Dvikovas su "Wolves", Žalgiriu" ir "Rytu" pasitinkantys mažeikiškiai nepanikuoja: kibsime visiems į atlapus

Naujajame „Betsafe-LKL“ sezone prabėgo dvi savaitės, o nė karto nelaimėjusių komandų liko keturios.

Viena iš jų – po ilgos pertraukos į lygą sugrįžusi Mažeikių „M Basket-Delamode“ ekipa. Pirmieji du mačai mažeikiškiams iš rankų išsprūdo panašiu būdu.

Dvikovose su Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ ir Jonavos „CBet“ ketvirtąjį kėlinį jie pasitiko pirmaudami, tačiau galiausiai abusyk paleido iniciatyvą ir po finalinės sirenos į rūbinę traukė nuleistomis galvomis.

Pirmojo laimėjimo paieškos gali ir užsitęsti, nes ateinančias tris savaites „M Basket-Delamode“ laukia trys lygos sunkiasvoriai, kol kas nebarstantys taškų – Vilniaus „Wolves“, Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“.

Jei nepavyks pateikti bent vienos sensacijos, Mariaus Kiltinavičiaus kariauna jau po pirmojo sezono mėnesio bus priversta lipti iš penkių pralaimėjimų duobės.

„Taip, nebūtų įkvepiantis rezultatas, galbūt šiek tiek nuviliantis, – portalui LKL.lt teigė Mažeikių komandos gynėjas Martynas Paliukėnas. – Bet aš manau, kad su visais galima kovoti. Neiname į rungtynes mintyse jas jau pralaimėję. Eisime keliais, kabinsimės nagais visiems į atlapus.“

Artimiausias iššūkis, išvyka į sostinę, Mažeikių ekipos laukia jau šeštadienio vakarą. Čia savo naujų namų sienas vėl apginti mėgins „vilkai“, praėjusią savaitę skaudžiai nubaudę „Gargždus“ – 104:68. Rungtynes nuo 17.00 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir Go3.

Įdomus susitikimo Vilniuje akcentas – Vaido Kariniausko akistata su Mažeikų klubu, kurio nariu Lietuvos rinktinės įžaidėjas spėjo pabūti kiek daugiau nei kelis vasaros mėnesius.

Kone skambiausias mažeikiškių vasaros pirkinys, pasaulio čempionate pamokęs amerikiečių žvaigždes, sezoną pradėjo su Vilniaus ekipa ir mažeikiškių vadovybę privertė ieškoti pamainos sau.

Be to, ant parketo V. Kariniausko laukia akistata su puikiu bičiuliu M. Paliukėnu. Gynėjų linijos tandemą Mažeikiuose turėję sudaryti 1993-ųjų kartos žaidėjai į orą pakilus ginčo kamuoliui virs aršiais oponentais.

Prieš „M Basket-Delamode“ mūšį su „Wolves“ portale LKL.lt – pokalbis su Mažeikių ekipos žaidėju M. Paliukėnu.

– Prabėgus dviem savaitėms, dar neturite pirmosios pergalės. Kaip patys žiūrite į pirmuosius mačus, kuriuose suklupdavote lemiamu metu?

– Galbūt dar trūksta laiko pažinti vienas kitą aikštelėje, bet manau, kad komandai, sugrįžusiai po ilgo laiko į lygą, susirinkus visiškai naujam kolektyvui, reikia pasiimti pirmąją pergalę, pajausti jos skonį ir patikėti vienas kitu, kad galime laimėti. Po pirmos pergalės jų bus ir daugiau. Komanda nepanikuoja, visi nusiteikę kovingai, ruošiamės sekančioms rungtynėms.

– Galbūt jus kažkiek džiugina faktas, kad net išgyvendami pokytį įžaidėjo pozicijoje, kovojate iki galo?

– Visi kalba, kad mes labai nukentėjome, bet Kariniausko nebuvo pasiruošime. Komanda ruošėsi tokia, kokia yra dabar. Atvažiavo dar vienas žaidėjas, tad ruošiamės ir tiek. Negalvojame apie tai.

Abi rungtynės buvo neblogos, viską turėjome savo rankose, bet ketvirtuose kėliniuose tikriausiai pritrūko jėgų ir paleidome šansus. Iš abiejų rungtynių galima pasiimti daug pozityvo. Mano manymu, tikrai neblogai atrodome.

