Po žygio Eurolygoje – klaustukas dėl Evanso, diskusija dėl Sirvydžio ir Normanto kandidatūra

Nors Eurolygos atkrintamosiose Kauno „Žalgiriui“ nepavyko dar kartą nustebinti ir bent kartą įkąsti Šarūno Jasikevičiaus „Barcelonai“, Kazio Maksvyčio pajėgos nusipelno pačių aukščiausių balų. Pasibaigus tarptautiniam sezonui – proga įvertinti komandos stiprybes ir silpnąsias vietas, rašo Krepšinis.lt.

Tad kaip galėtų keistis Kauno ekipos sudėtis, kad ir kitą sezoną žalgiriečiai galėtų džiuginti sirgalius kova dėl vietų atkrintamosiose?

Mintimis apie „Žalgirio“ kelią Eurolygoje, atkrintamųjų seriją ir galimus pokyčius komandoje laidoje „Delfi tema“ pasidalino komentatorius Vaidas Čeponis bei Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorius, dėstytojas, krepšinio ekspertas Rūtenis Paulauskas.

Jis nebuvo sužavėtas Isaiah Tayloro vadovavimu komandai trečiosiose rungtynėse.

Nors I. Tayloras visas ketvirtfinalio serijos rungtynes pradėjo starto penkete, tačiau nė karto nežaidė ilgiau nei 15 minučių. Atletui iš JAV esant aikštėje, „Žalgirio“ atakos dažnai strigo, buvo prarandami kamuoliai, atliekami neparuošti metimai.

Efektyviau žaidimą organizavo Lukas Lekavičius ir Tomas Dimša, todėl amerikietis pirmame mače žaidė vos 6, antrame – 15, o trečiame – 13 minučių.

Slogios I. Tayloro serijos atspindys buvo ir trečiadienį Kaune sužaistas paskutinysis serijos mačas – per pirmas septynias jo minutes žalgiriečiai pataikė tik vieną metimą ir atsiliko 3:13. Nors nuo suolo kilę L. Lekavičius ir T. Dimša pagyvino žaidimą ir grąžino kauniečius į kovą, „Žalgiris“ galiausiai krito 66:77 ir ketvirtfinalyje buvo eliminuotas 0-3.

„Turbūt tai buvo paskutinis I. Tayloro šansas, kada dar daugiau turės tokią galimybę įrodyti savo vertę tokiame lygyje. Tai buvo tam tikra loterija. Jei „Žalgiris“ būtų laimėjęs, mes būtume vertinę kitaip.

Man šiek tiek apmaudu dėl Dovydo Giedraičio, kuris trečiadienį nebūtų prasčiau pasirodęs nei I. Tayloras. Mano manymu, D. Giedraitis kitą sezoną bus vienas svarbiausių „Žalgirio“ žaidėjų.

Taip pat tai ir „Žalgirio“ svarbus tarpsezonio klausimas, susijęs su Keenanu Evansu, kaip po traumos jam seksis grįžti į rikiuotę?

Bus viskas puiku, jei K. Evansas pirmoje sezono pusėje įgis gerą sportinę formą. Jei ne, reikės kažką daryti. Eurolygos tendencijos labai aiškios. Svarbūs trys įžaidėjai, jei nori konkuruoti su Eurolygos grandais.

Praėjo tie laikai, kai prieš keliolika metų pakako vieno įžaidėjo, Šarūno Jasikevičiaus ar Vassilio Spanoulio, iš esmės viskas buvo lipdoma aplink juos.

Atsirado kita tendencija, kai Maskvos CSKA ėmė žaisti su Nando de Colo ir Milošu Teodosičiumi – dviem stipriais įžaidėjais.

Dabar tai normali praktika. Matome, Thomas Walkupas žaidžia su Kostu Slouku, žiūrint į „Barceloną“ – Nikolas Laprovittola ar Rokas Jokubaitis ir Tomašas Satoransky.

Tos tendencijos labai aiškios. „Žalgirio“ atveju, žaisti su Luku Lekavičiumi ir greta jo turėti Tomą Dimšą bei Dovydą Giedraitį... sunkus išsigelbėjimo klausimas“, – kalbėjo R. Paulauskas.

Jam pritarė V. Čeponis, kurio manymu I. Tayloras nebus „Žalgiriui“ reikalingas, jei K. Evansas po traumos demonstruos gerą sportinę formą.

„Lukas Lekavičius ir I. Tayloras man tokie combo stiliaus gynėjai, nėra kūrėjai. Gali atlikti daug rezultatyvių perdavimų, kai veržiasi bei pritraukia du varžovus ir nusimeta kamuolį laisvam komandos draugui. Bet jie nėra labai geri kūrėjai. Pritariu Rūteniui, daug komandų žaidžia trimis gynėjais vienu metu, turinčiais kūrybiškumo gyslelę“, – pastebėjo Vaidas Čeponis.

Pats K. Evansas po viešnagės tėvynėje grįžo į Kauną ir „Žalgirio“ dvikovą stebėjo gyvai arenoje. Krepšininkas Izraelio žurnalistui dar pavasario pirmoje pusėje yra minėjęs, kad ketina likti Kaune artimiausią sezoną.

„Bet nėra aišku, kaip po tokių sunkių traumų pavyks grįžti į ritmą. Matosi, kad jam klubas rūpi, yra atsidavęs „Žalgiriui“, bet yra atvejų, kai po Achilo sausgyslės traumų žaidėjai grįžta prastesni nei iki traumos.

