Pratrūkę serbai skelbia, kad "Zenit" Eurolygai slapta mokėjo 8 mln. eurų

Eurolygos sprendimas bilietą į 2019-2020 m. turnyrą skirti Sankt Peterburgo „Zenit“ klubui išjudino Serbijos žinisklaidą.

Ši šalis neva turėjo kitą rimtą kandidatą į Eurolygą – Belgrado „Partizan“ klubą, tačiau jo vadovai buvo aplink pirštą apsukti organizacijos vadovo Jordi Bertomeu, rašo Krepšinis.lt. 

Bent jau taip yra įsitikinę serbų žurnalistai, piktokuose savo straipsniuose į J. Bertomeu daržą švystelėję ne vieną akmenį. Tiesa, jie ironiškai žvelgia ir į J. Bertomeu pasakomis patikėjusius „Partizan“ klubo vadovus bei kai kuriuos šia žinia susižavėjusius komandos gerbėjus.

„Paskutiniais mėnesiais visi ženklai Barselonoje rodė, kad „Partizan“ klubas yra matomas tik kaip variantas tam atvejui, jei nebus išeities. Jeigu neatsiras klubas, kuris atneš pinigų ir padės kamšyti biudžeto skyles, „Partizan“ tam tiks. Juk Eurolyga tuomet būtų pasirodžiusi kaip organizacija, padedanti atgimti Europos krepšinio gigantams.

J. Bertomeu nelaimei, Prancūzijos, Vokietijos ar Italijos klubai nemokės pinigų. Turkai taip pat nebeturi daugiau pinigų iššvaistymui, todėl vienintelė korta liko rusai“, – rašo „Sportski žurnal“ redaktorius Predragas Šaričius.

Jis netgi atskleidžia kai kuriuos užkulisinius derybų tarp Eurolygos ir Rusijos dujų giganto „Gazprom“ remiamo „Zenit“ klubo skaičius.

„Neoficialių šaltinių duomenimis, „Zenit“ sumokės 8 milijonus eurų už teisę žaisti Eurolygoje. Be to, klubas turėjo garantuoti, kad surinks mažiausiai 12 milijonų eurų biudžetą. Yra gandų, kad „Zenit“ jau turi trejų metų trukmės sutartį“, – tęsia serbas.

Anot P. Šaričiaus, už vadelių visus tampo jau minėtasis J. Bertomeu.

„Pagrindinis veikėjas šiame žaidime yra Jordi, kuris pasislėps už valdybos nugarų. Dabar jis galėtų padaryti tik vieną – atsiprašyti Željko Obradovičiaus, jog naudojo jo vardą kalbėdamas apie „Partizan“ ir jo galimybes grįžti į turnyrą.

Bet kuriuo atveju, net ir šis atsiprašymas būtų nenatūralus. Klaidinimas, kuriuo Belgrado atstovai naiviai patikėjo, buvo paremtas tuo, neva Eurolygai yra svarbu sportinis principas. Tačiau priešingai – sportinis principas Eurolygai negalioja ir yra tik priedanga.

Tačiau visos situacijos turi ir gerąją pusę. Gavęs Eurolygos vizą, „Partizan“ klubas būtų turėjęs pranokti pats save, samdytis 15 labai brangių žaidėjų, kurie automatiškai sumažintų jaunimo laiko trukmę aikštėje. O dabar klubas galės ir augintis žaidėjus, ir siekti rezultatų“, – rašo „Sportski žurnal“.

Ne mažiau piktas buvo ir „Blic“ apžvalgininkas Vladanas Tegeltija.

„Aš niekada nesupratau, kas Belgrado žmonėms leido tikėti, kad „Partizan“ yra netoli sugrįžimo į Eurolygą. A licencijos Sopoto „Trefl“ klubui suteikimas prieš dešimtmetį yra lygiai toks pat, kaip ir dabartinis bilieto „Zenit“ klubui įteikimas. Klubui, kuris niekada nebuvo pakilęs aukščiau trečios vietos VTB lygoje, kuris neturi trofėjų, nėra žaidęs Eurolygoje. Net ir vaikai supranta, kad esmė čia piniguose, o ne varde, tradicijose ar sirgaliuose.

„Partizan“ vadovybė stengėsi, o kad jie yra naivūs, nieko baisaus. Žmonės tiesiog patikėjo J. Bertomeu, kuris jais pasinaudojo, kad gautų pinigų iš Rusijos. Dėl šios priežasties Eurolygoje dabar nėra UNIKS, „Lokomotiv“ ar kito klubo iš Belgrado. Vieta atsirastų tik tuo atveju, jei nebūtų daugiau susidomėjimo iš turtingųjų. Daug kartų kartota, kad J. Bertomeu yra artistas ir manipuliacijų meistras. Visgi jį įžeidinėti būtų beprasmiška, nes dabar vis tiek visi pučia Eurolygos dūdelę“, – rašė serbas.

Primename, kad Belgradas be klubo Eurolygoje kitą sezoną neliks. Turnyre žais „Crvena Zvezda“ ekipa, laimėjusi Adrijos lygą. Praėjusį sezoną šią vietą buvo užėmusi Podgoricos „Budučnost“ ekipa iš Juodkalnijos.

Pirmą kartą kitą sezoną Eurolygos reguliariajame sezone varžysis nebe 16, o 18 komandų.