STRAIPSNIS. Kokie D.Sabonio šansai pranokti tėvą ir pakartoti istorinį Ž.Ilgausko pasiekimą?

Savo vietą NBA lygoje atradęs Domantas Sabonis kartu su visa Indianos „Pacers“ ekipa sulaukia vis daugiau dėmesio ir liaupsių, o fantastiškus rodiklius fiksuojantis lietuvis yra įvardijamas net dviejose asmeninių apdovanojimų kategorijose – „centras“ patenka tarp žaidėjų, galinčių iškovoti labiausiai patobulėjusio krepšininko titulą, o dar rimtesnės D. Sabonio pozicijos yra svarstant jo šansus gauti geriausio NBA šeštojo krepšininko prizą.

Vis dėlto šį kartą – ne apie tai. Alfa.lt nusprendė išnagrinėti, kokios yra Domanto galimybės užsitarnauti dar didesnį įvertinimą ir patekti tarp 24 išrinktųjų vasario viduryje vyksiančiose NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynėse.

Paraiška – ne tokia jau silpna?

Be abejo, iš pažiūros vis dar jauno 22-ejų lietuvio galimybės pretenduoti į „Visų žvaigždžių“ rungtynes turėtų išaugti ateityje, kai lietuvis pasieks savo žaidybinį piką ir galutinai įsitvirtins „Pacers“ ar kurios kitos komandos startiniame penkete.

Visgi D. Sabonis jau ir dabar demonstruoja žaidimą, vertą bent jau kandidatūros į Šarlotėje vyksiantį žvaigždžių sambūrį apsvarstymo.

Trečią sezoną pajėgiausioje pasaulio lygoje rungtyniaujantis „Pacers“ aukštaūgis ir toliau nepaliauja ryškiai gerinti savo statistinių rodiklių – šiemet jis pelno po 15,2 taško, atkovoja po 9,7 kamuolio ir atlieka po 3 rezultatyvius perdavimus, krepšį „iš žaidimo“ atakuodamas solidžiu 62,2 proc. taiklumu.

Tai – 3,6 taško, 2 atkovotais kamuoliais ir 1 rezultatyviu perdavimu solidesni rodikliai nei pernai, kai išskirtinai tik į vidurio puolėjo poziciją pastatytas lietuvis sužydėjo ir atvėrė akis iki tol juo kiek abejojusiems krepšinio gerbėjams. Išaugo ir aukštaūgio produktyvumas – pernai jo taiklumas siekė tik 51,4 proc., o prasčiau jis metė ir nuo baudų metimų linijos (praėjusiame sezone jo baudų tikslumas buvo 75 proc., šiame – 77,4 proc.).

Negana to, D. Sabonis savo žaidimo nenustoja gerinti ir paties sezono metu. Įsibėgėjęs lapkritį ir rinkęs po 15,2 taško bei 10,6 atkovoto kamuolio, lietuvis buvo kiek sustabdytas gruodžio pradžioje, kai patyrė nesunkią čiurnos traumą. Vis dėlto kuriam laikui pasitraukęs į kelių kitų „Pacers“ žaidėjų šešėlį, pastaruoju metu jis yra bene ryškiausia Indianapolio ekipos žvaigždė.

Sausio mėnesį per penkerias rungtynes, iš kurių ketveriose „Pacers“ žaidė be startinio penketo vidurio puolėjo Myleso Turnerio, D. Sabonio statistika yra tiesiog pritrenkianti – vid. 19,2 taško, 10,8 atkovoto kamuolio ir 4,2 rezultatyvaus perdavimo. Nuo Naujųjų metų Indianos ekipoje rezultatyvumu jį nežymiai lenkia tik Victoras Oladipo, perdavimais – Darrenas Collisonas, tačiau tiek pagal sugriebtus kamuolius, tiek pagal naudingumą D. Sabonis yra tiesiog neprilygstamas.

M. Turnerio peties trauma nėra itin rimta, o vakar „centras“ jau grįžo į treniruotes, tačiau tikėtina, kad D. Sabonio bendraamžis ir pagrindinis konkurentas dėl žaidybinio laiko be krepšinio praleis dar bent kelias rungtynes, tad lietuvio galimybės dar labiau sutvirtinti savo statusą komandoje – itin geros.

