Kaip Kaune, taip Kelne: padangas patikrinę slovėnai juokais nuleido keistą nuotykį prieš rungtynes

Panašu, kad Slovėnijos rinktinė planuoja ilgai užsibūti Vokietijoje – galbūt dėl to taupo Luka Dončičių vėlesniems Europos čempionato etapams. Kaip ir pirmenybių išvakarėse, po rungtynių su Lietuva slovėnų megatalentas buvo saugomas nuo žiniasklaidos dėmesio, užtat kiti čempionų atstovai nesivaržydami dalinosi įspūdžiais apie pergalingą startą, rašo Krepšinis.lt.

Nors Kelną nuo Kauno skiria pusantro tūkstančio kilometrų kelionė, kurtinantis švilpimas ketvirtadienį gožė Slovėnijos rinktinės pristatymą kaip ir prieš metus Nemuno saloje.

Pasidarbavo maždaug penki tūkstančiai Lietuvos gerbėjų, sudariusių gerą trečdalį visos „Lanxess“ arenos publikos – jei ne dar daugiau.

Bet atrodo, kad slovėnų krepšininkams toks triukšmas – kaip muzika.

Nors šįkart rungtynių baigtis sprendėsi paskutinėmis minutėmis, rezultatas – toks pat kaip pernykščio olimpinės atrankos turnyro finale. Nei jau pažįstamo vaizdo tribūnose, nei naujų Lietuvos ekipos taktinių ėjimų iš vėžių neišmušti Aleksandro Sekuličiaus auklėtiniai laimėjo 92:85.

„Aš, žinoma, pirmiausia norėčiau, kad mūsų pačių sirgalių čia būtų daugiau. Bet lietuvių tikrai atvažiavo daugybė, ir pamačius tokias minias mes tik dar labiau pasitempėme.

Lietuviai – didi krepšinio tauta, dydžiu panaši į slovėnus. Ir jie visada kaunasi dėl medalių. Gražu žiūrėti, kaip šie žmonės palaiko savo rinktinę. Mums tiesiog buvo smagu matyti pilną areną, ir ne taip svarbu, už ką ji serga“, – po akistatos sakė slovėnų veteranas iš NBA Goranas Dragičius.

36-erių gynėjas į nacionalinę komandą grįžo po penkerių metų pertraukos, bet pernai jis pats buvo „Žalgirio“ arenos tribūnose, iš kurių ragino savo brolį Zoraną ir kitus tautiečius.

Tuo metu A. Sekuličius kaip ir tuomet, taip ir dabar dalino nurodymus prie slovėnų atsarginių suolo.

„Arenoje buvo tiek lietuvių, kad rungtynių atmosfera man priminė Kauną. Bet taktiškai šios rungtynės buvo kitokios. Lietuvos rinktinėje dabar yra naujas treneris (Kazys Maksvytis – Delfi), ir sudėtis šiek tiek pasikeitė.

Jie turėjo naujų minčių, kaip gintis prieš L. Dončičių, daug keitėsi dengiamaisiais. Lietuva gerai pasirengė šiam mačui ir sužaidė nuostabiai. Mums teko velniškai pakovoti. Bet Luka visada suranda išeitį. Laimei, šiandien gerai pataikėme, visi kiti žaidėjai taip pat pasistengė“, – komentavo 44-erių specialistas, pakartojęs, jog nepaisant pralaimėjimo tebelaiko Lietuvą viena čempionato favoričių.

Lietuviai Kelne išties išsitraukė keletą naujovių: pavyzdžiui, po vidurio puolėjo užtvaros prieš L. Dončičių išdygdavo net ir Jonas Valančiūnas – pirmą kartą šią vasarą, mat iki šiol pastarasis nuo varžovų žaidimo du prieš du gindavosi likdamas baudos aikštelėje.

Kitaip nei prieš metus, asmeniniais L. Dončičiaus prievaizdais jau buvo nebe gynėjai, o puolėjai: Arnas Butkevičius ir Ignas Brazdeikis.

Bet taktiniai sumanymai pasiteisino ne iki galo arba, kaip teigė K. Maksvytis, nebuvo įvykdyti tiksliai.

Jo auklėtiniai vėl dalį rungtynių nesutramdė pagundos leistis į taškų lenktynes su silpnai besiginančia, užtat puolimu savo žaidimą grindžiančia komanda.

Kita vertus, negalima praleisti pro akis pačių slovėnų nuopelnų.

Aktyvios gynybos kiek sutrikdytas L. Dončičius lemiamu metu vis tiek darė skirtumą lietuvių aikštės pusėje.

„Jo uždengti apskritai neįmanoma. Mačiau daugybę jo rungtynių NBA ir Europoje – kad ir kokius sprendimus taikytų varžovai, Luka galiausiai sulaužo visus barjerus. Ir šio mačo pabaigoje kiekvienoje atakoje kamuolys buvo jo rankose, jis valdė mūsų žaidimą ir kūrė taškus, kad ir pelnytus kitų rankomis“, – antakius kėlė G. Dragičius.

