Apžvelgia V.Čeponis. Didžiausia pirmo rato staigmena - "Neptūno" žaidimas

Daugumai „Betsafe–LKL“ komandų nužygiavus ketvirtadalį reguliariojo sezono kelio, čempionato komentatorius Vaidas Čeponis apžvelgia didžiausią pirmojo rato netikėtumą.

Komentatoriaus nuomone, labiausiai nustebino Klaipėdos „Neptūnas“, po pirmojo rato įsitaisęs turnyro lentelės viršuje. 

„Neptūnas“ pirmajame rate pranoko ir Kauno „Žalgirį“, ir Vilniaus „Rytą“ – dvi stipriausias praėjusio sezono komandas. Jūsų dėmesiui – V. Čeponio apžvalga skirta „Neptūnui“.

Klaipėdiečių sudėtis popieriuje man net kiek prastesnė nei praėjusį sezoną, dalis specialistų prieš čempionatą teigė, kad „Neptūnas“ aukščiau ketvirtosios vietos nepakils, tačiau ekipa rungtyniauja brandžiau nei 2017-2018 m. čempionate (dabartinę komandą lyginu su ta, kurioje jau nebuvo Juano Palacioso, Mindaugo Girdžiūno, Arno Butkevičiaus).

Klubas atidavinėjo skolas, kurios jau beveik likviduotos, todėl negalėjo įsigyti ryškesnių asmenybių. Tačiau vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis ir su vidutiniokais gali priblokšti net labai galingus varžovus.

Klaipėdiečiai pirmajame rate sužaidė tik vieną blogą mačą, kai namie neatsilaikė prieš Panevėžio „Lietkabelį“. Uostamiesčio ekipa svečiuose net 15 taškų persvara patiesė patį Kauno „Žalgirį“, 12 taškų persvara išvykoje nukovė Vilniaus „Rytą“.

„Neptūnui“ skinti pergales netrukdo ir tai, kad jau kurį laiką tenka verstis be traumuoto Pauliaus Dambrausko, kuriam yra numatytas svarbus vaidmuo. Arūnas Mikalauskas, Laurynas Beliauskas, Džiugas Slavinskas kiek patobulėjo, bet jie „Betsafe–LKL“ pirmenybėse yra tik pagalbiniai žaidėjai, o iššauti gali tik retkarčiais. Savęs neatranda ir puldamas itin blankiai atrodo patyręs Laimonas Kisielius.

Taigi klaipėdiečiai kalnus vertė daugiausia remdamiesi tik septyniais krepšininkais. Tar jų yra ir du „senukai“ – 36-erių Tomas Delininkaitis, kuris tikrai nėra gynybos asas, bei 34-erių Lorenzo Williamsas. Taigi Klaipėdos ekipos nuskintos net aštuonios pergalės iš devynių galimų atrodo fenomenaliai.

Stulbina tiek „Neptūno“ puolimas, tiek gynyba. Ši komanda rezultatyvumu smarkiai lenkia visas kitas, nors iš pagrindinių žaidėjų tikru snaiperiu galima pavadinti tik T. Delininkaitį. 

K. Maksvytis nenaudoja daugybės sudėtingų derinių, puolimo taktika gana paprasta, bet labai efektyvi.

„Neptūno“ puolimo braižas kiek pasikeitė, palyginti su praėjusiu sezonu. Dabar klaipėdiečiai organizuoja ilgesnes pozicines atakas, rengia mažiau kontratakų, nors Jerai Grantas ir Gytis Masiulis užtikrintai ima kamuolius po savąja lenta. 

Tai galima paaiškinti ir tuo, jog nebėra žaibiškai prie varžovų krepšio skuodžiančių Brandono Fieldso, Renaldo Seibučio.

L. Williamsas yra kur kas lėtesnis žaidėjas, bet ne mažiau naudingas. Dalį praėjusio sezono „Lietkabelyje“ šis amerikietis dėl jį kankinusių traumų jau atrodė kaip „arklys“, kurį reikia „nušauti“. 

Tačiau „Neptūne“ sužydėjo naujomis spalvomis. Žaidimo dirigentas iš JAV puikiai valdo komandą, daugiausia jo pastangomis kamuolys įžaidžiamas itin efektyviai. Veteranas netgi pradėjo taikliai šaudyti iš toli.

Didžiulis L. Williamso nuopelnas tas, kad tiesiog monstrišką statistiką demonstruoja J. Grantas, kurį įžaidėjas laiku ir dažnai maitina kamuoliais.  

