"Labas Gas" lyderis – apie pokalbius su Maksvyčiu, žaidimą su Rediku ir komandos ambicijas

Prienų „Labas GAS“ (2-20) ekipa kol kas yra įsitaisiusi paskutinėje Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) turnyro lentelės pozicijoje, tačiau pirmauja pirmenybėse pagal permainų kiekį.

Į pokyčius Prienuose įsitraukė ir Kyanas Andersonas, kuris atvyko į Lietuvą gruodžio mėnesį ir iškart tapo viena iš kertinių ekipos grandžių.

30 metų 180 cm ūgio gynėjas „Betsafe-LKL“ fiksuoja 16,4 taško, 4,1 rezultatyvaus perdavimo ir 13,9 naudingumo balo vidurkius per 30 minučių.

„Kuomet situacija tokia, sunku visiems, kadangi mūsų komandos nariai išties kovingi. Kitą vertus, dar liko daug rungtynių, tad nesinori treniruotis su neigiamomis emocijomis, nes taip savo situaciją tik dar labiau komplikuosimės“, – LKL.lt svetainei apie buvimą paskutinėje turnyro lentelės vietoje sakė K.Andersonas.

Jis pats turi sukaupęs nemažą patirtį ir atskleidė, kad į Lietuvą galėjo atvykti anksčiau, kuomet Klaipėdos „Neptūną“ treniravo dabartinis Kauno „Žalgirio“ strategas Kazys Maksvytis.

„Turėjome trumpą pokalbį po rungtynių, Kazys paklausė, ar vis dar jį prisimenu, o aš atsakiau, kad tikrai taip. Jis palinkėjo man tęsti gerą žaidimą, labai vertinu tai“, – apie susitikimą su strategu šio sezono metu pasakojo K.Andersonas.

LKL.lt svetainėje – pokalbis su „Labas GAS“ legionieriumi apie K.Maksvyčio kvietimą, „Labas GAS“ tikslus, asmenines ambicijas bei žaidimą su Dovydu Rediku.

– Prie Prienų ekipos prisijungėte gruodį. Kokį įspūdį jums kol kas palieka patirtis Lietuvoje? – paklausėme K.Andersono.

– Man tikrai patinka čia. Kiek sunkiau yra dėl to, kad komandai sekasi ne taip gerai, tačiau labai džiaugiuosi, jog Prienuose buvau sutiktas šiltai. Tai leido man įsilieti į organizaciją lengvai ir sklandžiai. Negalėčiau norėti dar geresnių komandos draugų, mums smagu kartu, juokaujame rūbinėje, bet kartu ir dirbame aikštėje.

– Minite daug pozityvo, bet kaip jį išsaugote, kuomet „Labas GAS“ žengia paskutinėje turnyro lentelės vietoje?

– Kuomet situacija tokia, sunku visiems, kadangi mūsų komandos nariai išties kovingi. Kitą vertus, dar liko daug rungtynių, tad nesinori treniruotis su neigiamomis emocijomis, nes taip savo situaciją tik dar labiau komplikuosimės. Kol kas psichologiškai tvarkomės gerai ir stengiamės padaryti taip, kad situacija komandai irgi pagerėtų.

– Kaip jūs pats asmeniškai tvarkotės su emocine įtampa, kuomet „Labas GAS“ siekia žūtbūt pakilti iš paskutinės vietos?

– Gal viskas būtų kitaip, jei čia būčiau nuo sezono pradžios, bet dabar stengiuosi apie tai per daug negalvoti, tai nepadės. Aš atvykau čia gruodį ir puikiai žinojau, kokioje pozicijoje yra „Labas GAS“, kokie iššūkiai laukia, man tai nebuvo staigmena. Vis tik žvelgiant į pastaruosius mėnesius, manau, kaip komanda žengėme didelius žingsnius į priekį. Neneigsiu, lengva nėra, nekenčiu pralaimėti, bet jaučiu, kad darome progresą ir bandome tą tęsti.

– Greitai įsiliejote į Prienų komandos gretas ir ėmėtės lyderio vaidmens. Kas jums leido ilgai savo vietos naujame klube neieškoti?

– Tam įtakos turėjo ir mano patirtis. Prieš prisijungiant prie Prienų ekipos, nieko nežinojau apie šį klubą ir nedaug žinojau apie „Betsafe-LKL“. Nebuvau čia žaidęs. Kiek pamenu, esu kartą viešėjęs Vilniuje ir čia žaidęs rungtynes tarptautiniame turnyre. Tad situacija buvo tokia, kad nelabai žinojau, kas manęs laukia ir kokia konkurencinga lyga yra. Mano patirtis, atsidavimas ir pastangos žaisti taip, kaip sugebu, leido integruotis greitai.

– Kartais galima pajusti, jog legionierių motyvacija kovojant prieš pačius pajėgiausius „Betsafe-LKL“ klubus dvigubėja. Kaip yra jums?

– Šiek tiek tokio dalyko turiu, mes kaip komanda irgi jau parodėme, kad prieš gerus klubus kautis galime. Kitą vertus, dabar esame tokioje situacijoje, jog rimtai privalome žiūrėti į kiekvienas rungtynes. Nepriklausomai nuo varžovų, turime turėti motyvacijos tiek, kiek prieš geriausias komandas.

