Namuose neklumpantys "Wolves" sieks revanšo prieš panevėžiečius: jie turi ne ką mažiau problemų

„Betsafe-LKL“ čempionate savaitgalį startuoja paskutinis šių metų turas. Prieš gražiausias metų šventes „Avia Solutions Group“ arenoje laukia karštą vakarą žadantis susitikimas. Vilniaus „Wolves“ (11-3) namuose priima Panevėžio „7bet-Lietkabelį“ (8-5).

„Wolves“ ir „7bet-Lietkabelio“ dvikovą nuo 17.00 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir Go3.

Sostinėje susitinka komandos, pastaruoju metu išgyvenančios ne patį geriausią laikotarpį. „Wolves“ abiejuose turnyruose pralaimėjo penkerias rungtynes paeiliui, o tokio pat ilgio pralaimėjimų seriją fiksavęs „7bet-Lietkabelis“ tik antradienį sugebėjo sugrįžti į pergalių kelią palauždamas Vokietijos čempionus.

Abiejų klubų planus kaip reikiant koreguoja nenustojančios kamuoti sveikatos problemos. Panevėžiečiai paskutiniame mače vertėsi be Vytenio Lipkevičiaus ir Dovio Bičkauskio, o rungtynių eigoje prarado ir Martyną Varną. Vilniaus ekipos gretose pastaruoju metu trūko Rasheedo Sulaimono, Jeffery Tayloro ir Eigirdo Žukausko.

Su portalu LKL.lt bendravęs „Wolves“ trenerio asistentas Nedas Pacevičius lygino abiejų klubų padėtį ir pasidalino mintimis, kokie aspektai turėtų nulemti laimėtojo klausimą šeštadienio mače.

„Jie yra tokioje pačioje situacijoje, kaip mes, kai sezono pradžioje turėjome rungtynes su Stambulo „Bešiktaš“, kurias sugebėjome „nusilaužti“ ir tai davė toną tolimesnei eigai. „7bet-Lietkabelis“ sugebėjo laimėti tas rungtynes (su Ulmo „ratiopharm“ – aut.) valios pastangomis, ne taktinėmis gudrybėmis.

Ir šeštadienio rungtynės bus būtent apie tai. Visų pirma, apie koncentraciją, apie „50 prieš 50“ situacijas, kas mums paskutinėmis rungtynėmis daug kainuoja, apie žaidėją prieš žaidėją, kontaktą prieš kontaktą. Daugiau kažkokių taktinių gudrybių per daug nebus šiose rungtynėse“, – kalbėjo 28-erių specialistas.

Pirmojo rato mūšis Panevėžyje tarp šių ekipų baigėsi šeimininkų pergale po dviejų pratęsimų (108:105). Tiesa, tąkart nurodymus panevėžiečiams dar dalino Robertas Štelmaheris, kurį vėliau pakeitė savo filosofiją diegiantis Nenadas Čanakas.

„Tam tikrus momentus mes iš tų rungtynių paimsime ir panaudosime, bet manau, kad šios rungtynės bus visiškai kitokios“, – teigė N. Pacevičius.

Prieš intriguojančią akistatą sostinėje portale LKL.lt – pokalbis su „Wolves“ trenerių štabo nariu N. Pacevičiumi.

– „Wolves“ ekipoje darbuojatės nuo praėjusio sezono pabaigos. Pradžioje K. Kemzūra dar kalbėjo, kad naujam štabui reikia laiko, jog kartu su Mariumi Leonavičiumi susidirbtumėte. Kaip dabar atrodo jūsų darbas šiame štabe?

– Manau, kad apsišlifavome tikrai neblogai. Aišku, prie to prisideda įtemptas tvarkaraštis, Europos taurė. Viena yra žaisti tik vietiniame čempionate, visai kas kita, kai prisideda savaitės viduryje dar ir tarptautinės rungtynės. Per tą trumpą laiką yra nemažas iššūkis išspausti maksimalų rezultatą pasiruošimo prasme ir rungtynių metu. Daugiau ar mažiau žinome atsakomybes, kas už ką atsakingi, tokių klausimų kiekvieną kartą kyla vis mažiau. Manau, kad jau pagavome Kęstučio mintį, ko jis nori, ir ką mes su Mariumi galime padaryti geriausio.

– Prieš tai darbavotės Utenoje, kur lūkesčiai buvo kiek žemesni nei „Wolves“. Ar jums, kaip jaunam specialistui, jaučiasi, kad tokie iššūkiai padeda tobulėti ir augti?

– Ta atsakomybė man patinka. Ji neslegia, bet faktas, kad esi komandoje, kur tavo kiekvienas rungtynes – laimėtas ar juolab pralaimėtas – visi aptarinės, ta komanda yra įdomi. Utenoje lūkesčiai gal visuomenės akyse buvo mažesni, bet klubas irgi lygiai taip pat ambicingas, kelia tikslus įkąsti visiems, ką matome ir šiais metais. Ir ten buvo tie lūkesčiai.

