Nežinoma LKL akademijos pusė

Rudenį LKL akademija po savo sparnu priglaudė 14 krepšinio entuziastų ir studentų, kurių pagrindinė užduotis buvo visapusiškai padėti LKL krepšinio klubams. Visi tuomet kalbėjo apie patirtį ir sunkų darbą, tačiau niekas nesakė, jog vesime krepšininkams dainavimo pamokas, važinėsime naujausiais „Mercedes–Benz“ automobiliais ar teiksime aukso medalius SIL–Karaliaus Mindaugo taurės nugalėtojams.

Esu Benita Balsytė, 19-metė studentė iš Kauno, ir aš taip pat buvau tarp tų 14-kos naujai iškeptų akademikų, nė velnio nenutuokiančių, jog ne vien planus ir ataskaitas reikės sudarinėti. Tačiau praėjo penki mėnesiai ir per juos įgijome neįkainojamos patirties, įveikėme didžiausius iššūkius bei patyrėme daugybę nuotykių, kurių tikrai nebuvo įrašyta LKL akademijos atmintinėje.

Šiandien rašydama dienoraštį pristatau jums LKL akademijos veiklą ir atskleidžiu mūsų veiklos užkulisius.

Pirmasis mūsų sukurtas renginys tapo lengvu šoku visiems akademikams. Šventinės rungtynės – viena didžiausių LKL akademijos dovanų klubams, kai per rungtynes suorganizuojama neeilinė krepšinio šventė su įvairiais atlikėjais, žaidimais, pramogomis bei daug prizų.

Šios Šventinės rungtynės Prienuose pareikalavo daug darbo ieškant rėmėjų, kuriant planus ir siekiant į areną pritraukti kuo daugiau žmonių (prisiminkime, jog tuomet dar nebuvo pilnų salių masalo – Ballų).

Marketingo grupei atstovaujantis Simonas pripažino, jog ieškant rėmėjų, sunku buvo „perlipti per save“ ir pristatyti projektą verslininkams. Ir čia gavome pirmą pamoką – nors ir pasieki susitarimą, gali likti it musę kndęs. Likome be apšvietimo Šventinėse rungtynėse. Kitaip sakant – be jokios šventės. Taip nutiko ir mums.

Tačiau yra ir kita medalio pusė.

Filmuojant kalėdinį kvietimą į Šventines rungtynes, ruošėme Prienų–Birštono „Vytauto“ krepšininkus kalėdinei nuotaikai. Vyniojome ant jų tarsi ant eglučių girliandas, galvas puošėme nykštukų kepurėmis, sužinojome, kokias geriausias Kalėdų dovanas yra gavę ir net mokėme juos dainuoti.

Tikiu, kad tiek jie, tiek ir mes dar ilgai atsiminsime žymiąją „Kalėdų naktį tylią“ krepšininkų versiją.

Su nemažai iššūkių susidūrėme ir SIL–Karaliaus Mindaugo taurėje. Joje mes, akademikai, gavome skirtingus darbus, o mane net pakvietė dirbti renginio organizatorių asistente. Taip, viso turnyro organizacinės paslaptys tapo prieinamos būtent man!

Turnyro metu, be įprastų koordinavimo darbų, gavau galimybę ir klausytis „Oro karaliaus“ juokelių apie kitus krepšininkus, ir ruošti apdovanojimus, teikti pirmąją pagalbą antakį per pertraukėlės šokį prasiskėlusiai šokėjai bei spręsti, ką daryti su treneriais, negavusiais jokios rūbinės.

Antakį užbintavome, teisėjams atidavėme savo, organizatorių kambarėlį, teko padirbėti ir koridoriuose. Tačiau svarbiausia – viską išsprendėm. SIL–Karaliaus Mindaugo taurė tikrai išmoko, kaip tapti nors ne Barbe, bet bent jau devyndarbe.

Su LKL akademija taip pat užsibrėžėme įgyvendinti unikalų ir Lietuvoje dar nepristatytą projektą, reikalaujantį bent 15 tūkst. eurų rėmėjų investicijų. Tokios pinigų sumos turbūt gyvenime nė vienas nesame matę, tačiau jau kuriame planus, kaip dėl jų sukursime renginį, kuris lygiuosis į ryškiausius NBA šou.

Nors projektas – vis dar didžiulė paslaptis, galiu išduoti, jog Šventinės rungtynių renginys prieš jį atrodo tarsi nerangus mažasis broliukas. Apie ką kalbame? Susisiekite su LKL komanda dėl rėmimo ir mielai papasakosime apie projektą.

Tačiau viską apibendrinus, didžiausias ir smagiausias iššūkis LKL akademijoje –visada išlikti kūrybiškiems.

„Juk mes, LKL akademijos dalyviai, esame suburti, kad įneštumėme į LKL kažką naujo, kažką nematyto, – mūsų veiklą apibūdino organizavimo grupės narė Karina. – Tad vykdydami užduotis, negalime tenkintis pirmomis į galvą šaunančiomis idėjomis – jos jau visiems girdėtos.“

Mąstydami kitaip nei visi, pranokstame ne tik akademijos organizatorių, bet ir savo lūkesčius. Taip nuolat tobulėjame, kadangi LKL akademija suteikia kur kas daugiau nei žinių apie sporto vadybą. Galiu drąsiai sakyti, kad jau dabar įgavome tikrai visapusiškos patirties.

Kur daugiau mokysi Edviną Šeškų dainavimo pamokų?

O patys iššūkiai – tai ne kas kita, kaip vertingos pamokos, kurios neleidžia mums stovėti vietoje. Juk juos įveikęs gauni neįkainojamų žinių. O tuomet, kaip dalyvė Karina pasakė, „jautiesi žengęs mažą žingsnelį svajonės link“.