Kitas D. Saboniui naudingas argumentas – jo komandos pasiekimai. Antrą sezoną iš eilės maloniu siurprizu tapę Nate‘o McMillano auklėtiniai vietoje jiems prognozuotos penktosios pozicijos Rytų konferencijoje šovė į trečiąją ir per 42 sezono rungtynes yra pasiekę jau 28 pergales – šiuo tempu „Pacers“ artėja link itin solidžios 55 laimėjimų žymos, kurią šiai ekipai per daugiau nei keturis gyvavimo dešimtmečius yra pavykę pasiekti vos keturis sykius.

Be to, „Pacers“ nėra taip jau labai atsilikę nuo dėl pirmosios vietos šiuo metu besigrumiančių Toronto „Raptors“ ir Milvokio „Bucks“ ekipų – trejomis rungtynėmis daugiau sužaidę „ropliai“ turi penkiais laimėjimais daugiau, o tiek pat kartų rungtyniavę „elniai“ laimėjo 30 kartų – dviem daugiau nei „Pacers“.

Iki tol, kol paaiškės visi „Visų žvaigždžių“ rungtynių dalyviai, liko bent kelios savaitės, o per jas Indianos ekipa turi puikią galimybę palypėti bent laipteliu, o gal net ir dviem, aukštyn. Iš artimiausių šešerių rungtynių net ketverias „Pacers“ žais prieš neigiamą pergalių ir pralaimėjimų santykį turinčius klubus, o tarp dvejų likusių rungtynių yra ir itin svarbus susitikimas su „Raptors“ – jame D. Sabonio atstovaujama ekipa ne tik gali įsirašyti pergalę patys, bet ir atimti ją iš Rytų konferencijos lyderių.

Mažai kas ginčytųsi, kad lietuvis yra antras naudingiausias „Pacers“ žaidėjas – nors Bojanas Bogdanovičius lenkia jį rezultatyvumu (kroatas renka po 16,2 taško), D. Sabonis palieka savo pėdsakus daugelyje kitų statistinių kategorijų ir pagal efektyvumo reitingą (22,2 naudingumo balo per rungtynes) visoje NBA lygoje užima 28-ąją vietą – žemiau yra net ir traumomis paženklintą sezoną kol kas išgyvenantis V. Oladipo, renkantis 19,8 taško ir pasižymintis 20 balų efektyvumo rodikliu.

Tad jeigu atsargines Rytų konferencijos „žvaigždes“ rinksiantys komandų treneriai turnyrinės lentelės viršūnėje išvys „Pacers“ bei nuspręs šiai ekipai skirti privilegiją į Šarlotę pasiųsti du krepšininkus, antruoju (greta V. Oladipo) neabejotinai turėtų tapti ne kas kitas, o D. Sabonis.

Ryškiausi lietuvio konkurentai

Vilčių išvysti Lietuvos rinktinės „centrą“ vasario 17-ąją vyksiančiose rungtynėse teikia ir ne tokia pajėgi Rytų konferencija.

Jei Vakaruose dėl patekimo į atkrintamąsias kaunasi net 14 komandų, tai Rytinėje pakrantėje daugelis sugeba išskirti tik penkias pajėgesnes komandas, o visos kitos balansuoja ne tik ant atkrintamųjų, bet ir ant visiško sugriuvimo bei „kovojimo“ tik dėl aukštesnių naujokų biržos šaukimų ribos.

Kadangi „Visų žvaigždžių“ rungtynėse yra išskiriamos tik dvi pozicijos – gynėjai ir puolėjai, D. Sabonio konkurentais dera įvardyti visus lengvojo krašto, sunkiojo krašto ir vidurio puolėjo pozicijose žaidžiančius krepšininkus. Jų per aistruolių, žiniasklaidos ir pačių žaidėjų balsavimą bus išrinkta trys, o dar mažiausiai tiek pat, o daugiausiai – penkis, atrinks ir konferencijos komandų treneriai.

