo paties individualų pasirodymą lemiamu rungtynių metu, R. Stipčevičius prieš prabildamas dvejojo dar mažiau, negu prieš išmesdamas žudikišką tritaškį aikštėje.

„Tai aš, – rėžė kroatas. – Galbūt nesu pats talentingiausias vaikinas šioje komandoje, tačiau savo karjerą pasidariau būtent tokiais epizodais. Aš visada gyvenu ant ribos – ne tik krepšinyje, bet ir kitur.

Man dar būnant vaiku, Kroatijoje vyko karas, tad mačiau viską. Tad mano gyvenimas dar nuo tada visuomet buvo ant ribos, neišvengiau pakilimų ir nuosmukių. Tačiau išmokau tai suvaldyti ir dabar aš tai išnaudoju kaip savo privalumą.“

Nors vakarykštė pergalė „Rytui“ tapo savotišku „mažuoju sezono finišu“, prieš akis vilniečiams dar dviejų turnyrų kovos – Europos taurėje po septynerių metų pertraukos patekę į ketvirtfinalį sostinės krepšininkai mėgins kabintis į vieną turnyro favoričių „Valencią“, o LKL čempionate „Rytui“ dar teks pakovoti su Klaipėdos „Neptūnu“ dėl namų aikštės pranašumo galimoje pusfinalio serijoje.

Vis tik R. Stipčevičius pirmiausia norėjo tinkamai paminėti kol kas svarbiausią sezono laimėjimą.

„Turime atšvęsti šį titulą, kadangi jis itin svarbus, patikėkite manimi, – tikino krepšininkas. – „Žalgirio“ žaidėjai buvo tikri, kad laimės, bet tuomet pasirodė „Rytas“ ir pakeitė jų planus.

Turime išnaudoti prasidedančią rinktinių pertrauką ir pailsėti. O tada mūsų laukia Europos taurės ketvirtfinalis prieš „Valencią“, vieną geriausių turnyro komandų. Tačiau aš tikiu šiais vyrukais – žingsnis po žingsnio mes galime pasiekti daug. Turime žvelgti tik į artimiausią dieną ir kasdien būti vis geresni.

Patikėkite, ši komanda – vadovai, personalas, treneriai, žaidėjai – visi yra kaip šeima. Visi mėgaujasi čia praleidžiamu laiku. O tai ir yra sporto pagrindas – turime mėgautis tuo, ką darome, ir eiti žaisti dėl sirgalių.

Kas gali būti geriau, nei pažvelgti į tribūnas ir visur matyti laimingus ir besišypsančius veidus?“

Kalbusis kroatas po pergalės nepamiršo ir įspūdžio, kurį susidarė per Lietuvoje jau praleistą laiką – pasak jo, „Rytas“ šalyje nėra itin mėgstama komanda. Vis tik legionierius įsitikinęs, kad tokia situacija privalo pasikeisti, o to priežastimi gali tapti neeilinis čempioniškos komandos branduolys.

„Jaučiu, kad „Ryto“ sirgaliai šito laukė labai ilgai. Socialiniuose tinkluose sulaukiu daug palaikymo žinučių, bet kartu žinau, kad „Rytas“ Lietuvoje nėra mėgstama komanda, visi prieš ją serga. Aš tai jaučiu, bet šie žaidėjai, mano komandos draugai, nusipelnė daugiau. Diena iš dienos tai pamažu keičiasi, ir manau, kad situacija pasikeis – treneriai, žaidėjai ir visas komandos personalas nusipelnė būti palaikomi“, – emocingai kalbėjo R. Stipčevičius.