FIBA vadovas – apie Dončičiaus gestą, "natūralizaciją" ir čempionatą futbolo perbristoje dykumoje

Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) seka futbolo pėdomis, patikėjusi 2027 metų pasaulio čempionatą surengti Katarui. Nors dėl to teko smarkiai pažeisti kontinentinės rotacijos principą – trečią kartą iš eilės pirmenybės vyks Azijoje, rašo Krepšinis.lt.

Po ketverių metų aplankyti Katarą, kuriame pernai vyko pasaulio futbolo čempionatas, nusprendė praėjusį mėnesį posėdžiavęs FIBA kongresas.

Sekmadienį, kai Maniloje finišuos Filipinuose, Džakartoje ir Japonijoje nuo rugpjūčio pabaigos virusios pasaulio krepšinio pirmenybes, spaudos konferencijoje dalyvavęs FIBA generalinis sekretorius Andreas Zagklis sulaukė ne vieno klausimo apie tokį pasirinkimą.

43-ejų graikas teigė Katarą traktuojantis kaip kito regiono – Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos – dalį.

„Čia mes dar nebuvome įkėlę kojos, pirmą kartą pasaulio krepšinio čempionatas vyks arabų pasaulyje. Bus karšta, bet labai patogu tikriems krepšinio mėgėjams, kurie visą turnyrą galės išvysti viename vieninteliame mieste“, – pažymėjo A. Zagklis.

2027 metais 32 komandos konkuruos keturiose Kataro sostinės Dohos arenose.

Rimtų konkurentų kovoje dėl teisės priimti turnyrą Kataro šeichai neturėjo – bendrą Argentinos ir Urugvajaus paraišką dėl finansinių problemų atsiėmė patys teikėjai, ankstyvoje fazėje galimybe organizuoti pirmenybes domėjosi kelios Europos šalys, bet formaliai savo kandidatūrų taip ir nepristatė.

Tad čempionatas Azijoje vyks trečią kartą iš eilės – 2019-aisiais jį rengė Kinija. Nors pats A. Zagklis pripažįsta, kad krepšinio vystymui Rytų ir Pietryčių Azijos regione pasaulio pirmenybės lauktos įtakos nepadarė – bet teisina tai COVID-19 pandemija.

Sekmadienį jam taip pat teko teisintis dėl to, jog net krepšinį įsimylėjusiuose Filipinuose arenų tribūnos retai kada lūždavo nuo žiūrovų.

Anot faktinio FIBA vadovo, Okinavoje tribūnų užpildymas siekė 85 proc., Džakartoje – per 60 proc., tuo metu Manilos skaičių jis nepateikė, motyvuodamas dvejomis dar likusiomis sužaisti rungtynėmis.

A. Zagklis sutiko su kritika, jog neišvengta klaidų nustatant bilietų kainas – filipiniečiai skundėsi, jog jos gerokai per didelės.

Artimiausiais mėnesiais FIBA turės parinkti keturis olimpinės atrankos turnyrų organizatorius. Generalinio sekretoriaus teigimu, bus mėginama atsižvelgti į geografinį principą ir išskirstyti turnyrus po kelis žemynus, vis dėlto lemiamas faktorius – kitas.

„Viskas priklausys nuo iškeltų kandidatūrų. Taisyklės neverčia atrankos varžybų rengti skirtinguose žemynuose. Tai – pageidautina, bet svarbiausia – pasiūlytos sąlygos“, – pažymėjo graikas.

Delfi jau rašė, jog Lietuvos krepšinio federacija (LKF) skeptiškai vertina galimybę antrą kartą iš eilės namuose organizuoti olimpinį atrankos turnyrą. LKF generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną atbaido dideli kaštai, jo skaičiavimu, siekiantys 4 mln. eurų.

Kartu su Lietuvos rinktine paskutinių keturių vietų kitų metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse ateinančią vasarą sieks dar 23 komandos.

Paklaustas, kaip vertina akivaizdų faktą, jog ryškiausios krepšinio žvaigždės mieliau veržiasi į olimpines žaidynes nei pasaulio čempionatą, kuris yra pagrindinis pačios FIBA pajamų šaltinis, A. Zagklis teigė, jog vis dėlto šių varžybų simbiozė yra naudinga.

„Pasižiūrėkite, kaip olimpinių kelialapių bei vietų atrankos turnyruose dalybos pagyvino šias pirmenybes, kokia kova virė ir dėl pozicijų antroje galutinės lentelės pusėje. Labai sunku būtų paaukoti ryšį tarp dviejų svarbiausių krepšinio turnyrų. Užduotis mums – pritraukti geriausius žaidėjus gerinant jų dalyvavimo sąlygas, kad jie norėtų sugrįžti, suprasdami, jog daugiau niekur nepatirs tokių jausmų, kokie apima atstovaujant savo šaliai.

Dėl to turnyro dalyviams šiemet gerokai sumažėjo perskridimų tarp miestų. Ir beveik nebuvo komandų, kurioms reikėtų žaisti dvi dienas iš eilės, išskyrus Latviją bei Slovėniją. Pirmą kartą žaidėjai komandų viešbučiuose gyveno po vieną kambaryje, jiems buvo sukurtos specialios poilsio erdvės, kuriose buvo visko – nuo baro iki kirpyklos“, – dėstė FIBA „galva“.

Komentuodamas visada jautrią krepšininkų „natūralizacijos“ temą, jis teigė nematantis reikalo nei griežtinti, nei švelninti taisyklių – priklausomai nuo individualios situacijos, to reikalauja kai kurios šalys.

„Neketiname sekti FIFA pavyzdžiu ir leisti „natūralizuoti“ tik žaidėjus, turinčius kraujo ryšių su naująją šalimi. Jei taip pasielgtume krepšinio vystymas kai kuriose valstybėse smarkiai nukentėtų.

Mūsų taisyklė elementari: leidžiame turėti vieną „natūralizuotą“ žaidėją komandoje. Šio skaičiaus nei didinsime, nei mažinsime. Visiems kitiems krepšininkams galioja paprasta taisyklė: jei kažkokios valstybės pasą gavo jau sulaukęs 16 metų, tuomet jo ryšiai su ta šalimi atidžiai įvertinami.

Visi bando palenkti šią taisyklę savo naudai, tik niekas nepasiūlo varianto, kuris žaidimo taisykles padarytų sąžiningesnes visiems. Bet mes tikrai esame susirūpinę, kad „natūralizacija“ nebūtų piktnaudžiaujama, kad neatsidarytų Pandoros skrynia – to mes neleisime“, – komentavo A. Zagklis.

Jis taip pat santūriai reagavo žurnalisto primintas apie ketvirtfinalyje su Kanada dėl teisėjavimo susinervinusios Slovėnijos superžvaigždės Luka Dončičiaus atsigręžus į FIBA ložę parodytą pinigų gestą.

„Nemanau, kad turiu ką pasakyti. Kaip žaidėjai elgiasi ant parketo, vertina teisėjai. Jie valdo situaciją, o gyvenimas tęsiasi“, – nedaugžodžiavo A. Zagklis.