Purlys: žiūrovams palinkėčiau suprasti, kad būna ne tik pergalės, bet ir pralaimėjimai

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) dar 2021 metų gruodžio mėnesį patvirtino Lietuvos jaunimo trenerius. Lietuvos U-16 jaunučių vaikinų rinktinės vyriausiuoju treneriu paskirtas Tomas Purlys, šiuo metu dirbantis Sostinės krepšinio mokyklos 2006 metais gimusių vaikinų komandos vyriausiuoju treneriu, su kuria pirmauja MKL vaikinų U-16 čempionate.

44-erių strategui sezonas puikiai klostosi ir RKL čempionate, kur Purlio vadovaujama Vilniaus „Rivilės“ komanda žengia pirmoje turnyrinės lentelės vietoje. Interviu LKF svetainei treneris pasidalino mintimis apie klubinį sezoną, gautą patirtį 2018 metais vykusiame U-16 čempionate Serbijoje bei artėjantį U-16 čempionatą Šiaurės Makedonijoje.

Lietuvos vaikinų jaunučių (U-16) krepšinio rinktinės vyr. treneriu, tampate jau antrąjį kartą. Kokiomis nuotaikomis pasitinkate paskirtas pareigas?

Pasitinku su dideliu optimizmu, kadangi su šia amžiaus grupe dirbu jau penkerius metus, dar nuo Šarūno Marčiulionio akademijos laikų. Po to, kai neliko Šarūno Marčiulionio akademijos su dauguma auklėtinių perėjau į Sostinės krepšinio akademiją ir su šia komanda jau ketverius metus varžomės moksleivių krepšinio lygos čempionate. 2019-20 metų sezone žengėme pirmi (16-0), bet nebaigėme pirmenybių dėl užklupusios pandemijos, o paskutinius du sezonus buvome pirmoje vietoje, todėl kaip ir tikėjausi bei galėjau nujausti, kad tapsiu vyr. treneriu. Žinoma, šioje amžiaus grupėje yra daug gerų specialistų ir dirbančių trenerių, todėl malonu ir esu dėkingas už antrą šansą bei labai vertinu šį paskyrimą.

Kol kas Jūsų treniruojamoms komandoms sezonai klostosi puikiai: su Vilniaus „Rivile“ pirmaujate RKL pirmenybėse su Sostinės KM I-„GEALAN“, taip pat žengiate pirmoje vietoje MKL vaikinų U-16 čempionate, kas iki šiol lėmė tokį puikų sezoną?

Jeigu kalbant apie Vilniaus „Rivilę“, tai sudėtis tikrai yra gera ir pajėgi, žinoma tik reikėjo nemažai laiko žaidėjams priprasti ir apsišlifuoti tarpusavyje, nes dalis jų atėjo iš MKL pirmenybių. Pats prisitaikymas ir perėjimas užtrunka, kadangi nuo profesionalaus lygio, kur treniruojasi du kartus per dieną, pereini į Regionų krepšinio lygą, kur turi krepšinį derinti su darbu ar kitomis veiklomis, todėl žaidėjams reikia laiko, jog prie to prisiderintų ir priprastų.

Kalbant apie MKL pirmą vietą, tai iš Sostinės KM I-„GEALAN“ komandos turime keturis rinktinės kandidatus, kurie realiai pretenduoja į Lietuvos vaikinų jaunučių krepšinio rinktinės galutinį dvyliktuką. Stipri komanda, pats aš juos pažįstu jau ilgą laiką, todėl žinau, kaip dirbti su šiais vaikais. Nors dabar ir žengiame pirmoje turnyrinės lentelės vietoje, bet anksti šnekėti apie tai, kad tapsime čempionais.  Yra ne viena ir ne dvi pajėgios komandos, kurios realiai pretenduoja tapti šios amžiaus grupės nugalėtojais MKL pirmenybėse.

Kaip vertinate LKF sprendimą trenerius jaunimo rinktinėms be išimčių rinktis iš stipriausių MKL komandų? Ar galima sakyti, jog ir MKL treneriams toks LKF sprendimas tampa papildoma motyvacija ir stimulu?

