"Ryto" treneris: atkrintamosiose reikia turėti labai trumpą atmintį

Po dvejų metų pertraukos į „Betsafe-LKL“ finalus sugrįžo amžinų priešininkų dvikova, o jau per artimiausią savaitę paaiškės, kas kels į viršų nugalėtojų taurę jubiliejiniame 30-ajame lygos sezone.

Itin rezultatyviame pirmajame finalo mače (108:93) namų tvirtovę apgynęs Kauno „Žalgiris“ serijoje iki trijų pergalių žengė pirmą žingsnį link čempionų žiedų susigrąžinimo – 1:0.

Tačiau kauniečiai neturi itin daug laiko džiaugtis, nes praėjus vos dviem dienoms dabar jau jie ruošiasi išvykai į „Jeep“ areną, kurioje šeimininkauja Vilniaus „Rytas“ ir ištikimiausi šio klubo aistruoliai.

Tiesioginė antrosios finalo dvikovos iš sostinės transliacija – šeštadienį nuo 17.00 val. per BTV televiziją ir Go3.

Prieš artėjantį susitikimą portalo LKL.lt kalbintas Giedriaus Žibėno asistentas Georgios Dedas kalbėjo apie tai, kaip pirmojo mačo baigtį paveikė „Ryto“ pasirinkta žemo penketuko taktika.

„Kartais, kai nesi favoritas, turi pasirinkti, kur rizikuoji, o kur ne. Priklausomai nuo rezultato, supranti, ar tai pasiteisino, ar ne. Puolime mes turėjome gerą ritmą, pelnėme 93 taškus, bet tai skaudžiai atsiliepė kovojant dėl lentos po savuoju krepšiu“, – į labiausiai kamavusį skaudulį pirštu bedė graikas.

„Rytą“ be gailesčio baudė buvęs kapitonas ir praėjusių metų finalo serijos MVP Arnas Butkevičius. 30-metis puolėjas geriausią sezono pasirodymą surengė tada, kada to labiausiai reikėjo. Jo sąskaitoje – 21 taškas (4/4 dvit., 1/3 trit., 10/11 baud.), net 10 išprovokuotų pražangų ir 31 naudingumo balas.

Visa tai – praėjus vos savaitei nuo mačo Panevėžyje, kuomet po smulkios traumos sugrįžęs krepšininkas ant parketo praleido vos 7 minutes ir spėjo tik kartą atkovoti kamuolį.

„Kad jis įmetė tiek taškų, nėra siurprizas, – buvusio savo komandos vedlio pasirodymą pakomentavo G. Dedas. – Turime žiūrėti, kaip jis tai padarė, kad to išvengtume. 10 taškų jis susirinko baudų metimais. Vadinasi, buvo agresyvus, verždamasis link krepšio. Tai turime kontroliuoti geriau.“

Dabartiniai Lietuvos čempionai panašioje situacijoje buvo atsidūrę ir pernai. Pirmasis serijos mačas jiems baigėsi nesėkme prieš Nenado Čanako kariauną, bet vilniečiai įspūdingai atsitiesė ir keturiais kirčiais iš eilės nusikalė sau aukso žiedus. Galbūt ši patirtis gali praversti dabar?

„Pernai serija buvo iki keturių pergalių, dabar tik iki trijų. Buvo šiek tiek daugiau rungtynių, kad galėtum taisyti žaidimą. Dabar to laiko mažiau. Ko galėtume pasimokyti iš praeitų finalų? Atkrintamosiose reikia turėti labai trumpą atmintį, kiekvienos rungtynės yra atskira istorija“, – esminę čempionišką pamoką įvardino specialistas.

– Kokios mintys sukosi galvoje, kai po pirmojo mačo grįžote į Vilnių ir kaip jos spėjo susigulėti per laisvą dieną iki antrojo mačo?

– Tai du skirtingi jausmai. Iškart po rungtynių jautiesi kitaip nei vėliau, stebėdamas jas ir analizuodamas. Iškart po rungtynių autobuse galvojome apie tai, kad jie atkovojo daugiau kamuolių nei mes, jie buvo kovingesni, krito dėl kiekvieno kamuolio, ko išties ir tikėjomės. Būtent dėl to pralaimėjome ir paskutines reguliariojo sezono rungtynes su „Žalgiriu“ – jie atkovojo daugiau kamuolių. Pagrindinė mūsų mintis buvo ta, kad nepakankamai išstatydavome savo kūnus, jog sustabdytume varžovus.

– Kaip jaučiasi žaidėjai? Ar treniruotėje pamatėte teigiamą reakciją po pralaimėjimo?

– Žinoma, tai yra finalai. Negali liūdėti per daug. Turi prisitaikyti, nes tvarkaraštis intensyvus, žaidžiame kas antrą dieną. Žaidėjai treniruotėje dirbo neblogai. Jie žino, kad Kaune nežaidėme gerai.

