Sireika prieš pusfinalį su "Rytu": matau mus kaip lygiaverčius varžovus

Jau penktadienį, gegužės 13 dieną, „Betsafe-LKL“ čempionate prasideda pusfinalio etapas. Pirmąsias serijos rungtynes sužais reguliariojo sezono nugalėtojai Vilniaus „Ryto“ krepšininkai ir penktąją vietą užėmęs „Šiauliai-7Bet“ klubas.

Pirmųjų Vilniaus ir Šiaulių ekipų akistata penktadienį prasideda 18:30 val. Rungtynes tiesiogiai stebėkite per BTV televiziją ir naujos kartos televiziją Go3.

„Rytas“ ketvirtfinalio serijoje nesunkiai 3:1 perkopė Alytaus „Dzūkijos“ barjerą. Identišku rezultatu ketvirtfinalyje triumfavo ir Šiaulių komanda, kuri kiek netikėtai lengvai 3:1 susitvarkė su ketvirtą vietą sezone užėmusia Jonavos „Cbet“.

Šiaulių klubas į Lietuvos krepšinio lygos pusfinalį sugrįžta po dešimties metų pertraukos. Paskutinį kartą šiauliečiai į geriausiųjų ketvertuką prasibrovė dar 2012 metais.

LKL.lt prieš pusfinalio seriją kalbėjosi su ilgai laukto Šiaulių ekipos žygio vedliu Antanu Sireika. Treneris buvo atviras ir patvirtino, kad nepaisant, kaip susiklostys likusi atkrintamųjų dalis, Šiauliams tai jau dabar yra geriausias sezonas per pastarąjį dešimtmetį.

„Taip, tai yra sėkmingiausias sezonas Šiauliams per pastaruosius dešimt metų. Atrodys, kad giriuosi, bet čia ir vieta bent truputį pasigirti. Rezultatai geriausiai atsako patys už save – tokių mes jų nebuvome pasiekę jau gerus dešimt metų.

Jau pasakiau savo žaidėjams, kad net jei ir pralaimėsime pusfinalio seriją ar liksime be medalių, jie galės save laikyti sėkmingiausiais Šiaulių ekipos žaidėjais per pastaruosius dešimt metų“, – kalbėjo A. Sireika.

Plačiau apie sėkmingai įveiktą ketvirtfinalio barjerą, laukiantį pusfinalio etapą bei išskirtinį sezoną – interviu:

– Treneri, nuo trečiosios pergalės prieš Jonavos ekipą prabėgo jau šiek tiek laiko. Kaip jūs pats apibūdintumėte, kaip susiklostė ši serija?

– Serija susiklostė taip, kad geriau net negalėjo. Viskas puikiai, patekome į ketvertuką, susitvarkėme visus reikalus per ketverias rungtynes, todėl tikrai negalime skųstis. Juk pasiekėme pergalę, kurios ilgai laukėme.

– O jūs pats tikėjote, kad galite taip gana nesunkiai perkopti Jonavos barjerą?

Giliai širdyje tuo tikėjau. Galvoju, kad Šiauliams tai buvo puiki, gal net lengviausia galimybė patekti į ketvertuką po labai ilgo laiko. Aišku, gaila, kad neturėjome namų aikštės pranašumo, bet taip atkrintamosios ir veikia – privalai laimėti bent kartą išvykoje. Visos žvaigždės ir fortūna šįkart buvo atsisukusios į Šiaulių pusę. Tikrai džiaugiuosi, kad viskas taip susiklostė.

– Serijoje patirtas vos vienas pralaimėjimas. Kas jus, kaip trenerį, komandoje labiausiai nustebino iš gerosios pusės?

– Komandoje mane gerąja prasme nustebino tikrai daug kas. Galiu išskirti bent kelis žaidėjus: Martynas Varnas, Eimantas Stankevičius, Pauliukas (Paulius Danusevičius – aut.), Danielis Baslykas. Jie sužaidė labai užtikrintai, esu jais patenkintas. Net ir daug bėdų turėjęs Giedrius Staniulis sužaidė tikrai gerai. Matėme, kiek visi turėjo vargo su Juanu Palaciosu, tai Giedrius sugebėjo su juo galingai tvarkytis. Varnas ir Stankevičius mane nustebino labiausiai, nes jie užėmė sau neįprastą poziciją, vadovavo komandos puolimui, apsiėmė įžaidėjo rolę, kai to reikėjo labiausiai. Tai tikrai nėra paprasta, bet vyrai su tuo susitvarkė puikiai.

