Milašius – apie Baltijos lygos gaivinimą, vėluojančias algas žaidėjams ir paskolą "Dzūkijai"

Antradienį vykusiuose Lietuvos krepšinio lygos prezidento rinkimuose dar vienai ketverių metų kadencijai buvo išrinktas nuo 2013-ųjų LKL vadovaujantis Remigijus Milašius.

Nuotolinėje spaudos konferencijoje jis atsakė į lygos aistruolių ir žurnalistų klausimus. 

„Prieš mėnesį buvo paskelbta norintiems kandidatuoti, bet kandidatų neatsirado, todėl teko man pratęsti šitą darbą. Šie metai yra svarbūs, nes baigiasi keletas sutarčių, kurios lemia LKL įvaizdį ir matomumą. Yra sutartys su televizija, internetine televizija, sutartys dėl Karaliaus Mindaugo taurės. Šiemet reikia rašytis ilgalaikes sutartis, todėl tai yra labai svarbus momentas. Matydami eterio minučių skaičių, turime planuotis rėmėjus. Planuojama apie 120 televizinių rungtynių. Naujam žmogui atėjus tai būtų sudėtinga, nes tai lems biudžetą, prizinį fondą“, – spaudos konferenciją pradėjo R. Milašius.

– Kokie buvo pagrindiniai iššūkiai ir darbai per pastaruosius ketverius metus?

– Neprisimenu programos, bet prieš tris mėnesius ją atsivertęs mačiau įvykdytus visus punktus. Patys matote, ką mes darome ir veikiame. Pavyzdžiui, LKL įvaizdžio pristatymas – turime reklamų, idėjų grupę, kuri pati kuria, pati viską daro. Turime vieną gražiausių studijų Lietuvoje. Turinys yra visada svarbu, kaip ir aikštelėje, taip ir studijoje.

Kas liečia sportinius klausimus, pandemija įnešė savo korekcijas. Tai, ką planavome, turime pakeisti, sukurti kitu kampu. Buvo du metai, per kuriuos padarėme viską, ką planavome. Ir finansiškai, ir kitomis idėjomis. Turime naują programą, kurioje surašyta viskas, ką mes planuojame ateityje.

– Ką jūsų akimis parodo tai, jog vienbalsiai buvote išrinktas prezidentu?

– Esame teisingame kelyje. Per tą laiką padarėme tuos žingsnius, kuriuos reikėjo padaryti. Lygos ir klubų įvaizdžio klausimu. Žiūrint į ateitį, ją matau gražią ne vien su mūsų kūrybinėmis idėjomis. Galbūt pasikeis turinys, atsiras derbis. Duok dieve, tada ir aikštelė pasikeis, ko mes ir tikimės. 

– Ar LKL čempionate bus daugiau komandų?

– Savo programoje aš esu parašęs, kad esu už dvylika komandų. Tai nereiškia, kad taip ir bus, visi turi teisę balsuoti. Yra punktas apie dvylika komandų, trijų ratų sistemą, stabilų tvarkaraštį, jei nebūsime ligose. Turime tam tikrus įsipareigojimus dėl televizijos minučių ir sekundžių, kad galėtume gauti pajamas. Sumažinus rungtynių skaičių, sumažėtų pajamos. Kad išspręstume tą klausimą, optimistiškai žiūrime į Baltijos lygą. Ta tema yra padarytas didelis poslinkis. Galbūt vėl atgims tas turnyras su Latvijos, Estijos ir Lietuvos komandomis. Sudarytume komandoms galimybe ne vien treniruotis, o ir žaisti bei turėtume dvi rungtynes per savaitę. Tokia mūsų ideali vizija, bet jei klubai tam nepritars, liks kaip ir buvę. Vadovas turi klausyti daugumos.

– Kokia yra artimiausių ketverių metų LKL vizija?

– Įvaizdžio stiprinimas – tai bendras projektas su LNK ir kitomis internetinėmis platformomis. LKL ir klubų reikšmės bei svarbos tarptautinėse krepšinio organizacijose didinimas. Tikslas, kad komandos patektų į turnyrus. Niekas nenori dalyvauti ketvirtoje tarptautinėje lygoje. Turėsime susitikimą su FIBA ir tą klausimą aptarsime. LKL vertės, patrauklumo sirgaliams ir verslo bendruomenei didinimas, pravedimo sistemos optimizavimas, stiprus ir stabilus klubų valdymas ir vadyba. Dalis klubų tvarkosi gerai, o kai kurie prašosi, kad vyktų pokyčiai. Dabar ateina laikas, kad turime važiuoti į klubus ir jiems padėti.

Jaunųjų talentų ugdymas – turime prie to prisidėti, nes mums svarbi pamaina, kas bus ateinančios kartos, kurios žais mūsų klubuose. Esu pasisakęs apie dublerines komandas, kurios žaistų nuo rugsėjo ar spalio iki gegužės vidurio. Ne kaip Nacionalinėje krepšinio lygoje, kuri baigiasi anksčiau. Jei dubleriai yra silpnesni, jie pirmam etape baigia pasirodymą, o jiems svarbu grumtis, tobulėti ir pajausti aikštelę. Pažangiausių technologijų ir inovacijų pritaikymas – esame tame kelyje, turime idėjų ir galimybių. Reklaminių pozicijų užtikrinimas, stabilus biudžetas, ilgalaikių įsipareigojimų sutartys. KMT su įvairiais piniginiais prizais, su klausimais, kaip didinsime prizus, galimybes. Šiemet Panevėžyje gerai sudirbome. LKL pinigų nereikia, turime atlikti kūrybinį, vadybinį darbą. Niekas pinigų nedalina.