– Pirmosiose rungtynėse daug naudojote žemą penketą su pataikančiais žaidėjais, bet tikriausiai dėl to nukentėjo ir kova dėl atšokusių kamuolių. Kodėl pasirinkote tokią taktiką ir ar jaučiate poreikį ją keisti antrosiose rungtynėse?

– Kartais, kai nesi favoritas, turi pasirinkti, kur rizikuoji, o kur ne. Priklausomai nuo rezultato, supranti, ar tai pasiteisino, ar ne. Puolime mes turėjome gerą ritmą, pelnėme 93 taškus, bet tai skaudžiai atsiliepė kovojant dėl lentos po savuoju krepšiu. Turime tuo pasirūpinti.

Nėra taip, kad nebežaisime žemu penketuku ar kad pralaimėjome kovą dėl kamuolių vien dėl to. Susidėjo daug dalykų, kurie mus privedė prie tokios situacijos. Turime padaryti mažus pakeitimus savo penketuose ir būsime geresni.

– Žalgiriečiai padarė nemažai „2+1” epizodų, kuriuose „Ryto“ pražangos nebuvo pakankamai kietos, kad sutrukdytų pelnyti taškus. Kiek neramina šis aspektas?

– Taip, šie epizodai buvo viena svarbiausių temų, kurias turėjome aptarti su žaidėjais. Trečią kėlinį pradėjome neblogai, pirmavome 6 taškais (52:46 – aut.), galėjome prasižengti dar iki metimo, bet pražangas atidavėme jiems atliekant metimus. Vien per tą kėlinį tokių epizodų buvo gal šeši. Sakėme, kad taip elgtis tiesiog negalime, šio fakto nuo savęs nepaslėpsime. Turime būti kietesni ir tiek.

– Pernai titulą „Rytui“ atnešęs Arnas Butkevičius dabar tą patį mėgina padaryti su „Žalgiriu“. Jį gynė Marcusas Fosteris, kuris negarsėja gera gynyba, bet tai suprantama, nes Arno rolė puolime nėra labai išreikšta. Ar jus nustebino toks rezultatyvus jo pasirodymas?

– Žinome Arną, jis geras žaidėjas, visada užsikūręs, labai svarbus „Žalgiriui“ gynyboje ir puolime su savo kovingumu. Kaip ir minėjote, jis neturi išreikštos vietos „Žalgirio“ schemose, bet suranda būdų pelnyti taškus.

Kad jis įmetė tiek taškų, nėra siurprizas. Turime žiūrėti, kaip jis tai padarė, kad to išvengtume. 10 taškų jis susirinko baudų metimais. Vadinasi, buvo agresyvus, verždamasis link krepšio. Tai turime kontroliuoti geriau.

– Arnas minėjo, kad turi sentimentų „Rytui“, bet jie virsta noru laimėti su „Žalgiriu“. Buvo ir nuomonė, kad tokiais atvejais žaidėjas nori parodyti, kad buvo pagrindinė buvusios komandos sėkmės priežastis. Jūs gerai žinote, ką gali duoti Arnas savo ekipoms. Kiek didelį pranašumą jis suteikia „Žalgiriui“ ir kas galėtų būti tokiu vyruku „Ryte“?

– Arnas turi jausmų „Rytui“, čia prabuvo penkerius metus, laimėjo Karaliaus Mindaugo taurę, tapo „Betsafe-LKL“ čempionu. Bet jis profesionalus žaidėjas ir visiškai normalu, kad jis nori laimėti su dabartine komanda. Jis mums labai padėjo pernai, bet negalime pamiršti ir kitų vyrukų, kurie tada žaidė. Jis nebuvo vienintelė pergalės priežastis, jis buvo viena jų, žinoma. Manau, kad jis lygiai taip pat svarbus dabar „Žalgiriui“.

Atsakant į jūsų klausimą, kas galėtų būti toks žaidėjas „Ryte“, kartais negali lyginti skirtingų komandų. Dabar turime kitokią sudėtį, kitokias asmenybes. Nėra taip, kad turime sulaukti iš kažkieno tokio pasirodymo, kokį surengė Arnas. Turime daryti visko daugiau kaip komanda, turime paslėpti savo silpnybes kaip įmanoma geriau.

– Trys jūsų gynėjai – Margiris Normantas, Benedekas Varadi ir Kendale‘as McCullumas – nesužaidė gerų rungtynių, tad čia turite rezervų. Ar esate ramus dėl šių žaidėjų, kad jie dar parodys, ką sugeba?

– Jie skirtingose situacijose. Benedekas ką tik ilgą laiką praleido be krepšinio dėl traumos, todėl dar tik bando surasti jėgą savo kojose. Dėl jo esu ramus, nes tai profesionalas, padėsiantis mums tiek minučių, kiek prireiks. Margiris irgi nekelia susirūpinimo. Praėjusiose rungtynėse jis galėjo sumesti savo metimus, bet tame nebuvo problemos. Kendale‘as žaidė mažiau nei įprasta, galbūt jis turėtų žaisti daugiau, nežinau, bet ir dėl jo nesu susirūpinęs.