Žvelgiant į D. Sabonio konkurentus, akivaizdu, kad kai kurios vietos į Šarlotės pusėn traukiantį traukinį jau yra užimtos. „Visų žvaigždžių“ rungtynėse neabejotinai turėtume sulaukti tarp lyderių žygiuojančių „Raptors“, „Bucks“ ir Filadelfijos „76ers“ vedlių – atitinkamai Kawhi Leonardo, Giannio Antetokounmpo ir Joelio Embiido, tokio įvertinimo veikiausiai sulauks ir pastarojo kolega „76ers“ gretose Jimmy Butleris, Detroito „Pistons“ į priekį tempiantis Blake‘as Griffinas bei dėl vietos pirmajame aštuonete kovojančios Orlando „Magic“ vedlys Nikola Vučevičius, pagal naudingumo balus besitaikantis į pirmąjį lygos dešimtuką (20,1 taško, 11,9 atkovoto kamuolio ir 27,6 naudingumo balo).

Vis dėlto likę D. Sabonio konkurentai dėl savo pozicijų neturėtų būti tokie užtikrinti. Į prieš kelias dienas atskleisto žiūrovų balsavimo dešimtuką puolėjų kategorijoje patenka net trys Bostono „Celtics“ žaidėjai – Jaysonas Tatumas, Gordonas Haywardas ir Alas Horfordas. Vis tik dvejonių dėl jų kelia ne tik nuviliantis ekipos žaidimas ir tik penktoji vieta Rytuose, bet ir visų šių krepšininkų statistiniai rodikliai – nė vienas iš jų pagal naudingumą nepatenka net tarp 50 geriausių lygos krepšininkų, o solidžiausius skaičius demonstruoja J. Tatumas, per rungtynes pelnantis vos tašku daugiau nei D. Sabonis bei neprilygstantis lietuviui praktiškai jokioje kitoje statistinėje kategorijoje.

Į minėtąjį dešimtuką pretenduoja „Raptors“ kylanti žvaigždė Pascalis Siakamas, tačiau šio žaidėjo indėlis į Toronto ekipos pergales nublanksta lyginant jį su aukštaūgiu iš Lietuvos – nors Jono Valančiūno kolega renka identišką taškų skaičių (15,2), tačiau atkovoja mažiau kamuolių (6,9), atlieka mažiau rezultatyvių perdavimų (2,8) ir surenka mažiau naudingumo balų (19,6).

Negana to, atsarginius Rytų krepšininkus rinksiantys treneriai P. Siakamo pavardės gali rimtai nesvarstyti ir dėl to, jog į „Visų žvaigždžių“ rungtynes jau ir taip pretenduos du „Raptors“ krepšininkai – be K. Leonardo, į jas gynėjų grandyje turėtų patekti ir Kyle‘as Lowry. Vargu ar tokia garbė bus suteikta ir trečiajam komandos žaidėjui, nebent, žinoma, Toronto ekipa dar labiau įsitvirtintų pirmojoje turnyrinės lentelės vietoje.

Iš likusių žaidėjų D. Saboniui nerimauti verta tik dėl dviejų – dar vieno „Pistons“ aukštaūgio Andre Drummondo ir „Raptors“ startinio penketo „centro“ vaidmenį iš J. Valančiūno nugvelbusio Serge‘o Ibakos. Vis tik pirmajam sutrukdyti gali už atkrintamųjų ribos esančios ekipos rezultatai, o antrajam – tos pačios priežastys, kaip ir anksčiau minėtam P. Siakamui.

Prilygtų „Big Z“ ir pranoktų tėvą

Iš visų 12 iki šiol ant NBA parketo žengusių lietuvių tarp 24 išrinktųjų į „Visų žvaigždžių“ rungtynes pavyko patekti vieninteliam – Žydrūnui Ilgauskui. Beveik visą karjerą Klivlando „Cavaliers“ marškinėlius vilkėjęs „Big Z“ tokio pripažinimo sulaukė net dukart – 2003 m. Atlantoje ir po dvejų metų Denveryje.