Jei K. Evansas pasieks gerą sportinę formą, akivaizdu, I. Tayloro nebereikės. Koks turtingesnis klubas laikytų ir I. Taylorą. Reikia bent vieno gero kūrėjo. Matome, kad kai „Žalgiris“ gynyboje susikeičia ginamaisiais, su L. Lekavičiumi kyla problemų dėl jo nedidelio ūgio. Reiktų ir aukštesnio, kūrybiškesnio, fiziškai tvirtesnio gynėjo.

Taip par dar vienas metikas nepakenktų. Maniau, kad A. Milakniui buvo laikas atsisveikinti, bet matome, kad snaiperis dar būtų davęs naudos šiame sezone, nes „Žalgiris“ buvo viena prastesnių komandų Eurolygoje pagal pataikymą iš žaidimo ir pagal tritaškius“, – įsitikinęs V. Čeponis.

Anot R. Paulausko, kalbant apie kito sezono komandos komplektaciją, „Žalgirio“ vadovai turėtų bent jau atkreipti dėmesį į „Ryto“ kapitoną Margirį Normantą.

„Be abejo, svarbu išlaikyti L. Lekavičių, kuris kartu yra ir vienas „Žalgirio“ simbolių ir komandos veidų. Taip pat reikia galvoti ir apie papildomų žaidėjų įtraukimą. Iš dublerių kažką? Manau, kol kas jie neatitinka norimo lygio. Galime pasvarstyti apie vieną gynėją. Šiemet kontraktas baigiasi M. Normantui.

Mes buvome šiek tiek skeptiški dėl Arno Butkevičiaus, šiuo atveju galime taip pat turėti nuogastavimų dėl M. Normanto, tačiau jis turi gerus fizinius duomenis, demonstruoja gerą sportinę formą, sužaidė geras rungtynes su „Žalgiriu“.

Jis turėtų kelti Kauno klubo susidomėjimą, toks mano spėjimas“, – prognozavo R. Paulauskas.

Šioje vietoje V. Čeponis turėjo savo nuomonę.

„Dėl Margirio aš skeptiškai žiūriu. Gal klystu, bet gal jis dar netempia Eurolygos lygio. Kalbėjau su Deivido Sirvydžio tėvu Virginijumi. Jei ne trauma, būtų pasirašęs sutartį su Indianos „Pacers“ klubu.

Dabar visi žvilgsniai krypsta į Europą. Labai sunku įvertinti Deivido galimybes, jis žaidė NBA G lygoje, kur dominuoja krepšinis be gynybos. D. Sirvydis puikus metikas, bet šiuolaikiniame krepšinyje vertinami universalūs žaidėjai.

D. Sirvydžio trūkumas – aukštas driblingas, prasiveržimas į dešinę pusę, bet jis tikrai tobulėja. Neturiu tvirtos nuomonės, ar jis galėtų kitą sezoną atsidurti „Žalgiryje“, – teigė V. Čeponis.

„Labai įdomi situacija su Tyleriu Cavanaugh, kiek dar amerikiečiu pasitiki treneriai ir klubas? Krepšininkas taip pat turėjo labai sudėtingą traumą. Taip pat įdomu, kokį trenerių štabas mato Achilles Polonaros potencialą.

Kalbant apie Kevarriusą Hayesą kitų žaidėjų fone, jis nėra tas didelės vertės žaidėjas, kuris gali turėti lemiamos įtakos, tačiau „Žalgirio“ sistemoje jis puikus besiginant, gerai kovoja dėl kamuolių, taip pat yra sisteminis pikenrolo žaidėjas, gebantis keistis ginamaisiais, yra greitas, blokuojantis, užkamšantis skyles.

Tokį žaidėją, kaip ir Arną Butkevičių, aš matyčiau K. Maksvyčio komandoje“, – kalbėjo R. Paulauskas. 

„Bet Rūtenis išvardino privalumus. Bėda ta, kad puolime su K. Hayesu „Žalgiris“ atrodo lyg žaistų 4 prieš 5-is. Nebent Kevarriusas sulaukia kamuolio po krepšiu ir jį įdeda ar jį atsikovoja po varžovų krepšiu. Kitaip sakant, jis puolime taškus gali pelnyti tada, kai yra arti krepšio.

Nors anksčiau prieš etapą „Žalgiryje“ jis mesdavo iš vidutinio nuotolio.

Lygiai taip pat ir dėl Lauryno Biručio. Žaisdamas „Šiauliuose“, pamenu, Laurynas mesdavo iš vidutinio nuotolio ir pataikydavo. Kartais galima tą išnaudoti, tai būtų dar vienas L. Biručio privalumas“, – pastebėjo V. Čeponis.

„Eurolygos laiminčios komandos iš esmės remiasi ne vietiniais žaidėjais, o legionieriais, tokia akivaizdi tendencija. Tačiau jų identitetą formuoja strategai.

Didžiulė sėkmė, kad „Žalgiris“ pernai pasikvietė K. Maksvytį, kuris yra labai motyvuotas, darbštus, lankstus, supranta, kaip rasti ryšį su žaidėju ir turi idėjų, kaip jį paversti geresniu.

Manau, Kazys orientuotas į ilgalaikį darbą ir „Žalgiris“ jam nėra tik tarpinė stotelė, kaip kad buvo Šarūnui Jasikevičiui. Klubo vadovai mato, kad strategas yra visos klubo sistemos galva.

Neabejoju, kad reikia ieškoti būdų, kaip tęsti bendradarbiavimą“, – kalbėjo R. Paulauskas.