Buvęs Maksvyčio ginklanešys – apie nelengvą Kazio pradžią Kaune ir įdomų LKL finalą: čia niekas neaišku

Sakoma, kad į tą pačią upę du kartus įbristi neįmanoma, tačiau bent jau krepšinyje šį dėsnį paneigiantis Panevėžio „Lietkabelis“ antrą sykį per šešerius metus įžengė į LKL finalą.

Kol kas titulinės serijos pradžia – tokia pati, kaip ir 2017-aisiais, kai miesto prie Nevėžio komandą treniravo Kazys Maksvytis ir Gintaras Kadžiulis. Po pirmų dviejų mačų lygu – 1:1, rašo Krepšinis.lt.

Skirtumas tik tas, kad prieš penkerius metus panevėžiečiai kovėsi su Kauno „Žalgiriu“ ir galiausiai pralaimėjo 1:4, o dabar grumiasi su Vilniaus „Rytu“ ir dar nieko nėra praradęs – na, nebent iniciatyvą, nes po pergalės sostinėje buvo perėmęs kontrolę į savo rankas.

„Po pirmų rungtynių buvo daug minčių, kad šią seriją, ko gero, laimės „Lietkabelis“, bet po antrųjų teko pergalvoti viską – ir ta nuomonė jau keičiasi. „Rytas“ sureagavo į pralaimėjimą ir padarė namų darbus. Vilniečių puolimas tapo daug laisvesnis, jie plačiai išsidėstė ir labai laiku bei tiksliai judino kamuolį, gavo gerus metimus, juos pataikė, o tuomet jau jiems atsirišo rankos.

Dabar laukia labai įdomi serija – neaišku, kaip ji pasibaigs. „Rytas“ tikrai nėra ryškus favoritas. Tai – vienodo lygio komandos. Čia nieko negali žinoti ir kitos rungtynės bus nauja istorija“, – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ sakė G. Kadžiulis.

Nors jis, būdamas vos 16 metų, savo karjerą pradėjo būtent tuometiniame „Kalnapilyje“, kur greitai tapo komandos lyderiu, vienintelį savo LKL aukso žiedą kiek vėliau iškovojo su „Lietuvos rytu“, tad jo simpatijos finale nekrypsta nė į vieną pusę.

„Jei atvirai, tai nepalaikau nei vienos, nei kitos komandos – grožiuosi geru krepšiniu. Kam pavyks ir kas bus nusipelnęs, lai tas ir matuojasi tuos čempionų žiedus“, – diplomatiškai atsakė strategas.

G. Kadžiulis sutiko, kad „Rytas“ antrame susitikime Panevėžyje kur kas geriau atrodė net ir versdamasis be statistiškai naudingiausio savo ginklo Ivano Buvos. Oficialiai skelbiama, kad sezono MVP tapęs kroatas negaluoja, tačiau užkulisiuose keliama prielaida, kad tarp kaprizingojo aukštaūgio ir klubo galėjo perbėgti juoda katė – nesutarimai tarp jo ir trenerių štabo pirmame finalo mūšyje sostinėje buvo matyti plika akimi.

„Rytui“ išėjo į naudą, kad jo nebuvo. Vilniečiai išplėtė žaidimą puolime ir prisitaikė prie varžovų gynybos. Žiūrėsime, kaip dabar reaguos panevėžiečiai. Vis dėlto I. Buva yra stiprus žaidėjas, o kokie ten vidiniai dalykai vyksta, aš negaliu komentuoti“, – teigė G. Kadžiulis.

Jo manymu, svarbiu faktoriu ilgoje ir varginančioje serijoje gali tapti ir tai, kuris finalininkas išsaugos daugiau jėgų ir išvengs traumų: štai „Lietkabelyje“ menkiau ar rimčiau susižeidę arba bent jau fiziškai išsunkti yra kone pusę žaidėjų – Nikola Radičevičius, Dovydas Giedraitis, Vytenis Lipkevičius, Gediminas Orelikas, Kasparas Berzinis ir Džordže Gagičius.

„Be abejo, visos mikrotraumos ir tai, su kokiais skausmais kas žaidžia ir dėl to negali parodyti visko, ką sugeba, labai daug lemia. Ir dabar tikrai taip atrodo, kad „Lietkabelyje“ yra žaidėjų, kurie kenčia kažkokius skausmus. Bet tai – gera komanda, kuri žaidžia serbų trenerio sistemoje, kur daug remiamasi gynyba ir sunkiu darbu“, – tikino G. Kadžiulis.

Pats Gintaras pastaruosius trejus metus praleido tolimojoje Permėje, kur sėkmingai asistavo K. Makvysčiui „Parma“ klube.

„Buvo beveik treji metai, bet tik du sezonai, nes pirmojo mes nebaigėme dėl covido, o trečiojo viduryje mums teko palikti Rusiją dėl prasidėjusio karo. Ar kiek užaugau? Ko gero, taip. Kai esi krepšinyje, kiekvieną dieną kažką iš jo pasiimi. Buvo labai įdomu, aukštas lygis, turėjau, iš ko pasimokyti. VTB lyga – pajėgi su daug stiprių žaidėjų ir komandų.

„Aš buvau Kazio patarėjas ir daugiausiai treniruotėse individualiai dirbau su gynėjais. Buvau atsakingas ir už mūsų komandos puolimo analizę – turėdavau pasakyti, kas gerai, o kas blogai veikia“, – pasakojo jis.

Paklaustas, ar Kaziui tapus „Žalgirio“ vairininkui jis pats nesitikėjo taip pat sulaukti kvietimo prisijungti, G. Kadžiulis papurtė galvą.

„Ne, tokios kalbos nebuvo. Faktas tas, kad matome, jog jam nėra lengva. Bet aš tikiu, kad ateityje jis viską susidėlios ir jam pavyks.

Kol kas aš esu laisvas, laukiu susidomėjimo ir pasiūlymų. Neatmetu galimybės tapti ir vyriausiuoju treneriu. Viskas priklauso ir nuo komandos lygio. Jeigu taip būtų aukštesnio lygio ekipa, aš linkčiau ir prie to, kad dirbčiau asistentu, o jeigu žemesnio lygio, tikrai dar norėčiau sugrįžti ir į vyriausiojo trenerio kėdę“, – pareiškė jis.

LKL finalo serijos tvarkaraštis:

Gegužės 26 d. Vilnius, „Rytas“ – „Lietkabelis“ 68:77

Ggeužės 29 d. Panevėžys, „Lietkabelis“ – „Rytas“ 66:88

Birželio 1 d. Vilnius, „Rytas“ – „Lietkabelis“

Birželio 4 d. Panevėžys, „Lietkabelis“ – „Rytas“

Birželio 7 d. Vilnius, „Rytas“ – „Lietkabelis“

Birželio 9 d. Panevėžys, „Lietkabelis“ – „Rytas“ (jei reikės)

Birželio 12 d. Vilnius, „Rytas“ – „Lietkabelis“ (jei reikės)