– Jau minėjote, kad mažai ką žinojote apie Lietuvos krepšinį, kol čia neatvykote. Vis tik kokią informaciją spėjote susirinkti?

– Žinojau, jog Prienuose žaidė broliai Ballai – viskas, tik tiek žinojau apie klubą (Juokiasi). Tačiau prisimenu kitą situaciją, kuomet dabartinis „Žalgirio“ treneris Kazys Maksvytis prieš maždaug ketverius metus dirbo Klaipėdos „Neptūne“. Tuo metu keliskart kalbėjome telefonu, buvau kandidatas atvykti į Klaipėdą.

– Ko pritrūko, kad tuo metu prisijungtumėte prie „Neptūno“?

– Buvau arti susitarimo, bet tuo metu, berods, Maksvytis pasirinko kitą žaidėją, o aš pats karjerą pratęsiau Prancūzijoje. Tiesiog atėjo laikas sprendimams ir pasukau kita kryptimi.

– Jau spėjote sužaisti rungtynes su „Žalgiriu“, ar kažką ta tema pasikalbėjote su K.Maksvyčiu?

– Turėjome trumpą pokalbį po rungtynių, Kazys paklausė, ar vis dar jį prisimenu, o aš atsakiau, kad tikrai taip. Jis palinkėjo man tęsti gerą žaidimą, labai vertinu tai. Nėra dažnas dalykas, kai treneriai taip atpažįsta žaidėjus, su kuriais tiesiog kalbėjosi, bet nepasirašė kontrakto. Man labai malonu, kad jis manęs nepamiršo, jaučiu didelę pagarbą už tai. Tai, kad Kazys dabar treniruoja stipriausią Lietuvos ekipą, rodo, kokio lygio specialistu jis tapo.  

– Dar šio sezono metu jūsų keliai buvo susikirtę su lietuviu Dovydu Rediku – kartu gynėte Grieso „Alliance Sport Alsace“ klubo garbę Prancūzijoje. Kokį įspūdį jums paliko šis žaidėjas?

– Gaila, kad jam trukdė trauma, tad neturėjome daug progų pažaisti kartu. Dovydas – smagus vyrutis, lyderis, buvo smagu dar prieš atvykstant čia susipažinti su žaidėju iš Lietuvos. Prieš pasirašant kontraktą su „Labas GAS“ daug laiko pasikalbėti neturėjome, kadangi viskas vyko greitai, bet vėliau jis man palinkėjo sėkmės ir paskatino rodyti kietą krepšinį, dominuoti „Betsafe-LKL“, kuri – pajėgi lyga.

– Dovydas buvo vienas iš 1992 m. kartos talentų, bet galiausiai dėl užklasinių veiklų jo karjera pasuko ne pačia geriausia kryptimi. Kaip manote, ar jis dar galėtų žaisti aukštesniame lygyje?

– Tikrai taip. Jis geras gynėjas, galintis žaisti per tris pozicijas, jis vokalus ir turi lyderio savybių. Jei tik jis bus sveikas ir geros formos, jis tikrai gali žaisti gerai. Net ir Prancūzijos antrojoje lygoje žaisti nėra lengva, pabuvus ten keletą metų galima atkreipti į save dėmesį ir įrodyti, koks gali būti. Linkiu jam sveikatos, kadangi šį sezoną jo neaplenkė traumos, kurios jam kainavo daug. Beje, jis neseniai tapo tėvu, jis susilaukė vaiko, tad linkiu jam sėkmės ne tik aikštėje.

– Grįžtant prie Prienų komandos reikalų. Kokį įspūdį jums palieka treneris Marius Kiltinavičius, kuris kartais gali pasirodyti visiškai ramus, o kartais – itin emocingas?

– Jis labai kovingas ir atsidavęs krepšiniui. Būtent iš čia ir atsiranda emocijų svyravimas – nuo ramybės iki didžiulių pliūpsnių. Jis toks pats kaip mes – nori laimėti bet kokia kaina. Kokia situacija bebūtų, Marius nenorės pasiduoti, jis kovos iki galo.

– Nuo artimiausių varžovų „Gargždų“ (4-18) jus skiria 2 pergalės. Kaip manote, ar „Labas GAS“ įstengs pakilti iš paskutinės turnyro lentelės vietos?

– Manau, kad liko užtektinai rungtynių, turime gerą kolektyvą ir dar turime šansų tai padaryti. Suprantame, jog tai – labai sunku, tačiau kol sezonas nebaigtas, dar ne viskas prarasta. Kol kas koncentruojamės į būsimas rungtynes ir bandysime laimėti kiek įmanoma daugiau jų.

– Kokios yra jūsų asmeninės ambicijos šį sezoną ir kur save matote kitąmet?

– Kuomet baigsis sezonas, apgalvosiu, koks jis buvo, viską apsvarstysiu ir tada priimsiu sprendimus. Matysiu, ko norėsiu ir kokios yra realios mano galimybės. Šiuo metu savo asmeninių ambicijų nestatau aukščiau komandinių rezultatų. Nesu jaunas žaidėjas, norėjau išbandyti naują sau rinką – Lietuvą, tai dabar ir darau, bandydamas pasirodyti kaip įmanoma geriau.