– Jūsų gynėjų liniją pastaruoju metu papildė du naujokai – Tadas Pažėra ir Henri Kantonenas. Ar šie žaidėjai treniruotėse rodo progresą ir sklandžiai įsilieja į komandą?

– Jie rodo progresą. Kai ateini į naują komandą, per porą dienų, porą treniruočių sunku įsilieti į komandą ir jos atmosferą. Reikia kažkiek laiko. Artėja kitos rungtynės, kuriose tikiuosi, kad suprasime vieni kitus labiau. Treniruotė po treniruotės ir vaizdas turėtų gerėti.

– Komandos emocinis lyderis tikriausiai turėtų būti Artūras Jomantas, veteranas, per savo karjerą matęs visko. Kokia jo svarba rūbinėje?

– Joma yra 38-erių metų, jo krepšinio patirtis aukščiausio lygio komandose mums tikrai labai padeda. Tai mums daug duoda. Jis ir treniruotėse atiduoda daug savęs, ir rungtynėse įdeda šimtą procentų, stengiasi už šią komandą. Rūbinėje jis komandos draugas, nieks nežiūri į tai, kad jis sporto direktorius. Aišku, jis priima sprendimus, bet rūbinėje jis tiesiog komandos draugas.

– Dabar komandai gali būti kiek neramu dėl to, kad nepavykus atsidaryti pergalių sąskaitos žengiate į atkarpą, kurioje tris savaites iš eilės lauks stiprūs varžovai – „Wolves“, „Žalgiris“ ir „Rytas“. Šiuose mačuose ryškūs favoritai bus jūsų varžovai. Sezono pradžioje patirti penkis pralaimėjimus turbūt nebūtų įkvepiantis rezultatas?

– Taip, nebūtų įkvepiantis rezultatas, galbūt šiek tiek nuviliantis. Bet aš manau, kad su visais galima kovoti. Neiname į rungtynes mintyse jas jau pralaimėję. Eisime keliais, kabinsimės nagais visiems į atlapus.

Gaila, kad pralošėme tas dvejas rungtynės, galbūt būtų didesnis pasitikėjimas savimi, kitokios nuotaikos, bet treneriai daro savo gerą darbą, žaidėjai irgi, tad tikrai būsime pasiruošę.

– Sostinėje jus priims „Wolves“, ekipa, kuri pastarajame mače sutriuškino „Gargždus“. Kaip išvengti gargždiškių likimo?

– Eiti ir kovoti, neatiduoti nė vieno centimetro aikštelėje, o visi „50 prieš 50“ kamuoliai turi būti mūsų. Negali būti toks rezultatas, kaip nutiko „Gargždams“.

– „Wolves“ komandoje rungtyniauja jūsų draugas V. Kariniauskas. Koks jūsų tarpusavio ryšys ir kur yra jo šaknys?

– Mes esame labai geri draugai. Jis atstovaudavo saboniukams, o aš marčiulioniukams. Mes kiekvienais metais nuo vaikų krepšinio susitikdavome. Dabar kartu leidžiame vasaras, važiuojame žvejoti. Į Uteną prieš kelis metus atvykau tik jam gavus traumą, tad aikštelėje vienas kitą pažįstame pusėtinai, nors stebime rungtynes. Susidurti vienas prieš kitą teko senokai, bus įdomu.

– Jis šiemet turėjo būti jūsų komandos draugas, bet sezono pradžioje visgi iškeliavo į „Wolves“. Kaip pats žiūrėjote į šią situaciją?

– Žinoma, buvo gaila, kad jis išeina, bet, jei atvirai, nelabai tikėjau, kad jis čia liks. Buvau garantuotas, kad jis gerai sužais pasaulio čempionatą. Žinau, kokio lygio tai žaidėjas, kokį didelį charakterį turi ir kaip supranta krepšinį. Todėl man nebuvo didelis siurprizas.

Žinoma, labai džiaugiuosi už draugą. Krepšinis yra sportas, bet už tai yra didesnių dalykų, kaip draugystė. Draugą palaikau šimtu procentų, kad jo karjerą kiltų kaip įmanoma aukščiau.

– „Wolves“ gynėjų linijoje šalia Vaido dar yra ir Artūras Žagaras ir Adas Juškevičius. Ar laukiate tokių asmeninių iššūkių?

– Jei atvirai, man nesvarbu, prieš ką žaisti – ar Žagaras, ar Juškevičius, ar kažkas kitas. Kiekvienas rungtynes pasitinku su šimtaprocentine koncentracija, mėginu padaryti savo darbą kuo geriau.