Tamsūs debesys "Lietkabelio" padangėje

Reprezentacinis Panevėžio krepšinio klubas „Lietkabelis“ skelbia, jog naujajame sezone nemažins ambicijų ir sieks aukščiausių vietų Lietuvos krepšinio lygoje. Tačiau vidinių nesutarimų ir finansinės krizės draskomo klubo vardas bus linksniuojamas ne tik aistringų sirgalių lūpose, bet ir teismo salėse, rašo "Sekundė".

Buvę žaidėjai ir dalininkai siekia atgauti jiems priklausančias nemenkas sumas. Apie į teismą klubą atvedusias peripetijas „Lietkabelio“ vadovybė kalbėti vengia motyvuodama informacijos konfidencialumu, tik žada, jog tokie nesklandumai nesutrukdys siekti pergalių. O buvęs „Lietkabelio“ žaidėjas, net penkerius metus gynęs klubo garbę, Lukas Aukštikalnis jau gali švęsti pergalę – po teismų maratono jam pavyko atgauti nesumokėtą darbo užmokestį – 32 tūkst. Eur. Klubas dargi turės padengti krepšininko bylinėjimosi išlaidas ir delspinigius, o tai yra dar apie 10 tūkst. Eur.

Sportininko advokatas Antanas Paulauskas tvirtino, kad savotiški „Lietkabelio“ vadovų žaidimai ir toliau būtų žaidžiami, jeigu ne itin griežtos Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) sankcijos – už teismo sprendimų nevykdymą „Lietkabelio“ klubui buvo uždrausta registruoti naujus kitose šalyse žaidusius krepšininkus – Femi Olujobi, Željko Šakičių, Kendricką Browną ir Martyną Sajų.

Povandeninės srovės

Kaip teigė A. Paulauskas, dar praėjusį pavasarį FIBA krepšinio arbitražo teismas L. Aukštikalniui priteisė 32 tūkst. eurų kompensaciją ir palūkanas už per dvejus metus neišmokėtą atlyginimo dalį. „Lietkabelis“ taip pat įpareigotas padengti 9,5 tūkst. eurų teismo išlaidų – bendra suma perkopė 42 tūkst. eurų. Tačiau „Lietkabelis“ atsisakė vykdyti teismo sprendimą, o ir antstoliams nepavyko išieškoti reikalaujamos sumos. Tad teko imtis griežčiausių priemonių – buvo papildomai kreiptasi į FIBA, prašant taikyti klubui sankcijas.

„Lietkabelis“ galėjo kreiptis į FIBA apeliacinį teismą, tą ir padarė. Tačiau neturėjo jokių teisinių argumentų, galinčių užginčyti sprendimą. Tik kažkokie absurdiški išvedžiojimai dėl galimo L. Aukštikalnio piktnaudžiavimo ir nusikalstamų veikų darymo. Visi tie kaltinimai jau buvo nagrinėti to paties arbitražo ir atmesti kaip nepagrįsti“, – kalbėjo krepšininko advokatas.

L. Aukštikalniui buvo nesumokėta už du sezonus „Lietkabelyje“. Tuo metu klubo situacija buvo prasta, nors ir šiuo metu ji taip pat ganėtinai sudėtinga. Advokato teigimu, L. Aukštikalnio tėtis Irmantas Aukštikalnis buvo klubo dalininkas, tad sportininkas buvo sutikęs, jog kuriam laikui būtų atidėti mokėjimo terminai, o baigęs savo karjerą klube tų pinigų pareikalavo. Pasak A. Paulausko, visi įsipareigojimai yra įtvirtinti sutartimis. Be to, krepšininkas klube rodė gana gerus rezultatus, tad toks „Lietkabelio“ klubo elgesys, advokato teigimu, yra tiesiog drabstymas purvais.

„Net neabejoju, FIBA matė tikruosius klubo kėslus. Tai vidiniai klubo principai, nenoras pripažinti savo įsipareigojimų žaidėjui. Nereikia pamiršti, kad L. Aukštikalnis yra buvusio klubo dalininko sūnus. Dar visai neseniai tarp klubo dalininkų ir prezidento vyko teisinė kova dėl dalininkų teisių ir kitų aspektų. Klubas yra pažėręs, mano akimis, nepagrįstų kaltinimų buvusiems klubo dalininkams, įskaitant ir I. Aukštikalnį. Jie naudojo Luko atvejį kaip tam tikrą keršto įrankį. Tai buvo vienintelė priežastis vengti atsiskaityti su Luku“, – mano A. Paulauskas.

Užspeisti į kampą

Anot advokato, „Lietkabelio“ klubas pats išsikasė duobę. Sulaukus griežtų sankcijų iš FIBA, toliau vystyti veiklą būtų labai sunku. Praėjusį ketvirtadienį klubas visiškai atsiskaitė su L. Aukštikalniu ir jau sekmadienį buvo atšauktos klubui taikytos sankcijos, tad naująjį sezoną komanda galės pradėti stipriausios sudėties.

„Kai klubas buvo įspraustas į kampą, jiems nebebuvo kur dėtis ir teko pripažinti, jog buvo neteisūs. Galop teko nusileisti, paminti savo principus ir atsiskaityti su žaidėju“, – sakė A. Paulauskas.

Anot advokato, L. Aukštikalnis yra ne vienintelis žaidėjas, kuriam nesumokėtas darbo užmokestis. Ir daugiau „Lietkabelio“ buvusių sportininkų į jį kreipėsi dėl negautų atlyginimų, tačiau be jų sutikimo plačiau to komentuoti negalintis.

„Lukas tikrai nėra vienintelis, kuris siekė atgauti savo pinigus“, – patvirtino advokatas.

