Eurolygos finalo ketverto intrigos: Željko rūpesčiai, paskutinis graiko šansas ir favoritų medžioklė

Europos krepšinio gerbėjų akys šįvakar kryps į Vitoriją, kur santykius ims aiškintis keturios geriausios šio sezono Eurolygos ekipos.

Pirmą kartą į baskų kraštą Ispanijoje atkeliavęs finalo ketvertas startuos dviem pusfinalio susitikimais, kuriuose susikaus dvi Turkijos komandos – Stambulo „Fenerbahče“ ir to paties miesto „Anadolu Efes“ – bei Rusijos ir Ispanijos superklubai – Maskvos CSKA ir Madrido „Real“.

Alfa.lt pažvelgė į keturias Vitorijos „Fernando Buesa“ arenoje rungtyniausiančias ekipos ir atrinko įdomiausias finalo ketverto intrigas.

Ar suveiks Željko magija?

„Fenerbahče“ krepšininkai reguliariajame sezone pasiekė net 25 pergales, nė sykio nesuklupo namie ir užfiksavo geriausią rezultatą naujojo formato Eurolygoje.

Ketvirtfinalyje Turkijos čempionai pralaimėjo vieną mačą namie, tačiau galiausiai susitvarkė su aršiai nusiteikusiu Kauno „Žalgiriu“ ir žengė į finalo ketvertą, kur Željko Obradovičiaus auklėtiniams turėjo būti klijuojama favoritų etiketė.

Visgi situacija per kelias savaites pasikeitė. Į Vitoriją „Fenerbahče“ atvyko be Luigi Datomes ir Joffrey Lauvergne‘o, tik prieš pat rungtynes paaiškės, ar galės žaisti ir Janas Vesely bei Nikola Kaliničius, tad Ž. Obradovičiaus laukia itin sunki užduotis siekiant sulipdyti čempionišką komandą iš likusių jos dalių.

10-ojo Eurolygos trofėjaus sieksiantis serbas praeityje jau yra įrodęs, kad stipriausiu žemyne gali tapti net ir neturėdamas pajėgiausių žaidėjų – tą jam buvo pavykę padaryti su Belgrado „Partizan“ ir Badalonos „Joventut“ klubais.

Visgi pastaraisiais metais Željko buvo įpratęs savo dispozicijoje turėti vienus aštriausių ginklų, tad šįsyk jam teks ne tik pasikliauti septintosios pergalės iš eilės Eurolygos pusfinalyje sieksiančiu aikštės generolu Kostu Slouku, bet ir iš rankovės išsitraukti papildomų ginklų.

Jais gali tapti iki šiol kiek menkesnius vaidmenis vaidinę žaidėjai – Erickas Greenas, nuolat svarbiausiuose susitikimuose sužibantis Bobby Dixonas ar jau ketvirtfinalyje „Žalgirį“ baudęs Marko Guduričius. Visgi svarbiausiu „Fenerbahče“ žmogumi lemiamose sezono kovose neabejotinai bus Željko, bandysiantis nuvairuoti savo nukraujavusią komandą į dar vieną titulą.

Ar Dimitriui Itoudžiui ir CSKA pavyks atsikratyti nevykėlių etiketės?

„Raudonarmiečiai“ finalo ketverte žais jau 16-ąjį kartą per pastaruosius 17 metų, tačiau iki šiol pasirodymai svarbiausiose sezono kovose jiems nebuvo itin sėkmingi.

CSKA net 9 kartus iš kovos dėl titulo pasitraukė pusfinalyje, dar tris sykius suklupo finale ir tik triskart laimėjo turnyrą. Kaip jau eilę metų didžiausiu biudžetu visoje Europoje disponuojančiam klubui tai – ne patys maloniausi rodikliai.

Tad nors į Vitoriją maskviečiai atvyksta reguliariajame sezone likę antri, būtent CSKA klubą neabejotinai slėgs didžiausia įtampa. O ypač tai pasakytina apie komandos strategą Dimitrį Itoudį, kuriam tai gali būti paskutinis šansas, siekiant išsaugoti „raudonarmiečių“ laivo kapitono postą.

Penktą sezoną Maskvoje dirbantis graikas tris iš keturių kelionių Eurolygoje baigė pusfinaliuose ir tik 2016-aisiais jam pavyko tapti Eurolygos čempionu – tuomet finale po pratęsimo buvo palaužta „Fenerbahče“.

Nors manyta, kad D. Itoudis savo pareigų neteks jau pernai, kuomet Belgrade CSKA ne tik pralaimėjo pusfinalį prieš „Real“, bet ir suklupo mažajame finale prieš „Žalgirį“, CSKA prezidentas Andrejus Vatutinas suteikė graikų specialistui paskutinį šansą.