Aš manau bendrai, kad tiek ir LKL, jauniems treneriams sunku prasimušti, nes kaip bebūtų jie negauna šanso, kaip būdavo anksčiau. Galima imti Kazio Maksvyčio, Jono Kazlausko pavyzdžius, kurie lygiai taip pat pradėjo nuo moksleivių lygos krepšinio ir jie gaudavo šansus Europos krepšinyje. Vėlgi, praeitos krepšinio federacijos pozicija buvo, jog tik U-16 rinktinės treneris priklauso nuo rezultatų MKL. Tačiau nemanau, kad remiantis tik rezultatais galima spręsti ir daryti išvadas apie trenerio darbą ir apie jo ateities perspektyvas.

Mes taip pat prieš ketverius metus vykusiame U-16 Europos čempionate pralaimėjome būsimiems čempionams vienu metimu, todėl nesakyčiau, kad mūsų komanda ar treneriai neatliko darbo. Galbūt reikėtų kitokiais būdais vertinti komandos ir trenerių darbą, o ne tik per užimtos pozicijos čempionate prizmę. Bendrai pats federacijos sprendimas, jog visas amžiaus grupes atiduoti MKL treneriams yra sveikintinas, kadangi tiek U-18, tiek U-20 amžiaus grupėse paskirti treneriai, kurie yra dirbę vyrų krepšinyje ir yra matę to kitokio krepšinio specifiką, todėl manau, kad tų žinių ir informacijos jiems turėtų pakakti.

Kalbant dar apie 2018 metų turnyrą, jame treniravote 2002 metų kartą. Ar šiuo metu dar sekate Ąžuolo Tubelio, Augusto Marčiulionio, Huberto Pivoriaus pasirodymus už Atlanto?

Be abejo, tiek Augusto, tiek Ąžuolo, Huberto, tiek Manto Rubštavičiaus. Pačių rungtynių tik keletą mačiau, bet džiugu, jog jiems tikrai neblogai sekasi, galbūt ne viskas matuojama taškais. Visą rezultatą matysime, kai jie baigs universitetą ir pasuks į vyrų krepšinį. NCAA yra labai daug komandų su labai skirtingu lygiu, todėl silpnesniame universitete žaidžiančių žaidėjų statistiniai rodikliai, nors ir gali būti geresni, bet atvykę į Europos vyrų krepšinį, jie neretai pradingsta. Tuo pačiu yra pavydžiai, kuomet žaidžiama stipriame universitete su sąlyginai blankia statistika, čia galime imti Martyno Pociaus pavyzdį, kuris per ketverius metus universitete žaidybinės praktikos gaudavo gana mažai, bet vis tiek profesionaliame vyrų krepšinyje pasiekė aukštą lygį. Todėl sakyčiau, jog NCAA apie statistikos rezultatus sunku šnekėti, kaip Ąžuolui, Augustui ar Hubertui sekasi iš tikro ir ką jiems duos NCAA parodys laikas ir ateitis.

Pradėjome kalbėti apie Ąžuolą Tubelį, Augustą Marčiulionį, tai iš esmės vieni didžiausią potencialą turėjusių lietuvių paskutiniu metu,  o ar pastebite iš dabartinių U-15 ar U-16 kartų, turinčių išskirtinį talentą su potencialiai labai aukštomis žaidimo lubomis?

Yra. Gal dar šiek tiek anksti sakyti, bet komanda yra tikrai pajėgi. Galbūt šioje kartoje neturime tiek daug perspektyvesnių aukštesnių žaidėjų, kurie išsiskirtų savo fizinėmis galimybėmis bei dominuotų aikštelėje prieš bendraamžius, bet tai nereiškia, kad nėra krepšininkų, kurie ateityje negalėtų būti dominuojanti jėga po krepšiais.

Turime labai daug gynėjų 1-3 pozicijose, kurie išsiskiria iš ankstesnių kartų gerais krepšinio pagrindais, individualiu meistriškumu. Būtent šiomis savybėmis anksčiau išsiskirdavo varžovų rinktinės, nes mes daugiau žaisdavome taktiškai, bet visas individualus meistriškumas stipriai atsilikdavo. Ką matau dabar, tai tiek fiziniu parengimu, tiek individualiu meistriškumu, niekuo neatsiliekama nuo kitų rinktinių, o tai yra didelis pliusas ir privalumas. Aš sakyčiau, kad mes 1-3 pozicijoje turime žaidėjų, kurie pagal savo meistriškumą potencialiai bus vieni iš geresnių Europoje.