Tiesa, du Ž. Ilgausko patekimai į „Visų žvaigždžių“ rungtynes buvo supami pakankamai skirtingų aplinkybių. 2003-iaisiais lietuvis buvo išrinktas kaip ryškiausia „Cavs“ figūra – „centras“ tame sezone rinko po 17,2 taško, 7,5 atkovoto kamuolio, tačiau Klivlando klubas Rytuose liko pats paskutinis – per 82 rungtynes trunkantį sezoną pasiekė vos 17 pergalių.

Toks nesėkmingas „Cavaliers“ pasirodymas turėjo ir kitą medalio pusę – komanda gavo teisę į pirmąjį naujokų biržos šaukimą, o juo pasirinko iki šiol geriausiu planetos krepšininku laikomą LeBroną Jamesą.

Jėgas su Karaliumi suvienijęs „Big Z“ 2005-aisiais demonstravo panašius rodiklius – 16,9 taško ir 8,6 atkovoto kamuolio, tačiau šįsyk prie jo pripažinimo prisidėjo ir sėkmingesni „Cavaliers“ rezultatai.

Vos antrąjį sezoną lygoje žaidusio L. Jameso vedama komanda iki „Visų žvaigždžių“ savaitgalio buvo laimėjusi net 30 rungtynių iš 51 ir tvirtai laikėsi pirmajame Rytų konferencijos aštuonete, garantuojančiame „Cavs“ sugrįžimą į atkrintamąsias po septynerių metų pertraukos.

Nors Klivlando ekipai galiausiai to padaryti nepavyko – nebe taip sėkmingai antroje sezono dalyje žaidę „kavalieriai“ bilietą į lemiamas sezono kovas paleido paskutinėse sezono rungtynėse, Ž. Ilgauskas, kaip L. Jamesas, sulaukė įvertinimo už sėkmingus pirmus sezono mėnesius ir buvo išrinktas į Denveryje vykusios šventės kulminaciją.

Įdomu tai, kad būtent du minėti Ž. Ilgausko sezonai ir buvo sėkmingiausi krepšininko karjeroje – „centras“ dar tris kartus rinko bent 15 taškų per rungtynes, tačiau nė sykio nepasiekė tokio rezultatyvumo kaip 2003 ir 2005 m. ir į „Visų žvaigždžių“ rungtynes nepateko.

Nepaisant neblogų rodiklių už Atlanto per septynerius metus trukusią karjerą, tarp ryškiausių lygos žvaigždžių nebuvo išrinktas kitas pėdsaką NBA lygoje palikęs Lietuvos „centras“ – D. Sabonio tėvas Arvydas.

Pradėdamas ketvirtąją dešimtį į JAV iškeliavęs 220 cm ūgio krepšininkas geriausiame savo sezone 1997–1998 m. tapo vieninteliu lietuviu, vidutiniškai per rungtynes rinkusiu dvigubą dublį – 16 taškų ir 10 atkovotų kamuolių, tačiau kelią į legendinėje Niujorko „Madison Square Garden“ arenoje vykusias rungtynes jam užkirto didžiulė konkurencija Vakarų konferencijoje ir ne patys stabiliausi Portlando „Trail Blazers“ rezultatai – ant atkrintamųjų ribos ilgą laiką balansavusi Oregono ekipa į jas pateko tik dėl sėkmingos sezono pabaigos.

Per likusius savo sezonus A. Sabonis nė sykio nerinko aukštesnių vidurkių nei taškų, nei atkovotų kamuolių kategorijose, tad tikėtina, kad jo sūnus Domantas legendiniam tėvui prilygs dar šiame sezone. Vis dėlto jaunesnysis Sabonis, priešingai nei jo tėvas, rungtyniauja pastaruoju metu dar labiau nusilpusioje Rytų konferencijoje, o „Pacers“ rezultatai gerokai pranoksta tuos, kuriuos prieš daugiau nei du dešimtmečius demonstravo „Trail Blazers“.

Nenustebkite, jei Domantas dar šiemet pasieks jo tėvo taip ir neužfiksuotą pasiekimą ir į savo biografiją galės įrašyti du ryškius žodžius: „All Star“.