Treneriui Šeškui dėkingas Šaulys: tai man labai tinkanti komanda

„Betsafe-LKL“ čempionate jau beveik praskriejo pirmasis varžybų ratas, o tuo pačiu ima ryškėti ir patys geriausi šio sezono žaidėjai. Vienas tokių – Jonavos „Cbet“ gynėjas Evaldas Šaulys. LKL.lt siūlo sirgaliams su šiuo krepšininku susipažinti iš arčiau.

28 metų 191 cm ūgio krepšininkas gimė ir augo Klaipėdoje. Praėjusiame sezone E. Šaulys pirmą kartą atstovavo savo gimtojo miesto komandą „Neptūną“, tačiau pasirodymą sustabdė trauma, o žaidėjui vasarą teko ieškotis naujo klubo.

Bet niekas, turbūt net pats krepšininkas, negalėjo tikėtis, kad vaizdas naujoje komandoje iškart apsivers aukštyn kojomis ir atrodys taip gerai.

Dabar E. Šaulys yra vienas naudingiausių krepšininkų visame „Betsafe-LKL“ čempionate. Šioje, dar ankstyvoje sezono stadijoje, gynėjas dvigubai viršija lygos vidurkius tiek pagal pelnomus taškus (14,2), tiek pagal naudingumo balus (16,6).

Ir nors šis krepšininkas Lietuvos krepšinio gerbėjams toli gražu nėra naujokas, atrodo, kad būtent dabar jis atsiskleidžia ryškiausiomis savo spalvomis. O tam yra labai aiški priežastis – treneris Virginijus Šeškus.

„Faktas, kad tai trenerio nuopelnas. Juk žaidėjas žaidžia taip, kaip jį išnaudoja treneris“, – kalbėdamas su LKL.lt, šyptelėjo E. Šaulys.

Klaipėdietis pirmuosius rimtus žingsnius vyrų krepšinyje dėjo „Šilutės“ komandoje. Vėliau, metai iš metų, tobulėjo, laimėjo ir pirmuosius trofėjus, su Lietuvos rinktine Universiadoje pasipuošė auksu. Sėkmės recepto, pasak paties krepšininko, čia tikrai nėra. Visa tai – gryno darbo nuopelnas.

„Tą iš tikrųjų reikia suprasti, aš ir pats esu beveik įsitikinęs, kad mano karjera susiklostė dėl tikrai sunkaus darbo, nežinau, ar buvau labai talentingas, tiesiog, labai daug dirbau“, – atvirai pasakoja E. Šaulys.

Plačiau apie E. Šaulio karjerą, įsimintiniausius jos epizodus, šį sezoną Jonavoje ir žinutę komandos sirgaliams – interviu:

– Pradėkime nuo dabartinės Jonavos komandos. Jums tai – nauja vieta, naujas kolektyvas. Jonavai žaidimas „Betsafe-LKL“ – lygiai taip pat naujas. Ar buvo lengva visiems jums susiburti į naują šeimą, pilnai nežinant, ko galima tikėtis?

– Faktas, kad iš pradžių naujoje organizacijoje tu nežinai, ko tikėtis. Nauja sudėtis, naujas kolektyvas, trenerių štabas pasipildęs, nauji sirgaliai. Manau, kad mus į priekį pastūmėjo pirmoji sezono dvikova su Kauno „Žalgiriu“. Gal patys patikėjome savo jėgomis, pamatėme, kad galime tikrai kažką nuveikti šiame sezone, kad nebūsime tiesiog naujokų etiketę turinti komanda, į kurią visi žiūrės su nuolaida, neva nieko nereikia iš jų tikėtis.

– O komandą motyvuoja žinojimas, kad debiutiniame sezone iš tavęs niekas daug nesitiki?

– Būtent tai ir parodėme. Mes tiesiog neturime ką prarasti – eini, kauniesi, žaidi, tobulėji, sieki maksimumo ir žengi žingsnius į priekį. Mes mėgaujamės krepšiniu, atrodo, kad galime žaisti su visomis komandomis. Reguliariojo sezono pabaigoje pamatysime, kokius rezultatus tas mėgavimasis davė.

