Š.Jasikevičius: kartais esame raiteliai be galvos

Be pergalių namie liekantis Kauno „Žalgiris“ šįvakar buvo kaip niekad arti to, kad pagaliau pradžiugintų sausakimšai laikinosios sostinės areną užpildančius sirgalius, tačiau ir vėl liko nieko nepešęs.

Per pusę ketvirtojo kėlinio net 13 taškų „Barcelonos“ pranašumą ištirpdę kauniečiai sugebėjo išplėšti pratęsimą, tačiau jame pritrūko kvapo bei nusileido visas rungtynes pirmavusiems varžovams 85:88, rašo Alfa.lt.

Lietuvos čempionų vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius po susitikimo neturėjo priekaištų dėl įspūdingą kovingumą pademonstravusių auklėtinių energijos, tačiau ne sykį pakartojo – komandai itin trūksta protingo vadovavimo žaidimui bei jį surikiuojančių įžaidėjų.

„Ko gero, kaip ir visose spaudos konferencijose, reikia pripažinti, kad mūsų pastangos buvo superinės, bet mūsų disciplina ir mūsų „galvos“ labai vėluoja ir neseka iš paskos. Pirmajame kėlinyje varžovai išmušė mus iš bet kokios rungtynių kontrolės. Jeigu buvo sutarta atakuoti vienoje ar kitoje vietoje, tai per pirmas 5 minutes su kamuoliu mes nenuėjome ten nė vieno karto.

Iš dalies viskas kartojasi – negaliu pasakyti kažko naujo, mes nesurandama aikštelėje absoliučiai nė vieno boso. Kartais keturi žaidėjai žino, ką žaidžia, o penktas nežino ir tai vėlgi yra įžaidėjų darbas. Šitoje situacijoje mums kažkiek nesisekė vasarą, bet dabar kai kurie žaidėjai jau ilgą laiką yra su komanda ir turi suprasti, kokia yra jų rolė, o mes to iš jų neišgauname.

Aš nesuprantu, kaip mes pirmą pusę su tokiu žaidimu pralaimėjome tik 5 taškais. Yra tiek dalykų, dėl kurių mes šiandien negalėjome laimėti, kad net sunku pasakyti“, – rungtynes apibendrino Š. Jasikevičius.

– Ar galima sakyti, kad „Barca“ nuo pat pradžių diktavo ritmą?

– Taip, šimtu procentų. Kai kuriose situacijose, reikia pripažinti, kad mūsų įžaidėjus iš ritmo išmušė nelabai gynybiniu spaudimu pasižymintys varžovų įžaidėjai, kas yra įspūdinga. Bet reikia tą praeiti. Esame, kas esame – „Žalgiris“, neužmirškime šito.

Šią vasarą mums nepavyko pasirašyti sutarčių su pirmais pasirinkimais įžaidėjo pozicijoje, gerai, kad pasirašėme su Nate‘u. Šnekant atvirai, Derricko ir Leo mums dar reikia laukti. Dėl įvairių priežasčių. Jie dirba labai gerai, bet Leo atžvilgiu tai yra atsigavimas po traumos. Derricko atžvilgiu pastangos yra puikios, bet šiai dienai to neužtenka, kad žaistume prieš Europos grandus.

– Pagrindinis įžaidėjas N. Woltersas išmetė net 15 metimų. Ar tai jus tenkina?

– Aš neturiu problemų dėl to. Reikia „skaityti“ gynybą – galbūt vieną kartą atakuosi 15 kartų, kitą – 8. Ne tame esmė. Esmė, kad visą laiką su kamuoliu turime eiti ten, kur esame susitarę. Jeigu mūsų vienas iš mūsų pranašumų yra Jankūno centravimas prieš Singletoną, tai treneris ir įžaidėjai nepadarė savo darbo, nes per pirmas penkias-šešias minutes Jankūnas negavo nė vieno kamuolio. Kažkokiu mistiniu būdu mes Singletoną vis tiek išbaudavome, kas buvo vienas mūsų prioritetų.

Optimizmo man suteikia tai, kad žaidėjai dirba išsijuosę. Bet jiems reikia visą šitą praeiti ir mes neturime kitos išeities, kaip tik rodyti jiems vaizdo įrašus, bandyti, stengtis ir daryti. Ir mes tą darysime. Bet šiai dienai mes momentais mes esame raitelis be galvos. Tokia, galbūt, didelė frazė, bet...

– Aaronas White‘as šįvakar visą ketvirtąjį kėlinį ir pratęsimą žaidė be keitimų. Kiek jo energija padėjo užkurti tą įspūdingą spurtą?