Ne mažiau svarbios buvo aukštaūgių stokojančios slovėnų priekinės linijos pastangos.

„Lietuva buvo nusiteikusi žaisti kietai ir pasitelkė pajėgią savo priekinę liniją. Žinojome, kad teks smarkiai pakovoti, ypač „po lenta“, tai ir padarėme. Už tai visos pagyros – Edo Muričiui, Mike‘ui Tobey, Vlatko Čančarui, Žiga Dimecui. Nors žemesni už varžovus, jie kovėsi kaip liūtai“, – tęsė G. Dragičius.

Iš jo pagirtųjų labiausiai išsiskyrė rezultatyviausiu ir naudingiausiu rungtynių žaidėju tapęs Mike‘as Tobey (24 taškai, 8 atkovoti kamuoliai, 27 naudingumo balai).

O efektingiausias buvo V. Čančaras, antrame kėlinyje vos per kelias sekundes spėjęs sušvytėti po abiem krepšiais: pirma stingdančiu bloku įbetonavo kontrataką mėginusio užbaigti Mindaugo Kuzminsko metimą, tuomet pats pabėgo į greitą išpuolį ir suvertė du taškus su J. Valančiūno pražanga.

„Tai parodo, kokia yra mūsų komanda. Net kai nesiklijuoja žaidimas, visada kas nors gali pasiūlyti panašų epizodą, kuris pakelia visus ant sparnų“, – Delfi komentavo Denverio „Nuggets“ puolėjas iš NBA.

25-erių krepšininkas taip pat netiesiogiai sukritikavo Lietuvos rinktinės taktiką dalį rungtynių žaisti su J. Valančiūnu ir Domantu Saboniu viename penkete.

„Mano manymu, europietiškoje aikštėje sunku žaisti su dviem dominuojančiais aukštaūgiais. Erdvė po krepšiu tuomet būna tiesiog pernelyg užkimšta, žaidėjai painiojasi vienas kitam po kojomis. Mums svarbiausia buvo tiesiog juos atsitverti nuo krepšio.

Gynyboje visais būdais stengėmės apriboti D. Sabonį ir J. Valančiūną. Už tai teko sumokėti tam tikrą kainą: lietuviai pataikė kelis tritaškius, puikiai įsitraukė jų atsarginiai. Vis dėlto mes sužaidėme geriau, parodėme, iš kokio molio esame drėbti. O pabaigoje pravertė mūsų lyderių patirtis“, – mačą apžvelgė V. Čančaras.

Pirmą Europos čempionato dieną slovėnams Kelne pravertė dar vienas dalykas – taksi.

Iki pat vėlaus ketvirtadienio vakaro už galvų susiėmę vokiečiai, dirbantys pirmenybių organizaciniame komitete, negalėjo Delfi pasakyti, kur prašapo čempionus į „Lanxess“ areną iš viešbučio turėjęs nugabenti autobusas.

„Kilo šiek tiek keblumų. Išėjome į lauką tikėdamiesi sėsti į autobusą, bet jo ten paprasčiausiai nebuvo. Palaukėme, niekas taip ir nepasirodė. Pradėjome šiek tiek nervintis, juk prieš rungtynes norisi koncentruoti mintis tik ties laukiančia kova. Galiausiai iškvietėme tris ar keturis taksi ir jais čia atvažiavome“, – šypsodamasis patirtą nuotykį prisiminė G. Dragičius.

„Nemanau, kad tai buvo didelė problema – šiaip ar taip, juk į rungtynes nepavėlavome“, – juokėsi ir V. Čančaras.

Dingusio autobuso istorija tik patvirtina tai, kuo turėjo įsitikinti ir K. Maksvytis: neužtenka vien pradurti padangas Slovėnijos rinktinei – prisistatyti į norimą vietą ji gali kad ir pakeleivingu transportu.

Primename, kad paskutinį kartą Lietuvos ir Slovėnijos komandos galynėjosi pernai olimpinės atrankos turnyro finale Kaune, tuomet 96:85 laimėję Alpių šalies atstovai pirmąsyk paliko lietuvius be olimpinių žaidynių.

A. Sekuličiaus komandos gretose yra aštuoni Europos čempionai, tuo metu kartu su K. Maksvyčiu Lietuvos stovykloje ketvirtadienį žemyno pirmenybėse pirmą kartą pasirodė septyni krepšininkai.

Penktadienį B grupės komandos ilsėsis, o šeštadienį lietuviai pasirodymą tęs akistata su prancūzais, prasidėsiančia 18.45 val. Lietuvos laiku.

Kitose pirmo Europos čempionato turo rungtynėse Kelne Bosnija ir Hercegovina 95:85 pranoko Vengriją, šeimininkai vokiečiai 76:63 nuliūdino Prancūziją.