Neabejoju, kad vasarą J. Grantas nekirto mėsainių, o nuolat liejo prakaitą. Šio legionieriaus fizinė forma tiesiog fantastiška. Be to, įspūdingą ištvermę demonstruojantis vidurio puolėjas, palyginti su jo ankstesniu buvimu „Neptūne“, radikaliai pagerino metimą tiek iš vidutinio nuotolio, tiek nuo baudos metimų linijos. 

Labai retas atvejis, kai 29 metų krepšininkas sugeba taip patobulėti šioje srityje.  

J. Grantas itin vertingas ir gynyboje. Jis labai aukštai šoka, nupučia nemažai varžovų mestų kamuolių, žodžiu, kamšo skyles baudos aikštelėje. Ir ne tik. Jam būnant aikštėje jis gali keistis ginamaisiais ir su savo komandos gynėjais bei sėkmingai pristabdyti net ir greitus varžovų antrosios linijos žaidėjus. To ekipa beveik negali sau leisti, kai aikštėje yra Simas Galdikas.

„Neptūnas“ kartais naudoja aikštės gynybą, kartais kombinuotą, kai tos pačios varžovų atakos metu iš zoninės gynybos pereinama į asmeninę. Taip maišomos kortos varžovams, jie tokiu būdu neretai išmušami iš įprasto ritmo.

T. Delininkaitis gindamasis per daug neblizga, bet yra vienas tvirčiausių puolimo ramsčių. Jis praėjusiame čempionate nuolat gydėsi įvairias traumas, todėl negalėjo parodyti visko, ką moka. 

Dabar Tomas priešininkų gynybą terorizuoja ne tik tritaškiais, bet ir prasiveržimais. 2017-2018 m. čempionate jis, galima sakyti, išvis nesiverždavo prie krepšio. 

Tomas man yra sakęs, kad jis per treniruotes nesistengia atlikti daug metimų, kad suderintų taikiklį. Gynėjo pataikymo procentas priklauso nuo fizinės kondicijos, kuri dabar yra nuostabi.

Pasiteisina sprendimas įsigyti Osvaldą Olisevičių. Jis nėra greitas, atletiškas puolėjas, bet turi taiklią ranką, todėl gali išplėsti puolimą. Be to, turi gerą uoslę grumdamasis dėl kamuolių, užtikrintai nuo krepšio atsitveria varžovus. 

K. Maksvytis jam ir neliepia prasiveržimais draskyti oponentų gynybos. Šis treneris moka kone idealiai pasinaudoti žaidėjų stipriosiomis savybėmis ir užmaskuoti silpnąsias.

Be to, K. Maksvytis – puikus psichologas. Pačioje sezono pradžioje individualiai itin pajėgus Kyle'as Weaveris nerodė jokio noro kautis aikštėje, rungtyniavo su ironiška šypsenėle veide, žaidė egoistiškai, tinginiavo gindamasis. Daugiausia dėl sudėtingo charakterio jis per karjerą pakeitė net 16 klubų.

Tačiau su juo keletą kartų pakalbėjęs K. Maksvytis, atrodo, pakeitė legionieriaus mąstymą. Dabar jis retai piktnaudžiauja savanaudiškais veiksmais, kur kas rimčiau ginasi. Galbūt kitame klube K. Weaveris jau būtų atleistas, bet tik ne „Neptūne“, kur treneris sugeba rasti raktą į žaidėjų širdis.  

Žinau, kad komandoje labai geras „mikroklimatas“. Manau, kad ir tai, o ne tik fizinis pasirengimas, lemia solidesnį krepšininkų pataikymą, sustiprina norą arti gynyboje. Kai ekipoje jautiesi komfortabiliai, tai, be abejonės, turi įtakos ir tavo žaidimui.

Tą puikią „atmosferą“ ekipoje kuria ir S. Galdikas, kuris yra dvasinis lyderis. Jis sakė, kad dvigubai „užsiveda“, kai „Neptūnas“ kaunasi su „Rytu“, nes vilniečiai didesniais pinigais vis pervilioja svarbius uostamiesčio komandos žaidėjus. Tada „Neptūno“ „kultūristas“ pyksta ir ant „Ryto“, ir ant tų klaipėdiečių, kurie bėga iš savo komandos. O tą sveiką pyktį paverčia solidžiu pasirodymu aikštėje.

Klasišką „Neptūno“ žaidimą turbūt lemia ir tai, kad pasikeitus komandos savininkams klube kuriama stabili aplinka.

Visi naujieji klubo dalininkai ir administracija yra tikri krepšinio fanatikai, jie kuria gerą klimatą ir aikštėje, ir už jos ribų. 

Kai savojo miesto komandos atžvilgiu taip geranoriškai ir patriotiškai nusiteikę vietos verslininkai, nenuostabu, kad ir krepšininkai aikštėje kaunasi kaip už tėvynę.