Čia, prisidėjus stipriam turnyrui, žinant kokia mūsų grupė Europos taurėje, veža tas, kad kiekvienos rungtynės yra aukščiausio lygio. Tas man labai patinka. Rezultatai yra banguojantys, bet sutinku su ta nuomone, kad ilgame sezone neturime labai užsihype‘inti po pergalių ir neliūdėti po pralaimėjimų. Tai yra nauja situacija, su tuo reikia mokėti susitvarkyti, bet viskas ateis per patirtį.

– Jūsų komanda iškart tapo viena labiausiai aptariamų viešojoje erdvėje, foninio triukšmo neturėtų trūkti. Ar išeina nuo to atsiriboti?

– Manau, kad gyvename tokiais laikais, kai neįmanoma visiškai nuo to atsiriboti. Neiname iki tokio lygio, kad draustume žaidėjams naudotis socialiniais tinklais. Gal vyriausiasis treneris kažkiek mažiau tam skiria dėmesio, bet per kitus trenerius ir štabo narius ta informacija ateina. Nuo to neapsiribosi.

Iš kitos pusės – turime kontroliuoti tai, ką galime kontroliuoti. Šiuo atveju tai yra mūsų treniruočių procesas, mūsų žaidimas. Visa kita, kas vyksta aplink... Naujas klubas, faktas, kad daugiau mažiau tokia reakcija bus. Kad ji tokia yra, vėlgi... Klubas yra matomas ir nuo to tik įdomiau.

– Europos taurėje atėjo laikas, kai norėdami kabintis į atkrintamąsias nelabai galite sau leisti pralaimėti. Ne už kalnų ir Citadele KMT ketvirtfinalio serija su Kauno „Žalgiriu“. Kaip komandai sekasi lipti iš duobelės? Ar jau matote pozityvių ženklų?

– Nesinori kažkuo skųstis, bet yra ir objektyvių priežasčių, kodėl esame įkritę į tą duobelę. Nemažai laiko ir dėmesio skiriame savianalizei po rungtynių – ir su štabu, ir su žaidėjais. Kaip ir rungtynėse su Badalonos „Joventut“, atrodo, esi rungtynėse, bet trumpos atkarpos tampa labai skausmingomis. Kuo greičiau sugebėsime išvengti tų atkarpų, tuo greičiau grįšime į pergalių kelią, neabejotinai. Turime tų bangavimų išvengti. Pozityvo, imant paskutines rungtynes, ar mačą su Tel Avivo „Hapoel“, kaip ir matome. Bet vėlgi, tai niekam neįdomu, nes rungtynes pralaimėjome.

Dėl tų ateinančių lemiamų kovų – žaidžiant Europos taurėje, mes, kaip naujokai, turintys daug debiutuojančių žaidėjų, į kiekvienas rungtynes žiūrime kaip į finalą. Pirmosios išvykos, pirmosios namų rungtynės, ažiotažas ir panašiai. Nemanau, kad ateinančios rungtynės kažkuo skirsis. Taip, jų svarba gal didesnė, bet nuo sezono pradžios į kiekvienas rungtynes žiūrime kaip į finalą.

– Šiemet itin daug kalbama apie jūsų komandos traumas, bet tikriausiai sunku nuo to atsiriboti, kai iškrenta lyderiai. Kaip, jūsų akimis, sveikiems žaidėjams sekasi užpildyti kitų batus? Galbūt jaučiasi, kad kai kurie žaidėjai turi daryti ne savo darbą?

– Kažkiek taip, bet visumoje esame patenkinti ir džiaugiamės kiekvieno pastangomis ir atsidavimu. Faktas, kad turi slinktis per pozicijas, per atsakomybes. Tas mums kažkiek kainuoja. Žaidėjai buvo įpratę atlikti vieną rolę, o dabar turi užpildyti kažkieno kito batus. Tai nėra lengva. Bet dabar ne laikas skųstis. Visi, kas supranta krepšinį, mato ir supranta mūsų situaciją. Visa kita rodo tik rezultatai.

– Tikriausiai juokaujant galima sakyti, kad jūsų komandos didžiausias kalėdinis noras – sveikata.

– Manau, kad taip, net ne juokaujant, o kalbant rimtai.

– „Betsafe-LKL“ rungtyniaudami Vilniuje dar nepralaimėjote, esate vieninteliai nesuklupę namuose. Ar galima sakyti, kad ši arena jau tapo jūsų tikraisiais namais, prisijaukinta erdve?

– Manau, kad taip. Kad ir neturime galimybių sportuoti dažnai šioje arenoje, bet žiūrovų sukuriama atmosfera, klubo pastangos paversti tą areną būtent mūsų namų arena, gera pradžia uždavė tą toną, kad ir žiūrovai noriau renkasi ir palaiko. Jaučiamės čia gana jaukiai, kaip namuose. Rezultatai skiriasi Europos taurėje, kur pralaimėjome kelias rungtynes iš eilės namuose, bet čia tikrai jaučiamės gana gerai.