– Sakote, kad jau pirmosios rungtynės parodė, kad sezonas gali susiklostyti gerai. Ar iš tikrųjų komandos tendencijos matosi jau pačioje sezono pradžioje?

– Sezoną pradėti pergalingai, manau, yra tikrai naudingiau, nei pralaimėjimu. Bet tai slidus dalykas. Tikrai būna, kad jau sezono pradžioje matai, ar komanda važiuoja į priekį. Bet tuo pačiu, tai yra tik vienerios rungtynės, reikia suprasti, kad jos tikrai nieko nereiškia, nes yra aibė laiko viską ištaisyti. Juk būna dienų, kai tiesiog tikrai nesiseka – nesukrenta metimai, neatšoka kamuoliai. Kai pradedi sezoną gerai – tai puiku, turbūt visi to nori. Bet jei sezonas prasideda sunkiai – tikrai nėra reikalo nusiminti ar kalbėti, koks blogas jis bus. Reikia taisyti.

– Jums asmeniškai kol kas tai puikus sezonas. Atrodo, kad aikštelėje jaučiatės tikrai užtikrintai. Kaip pats manote, kas tai lemia?

– Faktas, kad tai trenerio nuopelnas. Juk žaidėjas žaidžia taip, kaip jį išnaudoja treneris. Ar treneris mato stipriąsias puses, ar treneris pasitiki, ar suteikia laisvės puolime, ar viskas yra sustyguota iki mažiausių smulkmenų. Jeigu tu įsilieji į sistemą, treneris žino, kaip tave išnaudoti, tai ir žaidi taip, kaip gali geriausiai. Pas Virgį (Virginijų Šeškų – aut.) gauname daugiau tos laisvės puolime, gerai juda kamuolys, todėl ir laisvų metimų šįkart gaunu daugiau. Nemažai prisideda ir Palaciocas (Juanas Palaciocas – aut.), tikrai labai patyręs žaidėjas, žino, kada nusimesti kamuolį ir tą daro puikiai. Tada tiesiog būni laisvas ir tereikia tuos metimus sumesti. Kol kas sekasi, bet reikia neprisikalbėti. Metantys žaidėjai pas šitą trenerį visada kažkaip pritampa. Man atrodo, kad tai man labai tinkanti komanda.

– Beveik visą savo karjerą praleidote įvairiuose Žemaitijos klubuose: Šilutė, Mažeikiai, Klaipėda. Buvo ir Marijampolė, Šiauliai. Kuri komanda jūsų gyvenimo komanda?

– Gal čia tiktų pasakyti, kad ta pirmoji meilė tikrai trunka amžinai. Bent jau didžiajai daliai krepšininkų, tikrai, manau, pirmosios komandos į atmintį įstrigo ilgam ir su gražiais prisiminimais. Man irgi panašiai, turbūt maloniausia prisiminti tuos pirmuosius kartus. „Šilutę“ visada galėsiu paminėti, nes ten praleista labai nemažai laiko, ten žengti pirmieji žingsniai aukštesnio lygio krepšinyje, ten atėjo ir suvokimas, kad galima krepšinį žaisti net ir profesionaliai. Marijampolės komanda lygiai taip pat – čia įsiminė NKL trofėjus, pirma didelė pergalė mano karjeroje.

Tas triumfas man leido patekti į dar aukštesnį lygį, į „Šiaulius“. Iš čia irgi tik geriausi prisiminimai – treneris manimi tikėjo, davė šansą debiutuoti LKL, leido apšilti kojas tikrame vyrų krepšinyje, kuriame jau niekas nelaukia – jau reikia duoti rezultatą. Po to sekė „Neptūnas“ – juk tai mano miesto komanda, visada noriu ją palaikyti, padėti, kad ir kaip jai sekasi. Dabar „Neptūnui“ tikrai nesiseka ir nesiseka daug kas, bet čia jų vidiniai reikalai, todėl belieka palinkėti sėkmės, viskas bus gerai.

