Skaudų dūrį nuo "Nevėžio" gavęs D.Adomaitis: čia yra mano kaltė

Vilniaus „Rytas“ prieš mėnesį dramatiškai išsigelbėjo prieš „Šiaulius“, kuriuos po pratęsimo nugalėjo tik 100:96. Praėjusį sekmadienį vilniečiai vos nenudegė ir Utenoje, kur dar ketvirtojo kėlinio viduryje turėjo 14 taškų deficitą, bet galiausiai sugebėjo palaužti „Juventus“ ekipą.

Vis tik trečias kartas nemelavo – itin slogiai atrodžiusi sostinės ekipa namie 68:70 nusileido absoliučiam LKL autsaideriui Kėdainių „Nevėžiui“, rašo ALFA.LT.

Skaudų antausį nuo komandos, nutraukusios savo 12 pralaimėjimų seriją ir laimėjusios pirmąsyk per tris mėnesius, gavusio „Ryto“ strategas Dainius Adomaitis prisiėmė kaltę bei aiškino tokį rezultatą žaidėjų nenusiteikimu

„Čia buvo vienos iš tų rungtynių, kai išėjome į aikštę ir neatlikome savo darbo. Gali daug ką kalbėti, grįžti prie tų pačių situacijų, ką kalbėjome ir akcentavome, bet ne apie tai kalba. Čia yra paprasčiausiai charakteris nusiteikimas toks, koks turi būti – šiandien, deja, to nebuvo ir čia yra mano kaltė“, – tikino treneris.

Rungtynių metu jam teko griebtis ir nesuplanuotų manevrų – aikštėje net 14 minučių praleido jaunasis Einaras Tubutis, turėjęs pavaduoti nugaros skausmus pajutusį ir vos pusę kėlinio žaidusį Artiomą Parachovskį bei pražangų prisirinkusį Martyną Echodą.

„Čia gali ieškoti daug pasiteisinimų, bet ne tai yra svarbiausia. Jokio skirtumo, kas žaidžia aikštelėje, tu paprasčiausiai turi jausti atsakomybę savo darbui, prieš savo sirgalius savo namų aikštelėje. Turi arti aikštelėje“, – piktas kalbėjo D. Adomaitis, po tokių rungtynių nė nebandęs ieškoti pozityvumo.

Gerokai pakilesnės nuotaikos po rungtynių buvo „Nevėžio“ strategas Darius Dimavičius. Jis pasidžiaugė pagaliau nutraukta nesėkminga serija ir paaiškino pergalės priežastis.

„Tikrai džiaugiuosi pergale, ilgai jos laukėme. Būčiau kaip treneris įėjęs į klubo antirekordų suvestinę, – šypsojosi strategas. – Pagaliau žaidėme kaip komanda. Su vyrais buvo rimtas pokalbis po pralaimėjimų „Žalgiriui“ ir „Lietkabeliui“, nes buvome subyrėję iš vidaus kaip komanda. O dabar pradėjome gintis, kas buvo akcentuota, jog norėdami laimėti turime pradėti gintis – laimi ne puolimas, kaip kai kurie žaidėjai įsivaizdavo, o gynyba.“