– Šeštadienį susitinka dvi komandos, lipančios iš savo duobių. Varžovai jau dėjo pirmą žingsnį išsikapanodami mače su Ulmo „ratiopharm“, ko jums padaryti nepavyko. Kiek tokiais atvejais iškyla ne taktika, o noro ir pastangų faktorius?

– Manau, kad taip, ypač dabartinėje situacijoje. Kalbame apie mūsų problemas, bet „7bet-Lietkabelis“ jų turi ne ką mažiau. Paskutinėse rungtynėse Varnas patyrė traumą. Jie yra tokioje pačioje situacijoje, kaip mes, kai sezono pradžioje turėjome rungtynes su Stambulo „Bešiktaš“, kurias sugebėjome „nusilaužti“ ir tai davė toną tolimesnei eigai. „7bet-Lietkabelis“ sugebėjo laimėti tas rungtynes valios pastangomis, ne taktinėmis gudrybėmis.

Ir šeštadienio rungtynės bus būtent apie tai. Visų pirma, apie koncentraciją, apie „50 prieš 50“ situacijas, kas mums paskutinėmis rungtynėmis daug kainuoja, apie žaidėją prieš žaidėją, kontaktą prieš kontaktą. Daugiau kažkokių taktinių gudrybių per daug nebus šiose rungtynėse.

– Iš esmės žaisite dvigubą Europos taurės savaitę, kadangi abi komandos rungtyniauja šiame turnyre. Ar „7bet-Lietkabelį“ dėl šios priežasties stebite daugiau ir dažniau?

– Jau du kartus žaidėme su „Žalgiriu“, kartą su „Rytu“ po Europos taurės rungtynių. Tos dvigubos savaitės mums ne naujiena. Aišku, „7bet-Lietkabelis“ žaidžia tame pačiame turnyre kaip ir mes, tad kažkiek taip – stebime ir jų grupės varžybas. Bet tai mums nebus naujiena.

– Jums pačiam teko vadovauti uteniškiams ketvirtfinalio serijoje su N. Čanako vadovaujama Panevėžio ekipa, taip pat ne kartą susitikote su jo komanda darbuodamasis kaip asistentas. Kiek sunku ruoštis prieš šį strategą ir kaip aukštai jį reitinguojate lygos trenerių kontekste?

– Vertinu labai stipriai – jis vienas retų trenerių, kuris šeštus metus dirba Lietuvoje. Aišku, šiemet grįžo, bet tai vienas tų atvejų, kai žinai jo mintis ar idėjas, bet jis vis randa būdų tave nustebinti. Kiekvieną sezoną, net dabar, jam grįžus iš Turkijos, matai naujų dalykų, kurių jis įnešė į komandą, lyginant su ankstesniais sezonais. Tai treneris, kuris sugeba išlaikyti rėmus ir aiškų braižą, bet tuo pačiu įneša kažką naujo. Neperspaudžiant, tai vienas trenerių, prieš kurį yra labai nelengva ruoštis. Su juo tų dvikovų per tiek metų yra buvę daugybė, bet kiekvieną kartą sudėtinga ruoštis.

– Priešininkai nežiba gynyboje ir yra labiau į puolimą orientuota komanda. Kur slypi jų pagrindinės žaidimo gijos?

– Ta pagrindinė gija eilę metų yra ta pati – Gediminas Orelikas. Gali keistis žaidėjai, komandoje gali trūkti kūrėjų, bet jis yra tas žaidėjas, aplink kurį sukasi žaidimas. Nuopelnai tam pačiam Čanakui, kuris sustatė visą mechanizmą, kad viskas taip sukasi aplink Oreliką. Manau, kad čia panašumų yra daug. Prisidėjo ir Deividas Sirvydis, kuris perimetre įnešė komandai laisvumo ir galimybių, Paulius Valinskas lygiai taip pat. Komandoje gal nėra daugiau kuriančio ir valdančio žmogaus, bet tą kompensuoja kiti žaidėjai kitose pozicijose, o tai yra trenerio nuopelnas.

– Pirmasis tarpusavio mačas buvo įspūdingas trileris su dviem pratęsimais. Žinoma, tada „7bet-Lietkabelį“ dar treniravo R. Štelmaheris, o jūs netekote ne tik Artūro Žagaro, bet ir R. Sulaimono. Ar šios rungtynės dar gyvuoja žaidėjų galvose ir turės įtakos artėjančioje dvikovoje?

– Sunku pasakyti. Turime daug rungtynių, kartais būna sunku prisiminti, su kuo žaidei prieš savaitę, nes rungtynės veja rungtynes. Netekčių yra ir daugiau – tada mums labai padėjo ir Egidijus Mockevičius. Varžovai irgi pasikeitė. Tam tikrus momentus mes iš tų rungtynių paimsime ir panaudosime, bet manau, kad šios rungtynės bus visiškai kitokios.