Tuo tarpu „Lietkabelio“ klubo vadovybė sprendimo pagaliau atsiskaityti su L. Aukštikalniu komentuoti nepanoro. Klubo vienintelis dalininkas Sigitas Gailiūnas pasiūlė visus klausimus, susijusius su finansais, adresuoti direktoriui Martynui Purliui. Pasak S. Gailiūno, nepaisant visų aplinkybių, „Lietkabelis“ pasiruošęs šturmuoti krepšinio aukštumas.

„Dalyvausime turnyre ir sieksime rezultatų. Tai Panevėžio miesto komanda ir stengsimės, kad panevėžiečiai turėtų galimybę pamatyti įdomias varžybas. Krepšinis Panevėžiui reikalingas, tad kuo daugiau rėmėjų, tuo bus visiems geriau“, – nuo klausimo, kiek prie klubo išlaikymo prisideda pati „Lietkabelio“ įmonė, kurios vardu pavadintas ir krepšinio klubas, išsisuko S. Gailiūnas, esantis ir šios įmonės generaliniu direktoriumi.

Slegia skolos

Krepšinio klubo „Lietkabelis“ direktorius M. Purlys pripažino, kad finansinė klubo situacija nėra gera. Be L. Aukštikalnio, klubas skolingas ir kitiems buvusiems žaidėjams bei treneriams, taip pat kai kuriems paslaugų tiekėjams. Neoficialiais duomenimis, „Lietkabelis“ gali būti vis dar neatsiskaitęs ir su broliais Lavrinovičiais, „Lietkabelyje“ žaidusiais prieš dvejus metus, taip pat treneriu K. Maksvyčiu.

„Turime tam tikrų teisinių apribojimų sąskaitoms, vyksta net keli teisminiai procesai, bet savo įsipareigojimus vykdyti galime. Tai, kad buvo pervesti pinigai L. Aukštikalniui, mūsų biudžeto neišbalansuos. Mes su juo jau atsiskaitėme, dabar vyksta ikiteisminis tyrimas dėl L. Aukštikalnio tam tikrų veiksmų, bet galėsime komentuoti tik tada, kai bus išvados. Taip, esame skolingi ir kitiems žaidėjams, tačiau atsiskaitymai vyksta palaipsniui, viskas yra suderinta su žaidėjais“, – tvirtino M. Purlys.

Būtent dėl antstolių įšaldytų sąskaitų su L. Aukštikalniu atsiskaityta ne iš „Lietkabelio“ klubo, o viešosios įstaigos „Krepšinio klubo „Lietkabelis“ rėmėjas“ sąskaitos. Pasidomėjus, kokios krepšinio klubo skolos, M. Purlys atsisakė komentuoti, motyvuodamas, kad tai konfidenciali informacija.

„Tik galiu patikinti, kad jokios rizikos klubo veiklai nėra ir sezoną pradėsime kaip įprastai“, – kalbėjo M. Purlys.

Konfliktai persikėlė į teismą

Krepšinio klubo sąskaitos liko įšaldytos, kai teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės pagal Manto Ignatavičiaus ieškinį dėl skolos priteisimo. Jis yra pateikęs ieškinį teismui prašydamas iš klubo priteisti 67 tūkst. eurų skolą. Buvęs dalininkas teigia siekiantis susigrąžinti tik tai, ką paskolinęs „Lietkabeliui“, kai šiam reikėjo finansinės pagalbos, o tą esą įrodo dokumentai. Nors „Lietkabelis“ sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo apskundęs aukštesnės instancijos teismui, jis liko nepakeistas.

O šią vasarą klubas paskelbė, jog iš dalininkų gretų pašalinus M. Ignatavičių, anksčiau ėjusį klubo direktoriaus pareigas, Irmantą Aukštikalnį ir Roką Mickevičių, vieninteliu dalininku liko S. Gailiūnas. Sprendimas pašalinti tris smulkiuosius dalininkus motyvuotas, esą jie vykdė kenkėjišką veiklą krepšinio klubo atžvilgiu. M. Ignatavičius tokią žinią įvertino kaip absurdišką akibrokštą ir bandymą keršyti už ieškinį teisme.

Krepšinio klubo valdymo užkulisius nagrinėjančios institucijos savo darbo dar nėra baigusios.

Remiama biudžeto pinigais

2018–2019 metų sezoną „Lietkabelio“ biudžetas siekė apie milijoną eurų. Pagrindinis klubo rėmėjas – Panevėžio miesto savivaldybė. Pasak Panevėžio savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo Justino Jasiukaičio, šiemet iš miesto biudžeto šiam krepšinio klubui buvo skirta 301 tūkst. eurų. 2018-aisiais atseikėta 300 tūkst. Eur, 2017 m. – 200 tūkst. Eur, 2016-aisiais – 100 tūkst. Eur. Vedėjo teigimu, miestas remia ne tik krepšininkus, bet ir futbolo klubą „Panevėžys“. Šiam iš miesto biudžeto šiemet teko 200 tūkst. Eur.

Dar prieš kelerius metus iš sporto rėmimo programos buvo skiriamos labai kuklios sumos, bet miesto Tarybai patvirtinus didesnį finansavimą, šiems sporto klubams Savivaldybės parama gerokai išaugo.

„Tai reprezentacinės komandos, kurios žaidžia aukščiausiojoje lygoje ir garsina mūsų miesto vardą. Lietuvos kontekstu Panevėžio savivaldybė skiria dar gana kuklias sumas. Kitų miestų indėlis į reprezentacines komandas gerokai didesnis“, – tvirtino J. Jasiukaitis.