Politika, skandalai, dingimas iš viešumos ir darbai krepšinyje: ką dabar veikia auksiniai žalgiriečiai?

Lygiai prieš 25-erius metus Kauno „Žalgiris“ sukūrė didžiausią sensaciją Eurolygos istorijoje iki šių dienų – kuklų biudžetą turėjęs turnyro debiutantas kėlė sau tikslą neiškristi iš turnyro, bet galiausiai nužygiavo iki čempionų sosto. Delfi kviečia pažvelgti, kaip po šio triumfo susiklostė auksinių žalgiriečių keliai, rašo Krepšinis.lt.

1999 m. balandžio 22 d. „Žalgiris“ pasiekė iki šiol didžiausią pergalę per savo 80 metų istoriją – Miunchene vykusiame Eurolygos finale 82:74 patiesė Bolonijos „Kinder“.

Tą sezoną „Žalgiris“ žaidė įspūdingai – skaičiuojant visus turnyrus, iškovotos 55 pergalės ir vos keturis kartus suklupta, o puolimas buvo greičiausias ir efektyviausias Eurolygoje.

Per pirmus tris debiutinio sezono turus „Žalgiris“ suklupo dukart, bet pirmąjį etapą pabaigė septyniomis pergalėmis iš eilės ir vėliau nužygiavo iki pat titulo.

Prisiminimais apie šį sezoną su Delfi pasidalino Jonas Kazlauskas, kuris vis ryškiau prisimena Arvydo Sabonio skambutį po finalo ir supranta, kokį žygdarbį tada padarė.

Apie „Žalgirio“ triumfą Eurolygoje išsamiai Delfi pasakojo 2019 m. multimedijos projekte „Eurolyga-ga“.

O dabar pažvelkime, kaip po triumfo pakrypo čempionų keliai ir ką jie veikia dabar.

Jiri Zidekas (g. 1973)

Miunchene triumfavęs su „Žalgiriu“ čekas tapo pirmuoju europiečiu, iškovojusiu ir NCAA, ir Eurolygos čempiono titulus. „Žalgiryje“ praleido dar vieną sezoną, vėliau karjerą tęsė Ispanijos, Vokietijos ir Lenkijos klubuose, o ją užbaigė 2005-aisiais gimtosios Čekijos Nimburko ČEZ komandoje. Šiuo metu dirba rungtynių ekspertu ir komentatoriumi Eurolygos TV.

Mindaugas Žukauskas (g. 1975)

„Žalgiryje“ žaidė dar vieną sezoną, o vėliau pradėjo iki pat 2009-ųjų trukusį legionieriaus kelią. Su Liublianos „Olimpija“ tapo Slovėnijos (2001), su Sienos „Montepaschi“ – Europos taurės (2002) ir Italijos (2004) čempionu, su Lietuvos rinktine 2003-aisiais laimėjo auksą Europos pirmenybėse. Profesionalo karjerą baigė gimtųjų Šiaulių komandoje 2012-aisiais.

Vėliau buvo pasukęs į politiką, kai tapo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariu. Po šio etapo užėmė „Šiaulių“ klubo direktoriaus postą, vėliau tapo sporto direktoriumi, bet šias pareigas paliko 2021 m. vasarą.

48-erių M. Žukauskas iki šiol žaidžia veteranų krepšinio pirmenybėse.

Rekomenduojame

 

Užsienyje

Po renginio Maskvoje artimiausi Kadyrovo bendražygiai su neslepiamu pavydu ėmė skleisti gandus

 

Lietuvoje

Karo ekspertai: šią ukrainiečių sėkmę rusai gali paversti laikinu laimėjimu

 

Verslas

Nepaisydami rekordiškų pelnų, bankai užsimojo didinti paslaugų įkainius: neįvardija tiesos, kurią visi žino

 

 

Verslas

Į klausimus dėl „Vičiūnų“ gamyklos Rusijoje pirkėjų – Šarūno Matijošaičio atsakymas: šaukštai po pietų

 

Lietuvoje

Po miglotų panevėžietės atsakymų apie Rusiją ir Krymą – galutinis teismo sprendimas

 

Politika

Dėl pranešėjo komisijos – kreipimasis į Konstitucinį Teismą

 

Eurelijus Žukauskas (g. 1973)

Triumfavęs Eurolygoje, „Žalgiryje“ praleido dar vieną sezoną, o 2000-aisiais pradėjo keliones po Europos klubus – žaidė Italijoje, Rusijoje, Turkijoje, ir Graikijoje. Su Lietuvos rinktine Sidnėjuje 2000 m. iškovojo olimpinę bronzą, 2003 m. Švedijoje laimėjo Europos čempionatą. Atstovaudamas Pirėjo „Olympiakos“, 2005-aisiais patyrė sunkią peties traumą ir praleido visą sezoną, po kurio sugrįžo į Lietuvą ir prisijungė prie Vilniaus „Lietuvos ryto“. Karjerą baigė „Žalgiryje“ 2009-aisiais, trečią kartą tapdamas LKL čempionu. Paraleliai su partneriais ilgą laką vystė plastikinių statybos dirbinių gamybos verslą. Iki šiol gailisi, kad paskutiniais karjeros metais neapsivilko gimtosios Klaipėdos, kurioje dabar gyvena, „Neptūno“ komandos marškinėlių.

E. Žukauskas viešumoje matomas labai retai – jis nepasirodė ir praėjusį rudenį vykusiose rungtynėse, skirtose pažymėti 20-ies metų sukaktį nuo Lietuvos iškovoto Europos čempionato aukso. Nors buvo skelbiama, kad Žukis dalyvaus renginyje, į šį galiausiai neatvyko.

Dainius Adomaitis (g. 1974)