Visgi neabejojama, kad D. Itoudžiui juo nepasinaudojus, jo galva kris ir CSKA ims dairytis naujo stratego. Tad Vitorijoje, kurioje prieš vietos „Baskonią“ Rusijos klubas šį sezoną jau žaidė tris susitikimus, „raudonarmiečius“ ir jų strategą slėgs didžiulė įtampa ir atsakomybė.

Ar Pablo Laso įrašys savo pavardę į elitinių trenerių būrį?

Kai kalbama apie ryškiausias Europos trenerių pavardes, Pablo Laso dažnai būna užmirštamas ir neįtraukiamas greta tokių strategų, kaip Ž. Obradovičius, Šarūnas Jasikevičius ar Xavi Pascualis.

Vis tik Madride jau aštuntą sezoną besidarbuojantis baskas kalba ne žodžiais, o darbais. Savo gimtojoje Vitorijoje P. Laso sieks jau trečio Eurolygos titulo per paskutinius penkis sezonus, o sėkmės atveju jis įsirašytų į itin privilegijuotą kompaniją Eurolygos istorijoje.

Bent tris stipriausio Senojo žemyno turnyro trofėjus savo biografijose turi vos šeši strategai – Ž. Obradovičius (9), Ettore Messina, Božidaras Maljkovičius, Pedro Ferrandizas, Aleksandras Gomelskis (visi – po 4) ir Aca Nikoličius (3). Tik trenerių olimpo korifėjais laikomi Ž. Obradovičius ir E. Messina daugiau nei po du titulus iškovojo šiame amžiuje, kai Eurolyga atvertė savo moderniosios istorijos etapą.

Tiesa, nė vienas iš jų per tuos beveik du dešimtmečius nesugebėjo užfiksuoti to, ko Vitorijoje sieks P. Laso. „Real“ strategas gali tapti vos antruoju po Pini Gershono, kuriam pavyktų Eurolygą laimėti antrus metus iš eilės – žydui su Š. Jasikevičiaus pagalba tą pavyko padaryti 2004 ir 2005 metais vadovaujant Tel Avivo „Maccabi“.

Tad nors P. Laso neturės Lukos Dončičiaus, ant kurio kupros „Real“ nuskriejo iki trofėjaus praėjusiame sezone, Sergio Llullo sugrįžimo sulaukę „karaliai“ gali tikėtis, jog sėkmę pastaraisiais metais jiems nešantis strategas atvairuos šią ekipą ir iki dar vieno istorinio pasiekimo.

Ar buvusio žalgiriečio kariauna sudrums favoritų ramybę?

Jei „Fenerbahče“, CSKA ir „Real“ krepšininkai prie įprasta gegužės mėnesio rutina tapusio finalo ketverto jau spėjo priprasti, tai viena ekipa jame jausis kaip neapsiplunksnavęs viščiukas. „Anadolu Efes“ į Eurolygos pusfinalį nebuvo patekęs dar nuo tada, kai ULEB ir FIBA pešėsi dėl pajėgiausio žemyno turnyro rengimo teisių – 2000-2001 m.

Per ilgus metus „Anadolu Efes“ spėjo užleisti pajėgiausios Stambulo ekipos vardą kaimynams iš azijietiškosios miesto dalies, tačiau šiemet Erginas Atamanas ir galingai sukomplektuota jo komanda sugrąžino šlovę ir į „mėlynąją“ Stambulo dalį.

Iš turnyrinės lentelės dugno, kuriame tūnojo dar praėjusiame sezone, šovusi „Anadolu Efes“ į Vitoriją atvyko kaip tamsusis arkliukas, tačiau nurašyti šios komandos ekspertai neskuba.

Pirmoji to priežastis – jau minėtosios „Fenerbahče“ traumos, tačiau pagrindo prognozuoti „mėlynųjų“ pergalę pusfinalyje suteikia ir galingas jų pačių pasirodymas reguliariajame sezone ir ketvirtfinalyje.

Praėjusiais metais „Žalgiryje“ dar žaidusio Vasilije Micičiaus, kuris buvo išrinktas į antrąjį simbolinį geriausių turnyro žaidėjų penketą, vedama „Anadolu Efes“ demonstruoja itin patrauklų akiai žaidimą, paremtą kamuolio judėjimo ir tolimais metimais, o prieš sezoną daugelio nurašytas ir kritikuotas treneris E. Atamanas pamažu atgavo pasitikėjimą ir dabar jau yra šlovinamas vieną geriausių sezoną išgyvenančio klubo sirgalių.

„Anadolu Efes“ šiame sezone net ir žaisdami prieš pajėgiausios sudėties „Fenerbahče“ šią per šešis susitikimus nugalėjo triskart, tad dar vienos pergalės Eurolygos pusfinalyje sieksianti komanda padarys viską, kad Vitorijoje būtų laimėta dar sykį ir pasiektas finalas, ko šio klubo istorijoje dar nėra buvę.