Pasiruošimo rinktinės stovyklos pradžia numatyta liepos 5 d., o Europos čempionatas Šiaurės Makedonijoje startuos rugpjūčio 12 d. Ar tai pakankamas laiko tarpas pasiruošti čempionato kovoms?

Federacija padidino pasiruošimą keliomis dienomis ir dabar visam pasirengimo ciklui turime 35 dienas, todėl laiko užteks. Be abejo, kiekvienam treneriui norisi turėti kuo ilgesnį pasirengimo laikotarpį bei kuo geriau paruošti komandą. Iš kitos pusės pasiruošimo laikotarpis praskries greitai, kadangi maždaug per vidurį pasiruošimo vyksime į Olimpinį festivalį Slovakijoje, o tai užtruks 7-8 dienas, taip pat dalyvausime Baltijos taurės turnyre Estijoje, kur užtruksime 3-4 dienas.

Todėl galima sakyti, jog lieka praktiškai 2 stovyklos po 8-9 dienas, per kurias turėsime spręsti daug su žaidimu susijusių niuansų. Taip pat dar iki liepos 5 d. planuoju suorganizuoti apie 14 vaikinų mini stovyklą, po kurios žaidėjai pateks į pagrindinės U-16 vaikinų rinktinės stovyklą, kurią pradžioje sudarys 18 narių, o tuomet atrankos būdu po truputį kažkuriems vaikinams padėkosime už darbą bei juos paleisime. Iki pat pasiruošimo ciklo pabaigos turėsime apie 14-15 žaidėjų ir prieš pat čempionatą paskelbsime galutinį dvyliktuką.

Rinktinių krepšinis ir vykstantys čempionatai yra išskirtiniai tuo, jog geros formos reikia 1-2 savaitėms turnyro metu, kaip vyksta visas pasiruošimas, kad būtent kovoms turnyro metu forma būtų optimaliausia?

Sakyčiau, kad netgi ne 2 savaitėms, nes pagal dabartinę FIBA čempionatų vykdymo sistemą iš esmės nėra skirtumo, ar tu užimi pirmąją ar ketvirtąją vietą grupėje, kadangi patenki į aštuntfinalį. Aišku, užėmęs kuo aukštesnę vietą, gauni potencialiai silpnesnį varžovą, bet aštuntfinalis ir ketvirtfinalis yra tos dvi kertinės rungtynės, kurioms žaidimo pikas ir forma turi būti aukščiausia ir geriausia.

Turėsime fizinio rengimo trenerę Eglę Jankauskaitę-Tamošaitienę, kuri dirbo Alytaus „Dzūkijos“ komandoje ir turi patirties, tiek vyrų, tiek jaunių krepšinyje. Su ja ir kitais treneriais dėliosimės ir derinsime, kad žaidimo pikas ir geriausia forma būtų būtent aštuntfinalio, ketvirtfinalio etapuose.

MKL jaunučių U16 vaikinų krepšinio čempionate, kur Jūs su komanda šiuo metu žengiate pirmoje vietoje, tenka susidurti ir varžytis su 2006 metų kartos komandomis, žaidėjais. Ar jau sekate žaidėjus, kurie potencialiai galėtų vasara atstovauti U-16 rinktinei vykstančiame čempionate?

Žinoma seku. Tiesą sakant pradėjau sekti dar prieš porą metų, kuomet kartu su treneriu Bakanausku teko dirbti su U-14 komanda. Be abejo, tas amžius tarp 14-16 yra pereinamasis, kuomet vaikinai labai stipriai keičiasi bręsdami, augdami, bei kai kurie sparčiau tobulėdami. Atranką padarėme išties neblogą, visi vaikinai man yra gerai žinomi, taip pat bendrauju su kitais treneriais, pasiklausdamas dėl vieno ar kito žaidėjo, kaip jis atrodo iš vidaus, kaip atrodo treniruotėse, kokios jo charakterio savybės.

Taip pat yra dar vienas momentas, jog sekėme ir užsienio žaidėjų rinką, teko bendrauti ir su keliais vokiečių žaidėjais, kurie dalyvavo Ramūno Šiškausko taurės turnyre, vykusiame praeitą vasarą ir atstovavo Vokietijos rinktinei. Taip pat yra įdomus vaikas iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Iš pradžių, atrodė, jog bus problemų su jo atvažiavimu, bet dabar panašu, kad pavyko išsispręsti atvykimo klausimus ir jis turėtų atvažiuoti bei galėsime pasižiūrėti iš arti, kaip jis atrodo. Tačiau kiek tenka girdėti iš trenerių JAV, tas vaikas tikrai yra neblogo lygio ir žinant faktą, kad Ilinojaus valstijoje yra 23 milijonai gyventojų, o tas jaunuolis kotiruojamas pirmame dešimtuke, sakyčiau, kad tai turėtų būti neblogas pastiprinimas.

