Dvi aklinas sienas vienu mostu prakirtęs lenkų kapitonas: esame čempionato Pelenė

Daugiau nei pusė amžiaus prabėgo nuo to laiko, kai Lenkija pastarąjį kartą buvo Europos krepšinio čempionato stipriausiųjų ketverte. Pietiniai Lietuvos kaimynai tarp elito sugrįžo tada, kai mažiausiai buvo galima tikėtis, o Mateuszas Ponitka atliko dar ir antrą beveik neįsivaizduojamą žygdarbį, rašo Krepšinis.lt.

Lukai Dončičiui, Gianniui Antetokounmpo ar Nikolai Jokičiui trigubas dublis Europos pirmenybėse ir toliau išlieka tik siekiamybė. Kurios taip ir neįkando virtinė ankstesnių kartų pirmtakų: nuo Arvydo Sabonio iki Dirko Nowitzkio.

1993 bei 1995 metais tai sugebėjo padaryti dvi Kroatijos legendos: Stojko Vrankovičius ir Tony Kukočius.

2017-aisiais į šią garbingą gretą netikėtai įsispraudė mažai kam žinomas rumunas Andrei Mandache: rungtynėse su Juodkalnija gynėjas sukaupė 14 taškų, 10 atkovotų kamuolių ir 12 rezultatyvių perdavimų.

Bet tas mačas jo komandai nieko nebelėmė, ir pralaimėjusi Rumunija čempionate liko priešpaskutinė.

M. Ponitkos pavardė į atmintį turėtų įsirėžti kur kas giliau.

26 taškų, 16 atkovotų kamuolių, 10 rezultatyvių perdavimų ir 41 naudingumo balo vertės benefisu 29-erių puolėjas ketvirtfinalyje sudaužė Slovėnijos viltis apginti čempionų titulą.

„Tai – pirmas trigubas dublis mano gyvenime, nesitikėjau, kad pasieksiu jį Europos čempionate. Bet dabar mano galvoje sukasi rungtynių scenarijus ieškant atsakymo, kodėl taip greitai išbarstėme turėtą persvarą. Paklauskite rytoj, kaip jaučiuosi – galbūt viskas jau bus atsistoję į savo vietas, ir jausiuosi taip, kaip ir priderėtų tokia proga“, – po rezultatu 90:87 pasibaigusio mačo dar pasimetęs įvykių gausoje buvo M. Ponitka.

Iš anksto nurašyti lenkai tiesiog triuškino Luka Dončičiaus kariauną pirmoje rungtynių dalyje, kuomet pirmavo 23 taškų skirtumu.

Viso sukaupto pranašumo jie neteko trečiame ketvirtyje, nepaisant to, per paskutines 10 minučių sugebėjo pasiųsti Slovėniją į antrą nokdauną.

„Buvau šiek tiek nustebintas mūsų žaidimo pirmoje pusėje. Pirmavome 20 taškų skirtumu prieš titulą ginančią komandą – to šiame turnyre dar nebuvo. Trečiame kėlinyje jie pradėjo mus spausti – tikėjomės to, tik galbūt galėjome taip greitai neprarasti iniciatyvos. Bet reikia turėti omenyje, kad anksčiau nesame buvę tokiose situacijose, juk dažnai nežaidžiame ketvirtfinaliuose. Taigi, viskas suprantama.

Nesugebėjome nusiraminti ir žaisti pagal savo derinius. Aikštėje sakiau A. J. Slaughteriui, kad mums tik reikia truputį pakentėti, nes slovėnai irgi nepajėgs taip agresyviai žaisti visus du likusius kėlinius, anksčiau ar vėliau turėsime savo progą suduoti lemiamą smūgį. Ir ta proga atėjo paskutiniame ketvirtyje“, – prisiminė klubo šiuo metu neturintis rinktinės kapitonas, praėjusį pavasarį dėl karo Ukrainoje palikęs Sankt Peterburgo „Zenit“ (Rusija).

„Buvo beprotiška galvoti, kad mes taip sunaikinsime Slovėniją per pusę rungtynių. Dar labiau neįtikėtinas šaltakraujiškumas, kurį pademonstravome, kai slovėnai mus pasivijo.

Bet tai – ne atsitiktinumas. Tikiuosi, kad visi kritikai dings iš krepšinio, nes mes užčiaupėme jiems burnas. Tikiuosi, kad ši pergalė suvienys Lenkijos krepšinio visuomenę ir leis ilgai išlikti panašiame lygyje“, – į padebesius kilo nugalėtojų treneris iš Kroatijos Igoris Miličičius.

Jo komanda išties turi priežasčių skrajoti padangėse. Lenkija tarp keturių pajėgiausių Europos čempionato komandų nebuvo nuo 1971 metų, kai turnyras taip pat vyko Vokietijoje.

Net ir ketvirtfinalyje lenkai prieš tai paskutinį sykį žaidė dar 1997-aisiais.

Tiesa, praėjusiame pasaulio čempionate, kuriame pasirodė po 52-ejus metus trukusios pertraukos, komanda jau pažvangino ginklais, užėmusi aštuntą vietą.

Vis dėlto pačioje Lenkijoje mažai kas manė, jog šįkart pavyks pakartoti bent ką nors panašaus, nekalbant apie dar vieną žingsnį į priekį.

Tiesa, trečiadienį tautiečius „Mercedes-Benz“ arenos tribūnose jau palaikė nebe ankstesnė saujelė Lenkijos gerbėjų, ir krepšininkai viliasi, jog artėjant savaitgaliui jų per sieną patrauks dar daugiau.

„Mums patiems ši pergalė reiškia viską, o dėl visos šalies spręsti sunku. Krepšinis nėra labai populiarus Lenkijoje, bet galbūt tai greitai pasikeis. Juk tai – istorija. Prieš savaitę sakiau, kad kiekvienas turnyras turi savo Pelenę, ir štai mes čia – esame šio čempionato Pelenė“, – sakė M. Ponitka.

Dabar jo ekipai beliko pažvelgti dar giliau į praeitį. Europos čempionato medalių Lenkija nėra laimėjusi nuo bronzinių 1967-ųjų, tad privalės pamėginti pasinaudoti netikėtai atsiradusia proga.

Pusfinalyje lenkai galynėsis su Prancūzija, kuri pirmame trečiadienio ketvirtfinalyje po pratęsimo 93:85 išsikapstė prieš Italiją.

Kitą pusfinalio porą sudarys Ispanija ir šeimininkė Vokietija. Kovos dėl vietos finale vyks penktadienį.

Primename, kad aštuntfinalyje slovėnai 88:72 pranoko belgus, o lenkai 94:86 eliminavo ukrainiečius.