– Kodėl postas nesulaukė daugiau kandidatūrų?

– Tai yra sunkus darbas, didelė atsakomybė. Tai, ką šiandien darome, nesame įvertinti, ypač žurnalistų, kurie daugiau plaka negu pasakys kažką gero. Aš siūlyčiau pakeitus mane suprasti, kas yra bemiegė vasara, kas yra rungtynės ir kaip dirbti su rėmėjais, kad surinktume sumas. Šiuo metu yra pandemija, visi pjauna savo išlaidas, todėl suvaldyti procesą nėra taip paprasta. Klubuose atsiranda nežinomybė. Jei artimiausiu metu atsiras žmogus, kuris gali, myli krepšinį, pažiūrėsime, kiek yra norinčių prisiimti tokią atsakomybę.

– Ar klubai turėjo jums pretenzijų?

– Absoliučiai ne. Patvirtinome finansinę ataskaitą ir nebuvo nei vieno klausimo, viskas aiškiai išdėstyta. Sezonas buvo nutrauktas kovo 13-ąją, sužaista pusė sezono. Srautiniai pinigai sudėstomi visai kitaip, jie gaunasi sezono pabaigoje, iš to išmokamas prizinis fondas. Buvo sužaisti tik du ratai, o viskas vyksta per atkrintamąsias, finalus ir taip toliau. Buvo kompanijos, kurioms turėjome grąžinti dalį pinigų. Kitoms kompanijoms atidirbame reklama, kaip buvo numatyta. Iš dangaus nieko nėra. Mes pakeldami savo rankas nutraukėme čempionatą, visi žinojo, kas bus.

– Kokius jaučiate signalus dėl kontraktų pratęsimo?

– Tai vyksta ne pirmą mėnesį. Pirmą kontraktą su LNK buvo pasirašyti lengviau nei dabartinį, bet nenoriu lįsti į detales. Abi pusės darbą baiginėja ir artimiausiu metu bus pasiektas susitarimas ir pasirašyta sutartis.

– Ar tai, kad jūs pratęsėte kadenciją LKL, pakeičia jūsų poziciją dėl kandidatavimo į Lietuvos krepšinio federacijos prezidento postą?

– Tai kitoks postas. Daug ką reiškia, kaip sužaidžia nacionalinė rinktinė. Tai sureikšmintas visuomenėje ir krepšinio bendruomenėje postas. Nei vienoje kitoje šalyje tiek negirdėtume, kiek Lietuvoje. Kiekviena nesėkmė gali nublokšti dviem metams rinktinės žaidimą. Kaip tada federacijai reikėtų surinkti rėmėjus, pritraukti, kad rinktinė egzistuotų? Aš nenoriu važinėti po Lietuvą, agituoti. Jei atsiras didelis visuomenės noras, apie tai bus galima diskutuoti.

– Ar buvo kalbama apie DELFI.lt pasirodžiusią informaciją dėl paskolos teikimo Alytaus „Dzūkijai“?

– Pas mus buvo dešimt klausimų, apie tai klausė vienas ar du klubai. Kodėl Tomas Pačėsas buvo seimo ekonomikos komiteto susitikime? Jis yra politikas, kaip žinote, turi partiją, yra Alytaus savivaldybės tarybos narys. Jis plaukioja šituose vandenyse, o tai sustiprina mūsų galimybes. Anksčiau nepavyko išspręsti šių klausimų, nes buvo sakoma, kad sportui kompensacijos negalimos. Greitai bus kitas susitikimas su ekonomikos ir inovacijų ministerija. T. Pačėsas nuo 2019-ųjų yra Alytaus klubo garbės prezidentas ir klubas turi teisę jį rekomenduoti į valdybą. Klausimas apie pelną – tai skaičių žaismas, mes perėjome prie metinio atsiskaitymo.

Kodėl paskolinta pinigų? Jiems buvo problema, jie kreipėsi ir aš nurodžiau, kad nesu biurokratas. Apie mane nėra kaip primėtyti staigmenų. Aš priėmiau šį sprendimą, o pinigai su procentais bus grąžinti balandžio mėnesį. Neturime didelių resursų, o šiemet norime laiku padaryti pavedimą prizinio fondo dalybose. Pinigai grįš, visada tikiu žmonėmis, su kuriais dirbu. Daugiau pretenzijų nebuvo.

– „Žalgiris“ paskelbė apie vėluojančius atlyginimus, ar tokių klubų yra daugiau?

– Galvojau, kad bus blogiau, bet negirdžiu nusiskundimų, tai yra mūsų vidinis komunikavimas ir susitarimas. Aš už lygą, o ne už informacijos pardavimą. Bus licencijavimas, jis prasidės balandžio mėnesį, ten ir pamatysime, kokia yra situacija. Tada ir galėsime kalbėti, kaip yra šiandien bei kaip bus rytoj ir poryt.