Nėra taip, kad jie sužaidė blogai, galbūt tie momentai, kai jie buvo aikštelėje, jiems buvo neparankūs. Manau, kad jie dar tikrai gali mums padėti žymiai daugiau.

– Pernai finalo serijoje taip pat pralaimėjote pirmąsias rungtynes prieš „Lietkabelį“, bet atsitiesėte ir laimėjote seriją 4:1. Šį kartą antrosios rungtynės vyksta ne Panevėžyje, o jūsų namų aikštėje. Kokias pernykštes pamokas galite pateikti kaip pavyzdžius, kuriais reikia sekti?

– Rezultatas tas pats, kaip ir pernai, bet tada pradėjome seriją namuose, turėjome pranašumą, o šiemet neturime ir antrosios rungtynės vyks Vilniuje.

Tikiuosi, kad „Jeep“ arena bus sausakimša ir triukšminga, kaip ir visose atkrintamųjų rungtynėse bei daugelyje mačų iki tol. Fanai mums duoda papildomos energijos, kurios lengvai neišmatuosi, tą reikia pajausti, kad suprastum.

Pernai serija buvo iki keturių pergalių, dabar tik iki trijų. Buvo šiek tiek daugiau rungtynių, kad galėtum taisyti žaidimą. Dabar to laiko mažiau. Ko galėtume pasimokyti iš praeitų finalų? Atkrintamosiose reikia turėti labai trumpą atmintį, kiekvienos rungtynės yra atskira istorija. Žinoma, turi ieškoti, ką galima padaryti geriau, bet negali pernelyg apsistoti ties praėjusiomis rungtynėmis.

– Sunku įsivaizduoti, kaip atrodys ir skambės „Jeep“ arena, bet akivaizdu, kad tai bus didelis jūsų užnugaris, jau padėjęs kartą įveikti „Žalgirį“ lapkričio mėnesį. Visgi spaudimą jausite ir jūs, kadangi pralaimėjimo atveju situacija pasidarytų kritinė. Kaip išnaudoti namų aikštę, kad ji išties padėtų išmušti iš vėžių „Žalgirį“?

– Manau, kad turime žaisti savo žaidimą, žaisti tokiu tempu, kokiu esame įpratę rungtyniauti savo aikštelėje ir nepasinerti į pernelyg gilius apmąstymus, kad nepradėtume daryti to, ko nesame pratę daryti. Reikia įtraukti minią savo žaidimu kaip įmanoma anksčiau, kad jie galėtų stumtelti mus ir sukelti oponentams dar didesnį spaudimą.

Svarbu rodyti tokį žaidimą, kokį mėgsta matyti „Ryto“ sirgaliai – kovoti dėl kiekvieno kamuolio, laimėti „50 prieš 50“ situacijas. Jei tai darysime, turime gerą šansą laimėti ir neatsidurti padėtyje, kuomet pralaimime 0:2, o mūsų nugaros priremtos prie sienos trečiajame mače.

– Treneris Žibėnas minėjo, kad komanda ieško įvairios motyvacijos. Visgi nėra taip, kad visi nurašo „Rytą“, daug kas tai įvardina kaip vieną įdomiausių pastarojo dešimtmečio finalų. Kur randate motyvacijos šioje serijoje?

– Negali būti didesnės motyvacijos nei apginti titulą. Tai nėra lengva, „Rytas“ istorijoje tai yra padaręs tik kartą (2010 m. – aut.). Tai didžiausia motyvacija. Žaidžiame su Eurolygos atkrintamųjų komanda, su kuria šiame sezone mūsų tarpusavio rezultatas yra 2:2. Norime išlaikyti titulą Vilniuje – nieko daugiau ir nieko mažiau.

– Įsivaizduokime, kad kalbame pasibaigus finalo serijai, kuri pasibaigė jūsų triumfu. Koks turi būti scenarijus, kad tai taptų realybe? Kaip įsivaizduojate pergalingą kelią?

– Kad nugalėtum „Žalgirį“, tai galioja ir Eurolygoje, turi pasiūlyti ne ką mažesnį fiziškumą ir agresyvumą nei jie. Jie turi didelius kūnus, Eurolygos kūnus. Jie nuolat lipa ant lentos, neleidžia priimti kamuolio, išstumia iš pozicijų. Turime jiems tuo prilygti, kad būtume pasiruošę tikram mūšiui. Jei taip kausimės ir aukosime savo kūnus, turime gerą šansą, pradedant nuo rytojaus. Nežiūrime per daug toli, bet toks žaidimas leistų mums pradėti galvoti apie pergales.