– Galvoju, kad Aaronas turėjo įspūdingas rungtynes. Išskyrus vieną susikeitimą su Singletonu, kuris nebuvo planuotas, jis žaidė tikrai įspūdingai. Aišku, kadangi vejiesi varžovą nuo pat pradžių, kiekviena klaida kainuoja brangiai. Bet mes matėme praeitų metų A. White‘ą ir gal netgi geresnę jo versiją. Kai kurių žaidėjų iš praėjusių metų mums labai trūksta.

– Paskutinė ketvirtojo kėlinio ataka ir Brandono Davieso metimas – ar ji pavyko tokia, kokia galėjo būti?

– Nepavyko. Galbūt dėl to, kad mes nesuprantame derinio esmės. Mes dar daug ko nesuprantame. Bet pastangos yra – jeigu imant mūsų visumą, situacija yra nebloga. Žaidžiame prieš patys matote ką, mes esame arti finalinio ketverto komandų. Bet kai kurios komandos perlipa šią ribą, o kai kurios lieka. Klausimas, ar mes perlipsime – garantijų nėra. Nekreipiant dėmesio į tas paprastas detales, iš kurių susideda krepšinis, tai tik mažėja šansų įeiti į tą lygį, kuris ir taip mums yra labai sunkiai pasiekiamas.

– Visi keturi pralaimėjimai patirti namuose. Ar skiriasi „Žalgirio“ žaidimas namuose ir išvykose?

– Visiškai manęs nejaudina tie pralaimėjimai. Aišku, jie jaudina, bet tas santykis – ne. Su „Baskonia“ žaidimas buvo tikrai neblogas, su „Fenerbahče“ ir Madridu neišlaikytas žaidybinis planas iki galo, bet vėlgi, žaidėme prieš komandas, kurios turi didesnį potencialą perlaužti rungtynes jų gale.

Mums reikia žaisti daugiau mažiau ant galimybių ribos, galbūt net kartais aukščiau. Šiandien man labai buvo skausmingas dalykas, kad jie griebė mūsų įžaidėjus labiau už gerklės, negu mes griebėme jų įžaidėjus.

– Marius Grigonis šįkart rungtyniavo mažiau nei dvi minutes.

– Mariui prastai su nugara. Jis iš viso galbūt neturėjo žaisti. Prieš dvi dienas labai stipriai patempė nugarą. Jis yra vienas iš tų, kurie labai stengiasi. Galbūt net nereikėjo man jo mesti į aikštę. Pabandžiau, tada jau buvo minusas.

Bet, sakau, Derrickas, Marius, Thomasas – ne tie žaidėjai, kurie turi tempti komandą. Dar neatėjo tas laikas, nors su kiekviena savaite jis jau artėja.

– Ar girdėjote, kad treneris, kurį labai gyrėte – Pedro Martinezas – neteko darbo Vitorijos „Baskonia“ ekipoje?

– Girdėjau, bet žinote – antrą sykį jį atleidžia tas pats klubas. Šįsyk jų netenkino pozicija turnyrinėje lentelėje, bet pažiūrėkite, kokiomis sąlygomis jis buvo pirmą sykį – tai yra įspūdinga. Gali daug šnekėti, bet vis dėlto tai yra mūsų darbo realybė. Savininkai ir visi kiti neturi kantrybės. Tai yra fantastinis treneris, tikrai nekeisiu apie jį nuomonės. Vienas iš tų, kurį man patinka studijuoti. Esame žiaurioje profesijoje ir tą visi žinome.

– Esant šitoje žiaurioje profesijoje, koks yra jausmas, kai visas Kaunas ir klubas yra už jūsų nugaros, nesvarbu, kas nutinka?

– Super, daugiau negu super. Sunku pasakyti. Aš galvoju, kad žaidėjai jaučia tą palaikymą. Tai yra viena iš mūsų stiprybių. Sunku būtų kibti į atlapus Europos grandams be pilnos arenos, be tokio ažiotažo. Čia yra ekstra, bet mes įėję į aikštę turime padaryti savo darbą. Šiandien varžovų treneris savo komandai „įdėjo“ daugiau energijos, negu aš, nes idėjos labai panašios, ką pulti, ką daryti.

Bet vėlgi, mes sugrįžtame prie to, kad esame toli nuo savo potencialo. Mes žaidžiame būdami netoli pergalių prieš „Barcą“, „Fenerbahče“, „Real“, o tai duoda daug optimizmo. Bet vėlgi, kas mes tokie būsime? Ar tie, kurie bus amžinai perspektyvūs, nes yra nauji metai, nauja istorija, ar persilaušime ir pradėsime pergalių seriją?