Ar jau galvojote apie trenerių štabą, kas galėtų talkinti Jums šioje rinktinėje?

Taip, trenerių sąrašas šiai rinktinei jau yra patvirtintas, mano vienu iš asistentų bus treneris iš Plungės Eugenijus Timofejevas. Taip pat trenerių štabe bus ir Alfredas Kaniava iš Klaipėdos „Knašiaus“ krepšinio mokyklos. Mums talkins ir Šarūnas Ciparis, kuris MKL čempionate dirbo Sostinės krepšinio mokyklos bei Šarūno Marčiulionio krepšinio mokyklos treneriu. Šarūnas turi daug patirties skautinime bei yra dirbęs Dainiaus Adomaičio asistentu Vilniaus „Ryto“ komandoje. Kaip jau minėjau, fizinio rengimo trenerė bus Eglė Jankauskaitė-Tamošaitienė, ne vienerius metus dirbusi Alytaus „Dzūkijos“ komandoje, todėl visas trenerių štabas jau sudėliotas ir suformuotas.

LKF iškėlė gana ambicingus tikslus visoms vaikinų jaunimo rinktinėms U-18 ir U-20 komandoms keliamas tikslas būti 1-6 komandomis turnyre. Tokie patys tikslai ir lūkesčiai keliami U-16 kartai. Kaip manote, ar tai ne per aukštai iškeltas tikslas?

Tikslai niekada nėra per aukšti, džiaugiuosi, jog federacija turi aukštų lūkesčių. Ar pasiseks, ar nepasiseks čia yra sportas ir niekada negali žinoti, bet mes stengsimės juos įgyvendinti. Kiek teko matyti ir sekti kitas užsienio komandas, tai sakyčiau, kad mūsų rinktinė yra pajėgi pasiekti jai keliamus tikslus, kadangi nėra kažkokios labai stebuklingos, galva už visas kitas geresnės komandos, kuri išsiskirtų žaidėjų meistriškumu. O dėl keliamų aukštų tikslų kiekvienai berniukų jaunimo rinktinei, manau, yra sveikintina ir taip turėtų būti kasmet.

Ar sunku sukurti stiprią motyvuotą U-16 nacionalinės rinktinės komandą, kai ateina nauji žaidėjai, turintys visiškai skirtingą patirtį ir atsineša savo krepšinio mokyklos trenerio įskiepytą tam tikrą žaidimo suvokimą?

Dar neteko matyti, kad kažkuriam žaidėjui stigtų motyvacijos. Visi veržiasi į rinktinę, dažniausiai būna daug ašarų, kuomet žaidėjai nepatenka į galutinį dvyliktuką. Žaidėjai dirba kiekvieną treniruotę, kiekvienas rungtynes atiduodami 120 procentų savo jėgų, todėl problemų, susijusių su motyvacijos stoka, niekada nebuvo.

Kalbant apie pačius žaidėjus, žinoma kiekvienas iš jų turi savitą krepšinio filosofiją, savo puolimo ar gynybos taisykles ir susitarimus, kurių laikosi konkrečiose situacijose. 35 dienų pasiruošimas būtent ir skirtas tam, kad apsišlifuotume tarpusavyje, kad per tą laiką sustyguotume žaidėjus, kad jie dirbtų taip, kaip norime, mes treneriai.

Lietuvos krepšinis šiemet švenčia 100 metų jubiliejų, koks būtų Jūsų palinkėjimas Lietuvos krepšinio bendruomenei šimtmečio proga?

Pirmiausia, visai krepšinio bendruomenei norėčiau palinkėti, kad krepšinis jiems teiktų didelį, didelį malonumą, jog ir toliau gyventume krepšiniu, kaip gyvenome visus šimtą metų iki šiol, kad krepšinis mums būtų ir išliktų, kaip antra religija. Žiūrovams palinkėčiau daugiau pozityvumo, daugiau teigiamų emocijų, suprasti, kad būna ne tik pergalės, bet ir pralaimėjimai, kas irgi yra krepšinio dalis.