A.Milakniui sezonas Rusijoje paliko dviprasmišką įspūdį: tikėjausi daugiau

7 tritaškiai iš 11 ir 23 taškai vos per 17 minučių – net komentatorius už galvų griebtis privertęs Artūro Milaknio žaidimas neišgelbėjo Kazanės „Uniks“ klubo VTB Jungtinės lygos finale.

Neseniai 30-mečio jubiliejų atšventęs snaiperis džiaugėsi galėjęs padėti komandai praverti Eurolygos duris, tačiau prisipažįsta, kad sezonas Rusijoje nebuvo toks, kokio tikėjosi prieš pradėdamas legionieriaus karjerą. 

Vis tik banguotą pirmąjį legionieriaus sezoną 198 cm ūgio gynėjas linkęs pamiršti – jo galvą dabar okupavusios mintys apie Lietuvos rinktinę ir galimybę pirmą kartą karjeroje žaisti olimpinėse žaidynėse.

Vos tik persikėlus į Tatarstano Respublikos sostinę A. Milaknio ausį glostė Jevgenijaus Pašutino liaupsės. Ir ne be reikalo – tritaškėmis „bombomis“ lietuvis varė varžovus į neviltį bei sezono metu pagerino ne vieną asmeninį rekordą Europos turnyruose. 

Vis tik kelių nesėkmingų rungtynių ruožas nubloškė kaunietį ant „Uniks“ atsarginių žaidėjų suolelio. Pasireikšti Kazanės ekipos vairininkas mūsiškiui nusprendė leisti tik tuomet, kai sezonas pakibo ant plauko.

Kai A. Milaknis pradėjo savąjį šou, „Uniks“ nuo Maskvos CSKA milijonierių atsiliko net 28:47, tačiau po lietuvio tritaškių serijos ketvirtajame kėlinyje skirtumas tarp komandų ištirpo iki 6 taškų. Vis tik 7 tolimus metimus pataikiusiam lietuviui laiko pražudyti Eurolygos čempionus neužteko ir „Uniks“ finalo seriją pralaimėjo 1-3.

Apskritai iki lemiamo sezono mačo per šešis atkrintamųjų mačus gynėjas buvo pelnęs vos 25 taškus – tai tik dviem taškais daugiau nei per tas nerealias 17 minučių.

Bet sidabro medaliai turėjo didesnę reikšmę – jie lėmė, kad kitąmet A. Milaknis su „Uniks“ marškinėliais žais Eurolygoje. Lygiai taip pat kaip Lietuvos rinktinės sidabras Europos čempionate, kuris atvėrė jai duris į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Į jas buvęs žalgirietis bandys prasimušti jau užsirekomendavęs Jonui Kazlauskui.

Taip, jis, kaip ir visa Lietuvos komanda, pernai buksavo grupės etape Rygoje: per pirmas ketverias rungtynes „snaiperis“ žaidė vos 20 minučių ir pelnė tik 2 taškus. Tačiau A. Milaknis iššovė tada, kai to labiausiai reikėjo – mūšyje dėl pirmos vietos D grupėje jis ant parketo praleido net 33 minutes ir į čekų krepšį „suleido“ 4 tritaškius, iš viso tąkart surinkęs 13 taškų. Dvi tolimas „bombas“ krepšininkas švystelėjo ir gruzinų bei italų krepšį, po vieną – serbams ir ispanams.

Nepaisant to, gynėjas nesijaučia užtikrintas dėl vietos lėktuve, skrendančiame į Rio de Žaneirą, todėl yra pasiryžęs ją dar kartą užsitarnauti.

– Rinktinėje jau esate ne debiutantas. Ar jausmas, atvykus į Palangą, kitoks?, – Krepšinis.lt paklausė A. Milaknio.

– Realiai, tai atrodo, kad nebuvome išvažiavę sezonų žaisti ir po savaitės vėl susirinkome. Viskas kaip ir tas pats – aišku, yra naujokų, kaip ir kiekvienais metais, bet jausmas geras. Tik galbūt stovykla prasidėjo kiek anksčiau – dar didelio krepšinio išsiilgimo nėra, nes tik pabaigėme sezonus ir vėl neriame į krepšinio aikštę.

– Pernai J. Kazlausko pasitikėjimą užsitarnavote kritiniais momentais pataikydamas tritaškius. Galbūt šiemet treneris pažadėjo didesnį vaidmenį?

– Nieko dar nekalbėjau, nes viskas tik prasidėjo – dar net pusės žaidėjų nėra. Treniruotėse ir draugiškose rungtynėse pamatysime, kuriais žaidėjais treneris remsis labiau. Bet jau daugelį metų Lietuvos rinktinėje nėra vieno žaidėjo, kuris neštų visą naštą – visi daugiau ar mažiau pasiskirsto vaidmenis ir kiekvienas žino, ką turi atlikti komandoje. Tai palengvina mūsų ir pasunkina varžovų darbą.

– Šiemet rinktinėje gana daug jaunų konkurentų. Galbūt ir pačiam kažkiek ramiau dėl vietos galutiniame dvyliktuke?

– Jokio ramumo nėra. Jaunimas atvažiuoja su dvigubai didesne energija nei visi kiti. Aš lygiai taip pat jaučiausi praėjusiais metais – vien sulaukti kvietimo daug ką reiškia, bet, čia atvykus ir pamačius visą virtuvę iš arti, norisi atiduoti dar daugiau jėgų ir užbaigti vasarą dvyliktuke.

– Sezoną užbaigėte tritaškių lietumi, bet visoje finalo serijoje tai žaidėte, tai sėdėjote ant suoliuko. Kodėl trenerio jums skiriamas laikas taip svyruodavo?

– Tiesiog ten... Klubinis sezonas buvo, jis baigėsi ir nežinau, ką apie jį daugiau pasakyti.

– O kaip apskritai vertinate savo pirmąjį legionieriaus sezoną?

– Jis buvo įdomus, bet kokiu atveju. Gavau milžiniškos patirties ir viskas išėjo į naudą. Galbūt viskas nesusiklostė taip, kaip tikėjausi, bet finišas buvo geras, įvykdėme klubo keltus uždavinius – patekome į kito sezono Eurolygą, tai net negalėčiau kažkuo skųstis.

– Bet niekas nesikeičia – toliau žaisite „Uniks“?

– Taip, turiu sutartį kitiems metams.