– Spėjote pakeisti ir nemažai trenerių, pažinti nemažai skirtingų krepšinio filosofijų. Gal jau spėjote išgirsti ir geriausią patarimą savo gyvenime?

– Treneriai, žinoma, formuoja tavo įsitikinimus. Ypač tol, kol esi jaunas. Kiekvienas iš jų bando tau įskiepyti, kad viskas remiasi į darbą. Kantrų, sunkų, pastovų darbą. Tą iš tikrųjų reikia suprasti, aš ir pats esu beveik įsitikinęs, kad mano karjera susiklostė dėl tikrai sunkaus darbo, nežinau, ar buvau labai talentingas, tiesiog, labai daug dirbau. Tai vienas pagrindinių patarimų turbūt ir būtų toks, kad darbas atsiperka. O kitas, kuris irgi yra labai tikslus ir naudingas – tai darbas vasaromis. Vasarą žaidėjas gali sustiprėti ir patobulėti tikrai daug, visą dėmesį skirti tik sau, savo kūnui. Sezono metu jau šlifuojami kiti dalykai, todėl svarbu, koks tu ateisi į tą sezoną po vasaros. Tai irgi geras patarimas, paprastas, bet labai tikslus.

– Vasarą sukūrėte šeimą, įvyko jūsų ir žmonos vestuvės. Ar asmeninės šventės kartais persikelia į šventę aikštelėje, kalbant apie jūsų psichologiją, pasitikėjimą savo jėgomis?

– Sunku pasakyti, ar tai susiję. Manau, kad solidesnis žaidimas ateina su tavo amžiumi. Tampi brandesnis, į patį krepšinį žiūri kitaip. Bet visų svarbiausia, kaip tave išnaudos treneris. Reikia, kad tavim komandoje pasitikėtų. O asmeninės šventės, aišku, duoda pozityvo, duoda gerų emocijų. Bet negaliu pasakyti, kad tai yra itin svarbus faktorius krepšinyje. Juk tai komandinis sportas, mes čia priklausomi nuo trenerių, nuo komandos draugų. Gali tiesiog arba gerai, arba blogai jaustis, o visa kita priklauso ne tik nuo tavęs.

– Kurios rungtynės, arba kurie karjeros epizodai jums pačiam įsiminė labiausiai?

– Labai įsiminė patekimas į Lietuvos rinktinę Universiadoje, su ja laimėjome aukso medalius. Dar įsiminė pirmasis sezonas su „Šiauliais“, kai debiutavau LKL ir žaidėme seriją su Panevėžio „Lietkabeliu“. Tikrai labai įsiminė tos rungtynės namuose, kur atmosfera buvo aukščiausiame lygyje – sirgaliai priminė geltoną jūrą, buvo daug triukšmo, o mums puikiai sekėsi aikštelėje. Laimėjome stipriai tas rungtynes ir išlyginome seriją. Dar įsiminė rungtynės, irgi būnant Šiauliuose, tai dvikova prieš „Žalgirį“ išvykoje. Pavyko nugalėti tada visiškame pakilime buvusius žalgiriečius, geras jausmas.

– Ką šiame sezone gali nuveikti Jonavos komanda ir kokia būtų jūsų žinutė sirgaliams?

– „Skambių frazių metyti nenoriu, bet tikėjimas vis tiek yra. Smagu būtų patekti į „Betsafe-LKL“ pusfinalį, smagu būtų sudalyvauti Citadele KMT finalo ketverte. Norėtųsi pakovoti dėl medalių. Bet kaip mums tai seksis, pamatysime vėliau. O sirgaliams noriu palinkėti ir paprašyti, kad toliau taip gausiai rinktųsi į namų areną. Čia, Jonavoje, tikrai nėra lengva žaisti nė vienai komandai. Puikūs sirgaliai, puiki bendruomenė“

Artimiausias rungtynes „Betsafe-LKL“ čempionate Jonavos ekipa žais lapkričio 13 d., kai svečiuose iššūkį mes Vilniaus „Ryto“ ekipai. Šias rungtynes tiesiogiai transliuos BTV televizija bei naujos kartos televizija Go3. Rungtynių pradžia 17:00 val.