– Sakote, kad buvo nemažai bėdų, neturėjote kelių svarbių žaidėjų. Kas taip įkvepia komandą, kai jai sunku?

– Atrodo, kad sunkumai mūsų vyrus padaro dar vyriškesniais. Reikia mokėti prisiimti atsakomybes, todėl tikrai bėdoje mano žaidėjai nepalūžo ir tas atsakomybes prisiėmė. Tokia situacija man, kaip treneriui, parodė, kad mes esame vyrų komanda. Tokios pergalės jiems labai padės ateityje.

– O buvo žaidimo aspektų, kurių pasigedote, kurie nuvylė jus?

– Vienintelis dalykas, ko pasigedau, tai drausmė. Jeigu matome, kad nereikia rizikuoti, tai ir nerizikuokime. Filosofija labai paprasta – žinoma, turime žaisti gražų krepšinį, džiuginti sirgalius, bet neturime per daug rizikuoti. Tikrai galime vienoje ar kitoje atakoje išvengti dėjimų žemė-oras, nors aš juos skatinu atlikti. Tikrai vietomis nereikia užskubėti ir daryti tik dėl to, kad gražu. Šioje serijoje dažnai raminau komandą, prašiau, kad tiesiog sužaistų paprastai, nepasikarščiuotų. Net ir varžovui žymiau sunkiau reaguoti, kai tu esi ramioje būsenoje ir žinai, ką daryti. Tiesą sakant, esu maloniai nustebęs komandos ūgtelėjimu. Labai noriu ją pagirti, kad ir kaip bebūtų pusfinaliuose.

– Komandą neseniai papildė ukrainietis Issufas Sanonas. Kiek šis žaidėjas padeda jūsų komandai, ko jūs tikėjotės ir ką gavote?

– Aš tikiuosi, kad jis bus dar naudingesnis. Jis tikrai duoda mums daug energijos ir veržlumo, aš būtent to ir noriu. Tikrai prašau ir prašysiu žaidėjų, kad jie dažniau improvizuotų. Issufas būtent to mums ir prideda. Jis nuo pat pirmųjų rungtynių rodo iniciatyvą, taip, kartais perdega, bet negali ant jo pykti, kai komandoje jis dar naujokas. Dabar galiu jį tik girti, nes kol kas jo nemokau. Kai mokysiu, tada turbūt atsiras ir pastabų.

– Prieš akis – pusfinalis su „Rytu“. Kokius jūs matote save šioje serijoje?

– Matau mus kaip lygiaverčius varžovus. Labai noriu sulaukti po įvairių bėdų grįžtančių žmonių, prisidėti tą rezervą ir susikauti kaip lygiaverčiai varžovai. Reguliaraus sezono nugalėtojus vadinti lygiaverčiais varžovais yra drąsu, bet mes turime taip galvoti ir aš tikrai tokios nuomonės laikysiuosi, kol serija nebus baigta.

– Sakote, kad turite kuo nustebinti vilniečius?

– Traumuoti žaidėjai yra viena, jų labai laukiame, bet visai kita yra kūryba. Pats jaučiu, kad su amžiumi man kyla vis daugiau įvairių idėjų, kaip galėtume nustebinti varžovus. Iš patirties tikrai nuolat kyla kažkas naujo.

– Patekimo į pusfinalį jums teko laukti 10 metų. Jeigu sezonas taip ir pasibaigtų, kaip jį apibūdintumėte?

– Taip, tai yra sėkmingiausias sezonas Šiauliams per pastaruosius dešimt metų. Atrodys, kad giriuosi, bet čia ir vieta bent truputį pasigirti. Rezultatai geriausiai atsako patys už save – tokių mes jų nebuvome pasiekę jau gerus dešimt metų. Jau pasakiau savo žaidėjams, kad net jei ir pralaimėsime pusfinalio seriją ar liksime be medalių, jie galės save laikyti sėkmingiausiais Šiaulių ekipos žaidėjais per pastaruosius dešimt metų. Taip yra ir nereikia to gėdytis. Tiesa, čia toli gražu ne tik žaidėjų ar mano, kaip trenerio nuopelnas. Tai visų mūsų įdirbis ir sėkmė, nuo kiekvieno dirbančio trenerio iki kiekvieno klubui padedančio ir aiškias funkcijas atliekančio žmogaus. Ačiū jiems.